Trumpesnių eilių ieškojo internetu

Pas šeimos gydytoją poliklinikoje Agnė iš anksto užsiregistravo internetu. „Ieškojau man tinkančios datos ir laiko, tačiau pasirinkimo nebuvo – vizitą pavyko suplanuoti tik po trijų savaičių. Nors sistemoje buvo numatytas konkretus apsilankymo pas gydytoją laikas, prie kabineto durų radau kelis savo eilės laukiančius žmones. Jų priėmimo laikas buvo ankstesnis negu mano, tačiau pacientai dar nebuvo patekę pas gydytoją“, – pasakoja moteris.

Poliklinikoje ji laukė maždaug pusvalandį, kol pateko pas šeimos gydytoją. Medikė uždavė kelis klausimus ir pasiūlė užsiregistruoti konsultacijai pas angiochirurgą – kraujagyslių chirurgą.

Kadangi jos poliklinikoje angiochirurgas galėjo priimti tik po poros mėnesių, šeimos gydytoja pasiūlė susirasti atitinkamą specialistą kitoje gydymo įstaigoje, kur eilės trumpesnės. Agnė eiles Vilniaus savivaldybės poliklinikose patikrino internetu ir galiausiai rado, kur eilė mažiausia. Kad patektų pas specialistą viešojoje sveikatos priežiūros įstaigoje palaukti reikėjo mėnesį.

Dėl trumpos gydytojo konsultacijos sugaišo pusdienį

Jau automobilių stovėjimo aikštelėje prie valdiškos poliklinikos moteris suprato, kad lankytojų srautas viešojoje įstaigoje yra didelis ir intensyvus. Ji vos rado vietą savo automobiliui mokamoje stovėjimo aikštelėje.

„Gydytojo kabinetą pasiekiau lengvai, tačiau nebuvo nė vienos laisvos vietos atsisėsti – pasieniais susispaudę lūkuriavo dešimtys vyresnio amžiaus žmonių. Eilė slinko labai lėtai ir supratau, kad greitai apsisukti nepavyks. Planavau, kad konsultacijai užteks maždaug valandos, tačiau tik pralaukusi porą valandų galiausiai patekau į gydytojo kabinetą“, – prisimena pašnekovė. Ilgas vizitas sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigoje privertė moterį teisintis ir atsiprašinėti darbdavio dėl sugaišto pusdienio.

Savo patirtimi Agnė pasidalijo socialiniame tinkle ir sulaukė būrio draugų reakcijų. Jie pasakojo, kad neretai valdiškose gydymo įstaigose laukti tenka ir ilgiau.

„Laukdama koridoriuje iki soties prisiklausiau kitų žmonių bėdų ir apkalbų. Vieni piktinosi, kad gydytojai dirba lėtai ir galbūt atmestinai, nes jų atlyginimai labai maži. Kiti skundėsi, kad medikų atlyginimai yra didesni negu pedagogų, bet mokyklose palaikoma kur kas geresnė tvarka ir nė viena pamoka nevėluoja“, – prisimena Agnė.

Mamos patirtis – kitokia

Ilgai pralaukusi eilėje moteris galiausiai pateko pas chirurgą, atsakė į kelis specialisto klausimus ir gavo naują siuntimą – po pusantro mėnesio atvykti kojų venų tyrimui.

„Labai pasisekė, kad atvykus numatytą dieną prie tyrimų kabineto nebuvo eilės. Specialistė ištyrė kojų venas. Dabar laukiu, kada galėsiu sugrįžti pas savo angiochirurgą, nes jis pacientus priima tik vieną kartą per savaitę“, – dėsto Agnė.

Ji skaičiuoja, kad nuo pirmojo apsilankymo pas šeimos gydytoją iki paskutinio vizito pas angiochirurgą praeis daugiau negu pusė metų.

Vilnietė svarsto, kad privačioje klinikoje tyrimai būtų atlikti kur kas greičiau ir galbūt moteriai jau būtų atliktos tinkamos gydymo procedūros ar kojų venų operacija. „Mano mamai operacija buvo atlikta privačioje klinikoje. Jai tiek vaikščioti pas gydytojus ir laukti eilėse tikrai nereikėjo, kiek man. Žinoma, operacija privačioje medicinos įstaigoje kainavo nemažai, bet mama liko patenkinta – gydymas buvo sėkmingas“, – sako Agnė.

Sveikatos draudimas – trumpesnės eilės, greitesnė pagalba

Pašnekovė teigia dabar jau aiškiai suprantanti, kodėl kai kurie jos draugai ir pažįstami džiaugiasi turėdami sveikatos draudimą, kuriuo pasirūpina darbdaviai.

„Kai gydymo, sveikatos priežiūros ir sveikatinimo paslaugų išlaidas padengia sveikatos draudimas, įmonės darbuotojams nereikia sukti galvos, kur ieškoti pagalbos, kai kyla bėdų dėl sveikatos. Kokybiškas gydymo paslaugas gavę žmonės greičiau grįžta į darbą, tad įmonė išvengia rizikos, kad įstrigs jai svarbūs projektai, nukentės klientų interesai, – teigia moteris. – Be to, verslas taip apsisaugo nuo didesnių išlaidų, kylančių dėl darbuotojų nedarbingumo atostogų ar pavaduojančių darbuotojų viršvalandžių“.

„Lietuvos draudimo“ Verslo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas pastebi, kad verslas vis aktyviau domisi ir rūpinasi darbuotojų sveikatos draudimu. „Daugiau kaip 500 mūsų partnerių įstaigų skyrių visoje Lietuvoje suteikia galimybę greitai ir patogiai gauti paslaugas tiek privačiose, tiek valstybinėse medicinos įstaigose“, – pabrėžia A. Raziūnas. Anot jo, pacientai vertina greitai ir patogiai suteiktas paslaugas – ilgai sirgti ar kęsti danties skausmą nemėgsta niekas. A. Raziūno teigimu, pasirinkus mokamas specialistų paslaugas, laukimo laikas būna vidutiniškai 10 kartų trumpesnis.

Be to, šiemet bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad dauguma gyventojų sveikatą patikėtų privačioms gydymo įstaigoms, jeigu nereikėtų vertinti paslaugų kainų. Atsakydami į klausimą: „Jei galėtumėte rinktis (nevertinant paslaugų kainų), kur pirmiausia kreiptumėtės pagalbos sunegalavę?“ net du trečdaliai tyrimo dalyvių nurodė privačią gydymo kliniką, o likęs trečdalis – polikliniką.

Žmonės teigė, kad didžiausi privačios medicinos privalumai yra mažesnes eilės pas specialistus, aukštesnė paslaugų kokybė, greitas tyrimų atlikimas ir rezultatų pateikimas.

Pasak „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikų vadovo, turėdami sveikatos draudimą darbuotojai gali dažniau lankytis pas medikus, įmonė taip pasirūpina profilaktine sveikatos patikra ir sumažina nuostolių grėsmę – juk darbuotojų ligos ir negalavimai gali neigiamai paveikti visos komandos produktyvumą, verslo konkurencingumą, veiklos rezultatus.

Užsakymo nr.: PT_79241757