„Mums rūpi žmonių emocinis saugumas, tad norime pažvelgti, kaip ir kur jie jaučiasi saugiausiai, kas suteikia daugiausiai ramybės. Tyrimai rodo, kad per karantiną didžiausią palaikymą suteikė šeima – Lietuvoje šeimą kaip saugumo užuovėją paminėjo net 63 proc. respondentų“, – teigia „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šeimą pagrindiniu ramybės šaltiniu laiko visų amžiaus grupių žmonės, ypač – jaunesnio amžiaus gyventojai.

„Jau metus mums daugiau laiko teko praleisti namuose. Šeima tapo saugiausia vieta išlaukti karantiną ir sulaukti pagalbos, jeigu jos prireiks“, – svarsto M. Jundulas.

Pasak jo, trečdaliui Lietuvos apklaustųjų per karantiną paramos suteikė draugai – būtent jie leido pajusti bendrystę ir suteikė daugiau galimybių susikurti savo žmonių ratą ir su jais bendrauti. Bičiuliai ypač svarbūs buvo 16-24 metų Lietuvos gyventojams.

„Emocinio saugumo suteikia artimiausi žmonės – šeima ir draugai. Per karantiną, kai buvo rekomenduojama likti namuose ir mažiau tarpusavyje bendrauti, beliko vienintelė išeitis – susikurti savo socialinį ratą ir jame išgyventi šį sunkų periodą. Kiekvienam žmogui svarbu jausti ir žinoti, kad jis nėra vienišas, kad jis kažkam rūpi ir juo bus pasirūpinta. Daug šeimų išgyveno ir susirgimus Covid-19 liga – tuomet reikėjo pasirūpinti sergančiaisiais. Tad šeima tapo ta saugia užuovėja, į kurią sugrįžtame pačiais sunkiausiais mums periodais“, – sakė psichologė Inga Būdvytytė.

Inga Budvytytė
Foto: Asmeninis albumas


„Gjensidige“ vadovas M. Jundulas sako, kad darbdaviams svarbu įsivertinti, kokią svarbą žmonių gyvenime turi šeima ir artimieji.

„Karantinas pakeitė visą gyvenimo rutiną – suaugusieji šeimos nariai namuose dirba, vaikai mokosi, tad darbdaviams teko prisitaikyti prie darbuotojų šeimos ritmo. Darbas namuose derinamas su vaikų pamokomis, darbuotojai aprūpinami papildomomis reikiamomis darbo priemonėmis, o darbo procesai neretai derinami su kitų šeimos narių poreikiais. Turime priimti šiandien tenkančius iššūkius ir pasirūpinti ne tik savo darbuotojais, bet ir jų gyvenimu šeimose“, – sako M. Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kolegos tapo paramos šaltiniu beveik 12 proc. apklaustųjų. Tai rodo gana glaudų ir darnų žmonių tarpusavio ryšį darbovietėse. Kai kur kolegos atstoja šeimos narius ar artimuosius – net karantino periodu, kai negali kartu susitikti, kolegos išsaugo glaudų ir artimą ryšį, kuris suteikia paramos sunkesniu periodu.

Reikia paminėti, kad beveik ketvirtadalis apklaustųjų, 23 proc., tvirtino, kad karantino metu jiems neprireikė jokios pagalbos. Tai rodo, jog žmonės nesunkiai prisitaikė prie situacijos ir sugebėjo pasirūpinti savimi.