Saugumas namuose – realybė ar iliuzija?
„Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pasakoja, jog būtent namus Lietuvos gyventojai įvardija kaip brangiausią materialų turtą: „Naujausių tyrimų, kuriuos mūsų užsakymu šių metų vasarį atliko „NielsenIQ“, duomenimis, taip mano 84 proc. apklaustųjų. Šis rodiklis nežymiai auga bėgant metams, tačiau niekada nėra buvęs mažesnis negu 80 proc.“
Anot ekspertės, džiugina ir pastebimai augantis žmonių rūpestis savo turtu: kasmet vis daugiau žmonių draudimą įvardija kaip svarbiausią namų saugumo priemonę: „Šiemet taip tvirtino 59 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 2019 m. taip atsakė pusė apklaustųjų. Saugias spynas ir apsaugos signalizaciją atitinkamai minėjo 41 ir 24 proc. apklausos dalyvių“, – pasakoja V. Katilienė.
Tuo tarpu Interjero dizainerė, „DAStudio“ įkūrėja Dovilė Aukštikalnė sako, jog saugumo pojūtis namuose priklauso ir nuo pasirinkto dizaino: „Namai – tai jausmas, juose visuomet turi būti gera ir jauku, namai turi turėti asmeninių daiktų, akcentų, kurie Jums brangūs, kelia emocijų, nebūtinai turi būti ypač „madingi“. Jaukūs, saugūs ir stilingi namai visuomet bus tie, kuriuose ergonomiškai suplanuotos patalpos, jų funkcija pritaikyta jūsų gyvenimo būdui ir poreikiams. Harmoningai parinktos medžiagos ir visi namai lyg vientisas kūrinys, be chaotiškų skirtingų erdvių, spalvinių ar stilistinių nuokrypių.“
Vis daugiau laiko praleidžiant namuose, svarbu ne tik jų saugumas, bet ir tai, kad ilgainiui namai netaptų erzinančia, akį varginančia vieta, o juose tiesiog būtų gera. Dizainerė tam pataria vengti ypač ryškių spalvų plotų, pvz., ryškios sienos arba kelių ryškių spalvų derinimo. Toks sprendimas, anot dizaino specialistės, visuomet ilgainiui pradės varginti:
„Dėl pačių spalvų reikšmės ir parinkimo yra atskiras mokslas – spalvotyra, nesusipažinus su pasirenkamų spalvų reikšmėmis, galime susikurti slegiančią atmosferą kuriančius namus. Pavyzdžiui, vienoje erdvėje naudojant ypač daug raudonos spalvos, ilgainiui gali pradėti skaudėti galvą, pavargsite tokioje erdvėje. Atvirkščiai žalia, samaninė – atsipalaidavimo spalva, siejama su gamta, augimu.“
Karantinas nelaimes perkėlė į virtuvę: labiausiai kenčia du prietaisai
Pasak „Gjensidige“ Žalų vadovės Baltijos šalims, namų aplinkoje nutikę draudžiamieji įvykiai karantino laikotarpiu gerokai pasikeitė: „Didžioji dalis jų įvyksta virtuvėje, o namuose karantino laikotarpiu dažniausiai nukenčia kaitlentės ir iš darbo į namus atsinešta kompiuterinė technika. Draudžiamųjų įvykių statistika patvirtina, kad didžioji dalis žmonių laikosi karantino ir daugiau laiko leidžia namuose. Matome, kad būdami namie žmonės dažniau darbuojasi ne kieme, kaip pavasario karantino laikotarpiu, o virtuvėje, kur ne tik daug gamina, bet ir remontuoja bei tvarkosi. Deja, ši veikla ne visada baigiasi sėkmingai.“
Statistika rodo, kad padaugėjo nelaimių, susijusių su maisto gamyba ir namų ruošos darbais. „Gjensidige“ duomenimis, pernai nuo vasario iki gruodžio buvo užregistruoti 115 kaitlenčių dūžių. „Prasidėjus pandemijai šių įvykių padvigubėjo – nuo 5-7 iki 13-15 per mėnesį. Matome tendenciją, kad vasaros mėnesiais tokių nelaimių skaičius mažėjo, tačiau, paskelbus antrąjį karantiną šalyje, vėl padvigubėjo“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad dažnai virtuvėje sugadinama ne tik buitinė technika, bet ir baldai, grindys. „Fiksuojame atvejus, kai ant grindų nukritęs karštas arba sunkus daiktas sudaužo ar suskaldo grindų plyteles, nepataisomai sugadina grindų dangą“, – sako draudikė. Gamindami maistą nukenčia ir žmonės: „Esame užfiksavę kūno nudegimo karštu aliejumi bei nuplikinimo verdančia arbata atvejų“. Pasak V. Katilienės, matoma ir kita karantino tendencija: žmonės savaitgalius leidžia namuose, nes pirmadienį gerokai padaugėja pranešimų apie įvairius gyvenamosiose patalpose sugadintus prietaisus:
„Genda bei dūžta telefonai, televizoriai, planšetės ir kompiuteriai. Dažniausiai ši įranga sugadinama ją apliejus įvairiais skysčiais arba numetus ant grindų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai namuose apgadintos technikos kaina siekia daugiau nei 8 tūkst. eurų“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad namų turto apsauga galioja ir iš darbo parsineštai kompiuterinei technikai. „Didelė dalis visuomenės pastarosiomis savaitėmis dirba nuotoliniu būdu, todėl namuose yra įsirengę mini biurus. Jei namuose nukenčia iš darbo parsinešta kompiuterinė technika, turto draudimas atlygina nuostolius. Vidutinė už tokius įvykius atlyginta žala siekia 370 eurų“, – pasakoja V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovės teigimu, visgi dirbant nuotoliniu būdu namuose reikėtų daugiau dėmesio skirti darbo priemonių saugumui. „Pirmiausia, nerekomenduojama valgyti arba pasidėti maistą prie kompiuterio, planšetės ar išmanaus telefono, gėrimus taip pat laikyti tolėliau, o baigus darbus įrenginius pasidėti į saugią vietą.“
Investicijos į namus: pandemija pakeitė tendencijas, išaugo dėmesys vienai erdvei
Šiemet „Gjensidige“ pasidomėjo, ar žmonės karantino metu atnaujino savo namus. Pastaraisiais metais mūsų namai tapo biuru, vaikų darželiu, mokykla, restoranu ar spa, juose praleidžiame daug laiko ir pastebime naujų dalykų ir – tobulintinų vietų. 37 proc. apklaustųjų nesiėmė jokių atnaujinimo darbų. Tačiau beveik tiek pat – 33 proc. lietuvių atliko remontą.
Dizainerė D. Aukštikalnė sako, jog ir klientų įgeidžiai karantino metu keitėsi: „Naujakuriai linkę investuoti daugiau ir renkasi kokybiškesnes, natūralesnes apdailos medžiagas, baldus ir kitus namų apyvokos daiktus. Karantino metu taip pat padaugėjo užklausų dėl namų atnaujinimo iš žmonių, kurie namus yra įsirengę kiek anksčiau, tačiau juose iki šiol neranda jaukumo. Žmonės prašo atnaujinti ir sukurti kuo jaukesnę aplinką, suderinti esamas namų detales su naujomis. Vienas pagrindinių norų ir poreikių, tiek naujai įsirenginėjančių namus, tiek atsinaujinančių ar renovuojančių – funkcionalios darbo zonos įrengimas.“
Išliko aktualus funkcionalios ir ergonomiškas virtuvės išplanavimas, būtinai su valgomojo zona bei patogi ir erdvi svetainės zona: „Tai – taip pat karantino įtaka, nes žmonės daugiau gamina, valgo namie. Kadangi namuose praleidžiame ypač daug savo laiko, kliento pagrindinis noras – kad namai būtų pavaldūs žmogui, lengvai prižiūrimi, ergonomiški, išmanūs“, – kalba „DAStudio“ įkūrėja.
Namus įsirengiant patiems, dizainerė siūlo „saugų“ sprendimą – pastelines, žemiškas spalvas: „Jų atspalvius galima lengvai derinti ir taip sukursite ilgaamžį, harmoningą interjerą, didesnė tikimybė išvengti klaidų. Aklai nesivadovaukite tuo metu esančiomis tendencijomis, kurkite personalizuotus namus, kurie atspindės jūsų gyvenimo būdą.“
Galiausiai, apšvietimas taip pat gali sukurti atstumiantį ar, atvirkščiai, jaukumo jausmą namuose: „Iš seniau buvo įprasta, kad vienoje erdvėje – vienas sietynas, bet šiuo metu to jau negana. Vienoje erdvėje siūlau susikurti kelias skirtingas apšvietimo scenas. Visuomet rekomenduoju įsirengti centrinį erdvės apšvietimą ir dar kelis papildomus, kuriuos atskirai galėsite naudoti žiūrint televizorių, skaitant knygą ar apšviečiant paveikslą“, – pasakoja D. Aukštikalnė.
