Vertina privačios medicinos privalumus

Šiemet „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa atskleidė, jog du trečdaliai gyventojų sunegalavę pirmiausia kreiptųsi pagalbos į privačias gydymo įstaigas, jeigu nereikėtų vertinti paslaugų kainų. Jauniausia apklaustųjų grupė, 18–25 metų amžiaus žmonės, nurodė, kad didžiausias privačių gydymo įstaigų privalumas yra kur kas mažesnės eilės pas medicinos specialistus. Malonesnis aptarnavimas, greitesnis tyrimų atlikimas ir atsakymų pateikimo laikas, aukšta gydytojų kvalifikacija – taip pat buvo vienos iš svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės mieliau rinktųsi privačių klinikų paslaugas.

Gydytoja Tatjana Maselienė patvirtina: iš pacientų kartais išgirsta, jog būtent dėl ilgų eilių jie vengia eiti į valstybines gydymo įstaigas – ieško alternatyvių sprendimų. Be to, gydymo įstaigų koridoriuose, kurie pilni sergančių asmenų, kiekvienas laukiantis lankytojas susiduria su papildoma rizika užsikrėsti.

„Greitus tyrimų rezultatus, išsamias konsultacijas, efektyvią pagalbą „čia ir dabar“ vertina ir jauni, ir vyresnio amžiaus pacientai“, – sako Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Terapinio gydymo centro medicinos gydytoja T. Maselienė. Pasak jos, geras laiko planavimas, disciplina ir greita orientacija yra profesionalumo dalis – įgūdžiai, kurie padeda išvengti sumaišties, grūsčių ir streso.

Sveikatos draudimas motyvuoja darbuotojus

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, pasirinkus mokamas specialistų paslaugas laukimo laikas vidutiniškai 10 kartų trumpesnis. Šį privalumą gyventojams suteikia bet kuris sveikatos draudimo variantas. „Pastangas rūpintis organizacijos narių sveikata darbuotojai vertina – tai matome iš įvairių apklausų ir šios paslaugos populiarumo augimo. Sveikatos draudimas įmonėms padeda pritraukti naujų talentų ir specialistų, kurie darbdavį renkasi labai atidžiai ir įvertina visus privalumus“, – sako „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas.

Būtent dėl šių priežasčių sveikatos draudimu savo darbuotojus Lietuvoje apdraudžia vis daugiau įmonių.

Arūnas Raziūnas
Foto: Organizatorių nuotr.

A. Raziūnas pastebi, kad rūpinimosi savimi ir sveikos gyvensenos tema yra itin aktuali jaunajai darbuotojų kartai, kuri savo patirtimi mėgsta dalintis socialiniuose tinkluose. Tad žinios apie pažangius darbuotojų motyvavimo sprendimus pasklinda toli už organizacijos ribų ir stiprina įmonės reputaciją. Tai patvirtina ir tyrimai – minėtos apklausos duomenimis, 18–45 metų darbuotojai palankiai vertina galimybę atlikti sveikatos priežiūrą ir gauti gydymo paslaugas privačiose gydymo įstaigose.

Dėmesys sveikatai saugo nuo ligų

Gydytoja T. Maselienė pastebi, kad sveikatos draudimą turintys asmenys linkę į kliniką užsukti dažniau – kartais tiesiog pasikonsultuoti su gydytojais. „Profilaktinė patikra apsaugo nuo galimų komplikacijų, ilgesnio ir sudėtingesnio gydymo“, – tvirtina „Kardiolitos“ klinikų Terapinio gydymo centro medicinos gydytoja.

Pasak jos, dėmesio sveikatai niekada nebūna per daug. „Visada skatinu pacientus nedelsti, jeigu pajuto negalavimų simptomus. Būna, žmogų vargina sloga, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas – paprasto peršalimo simptomai, tačiau ne visada pacientas sugeba pats įvertinti ligos sunkumą. Tokiu atveju, jeigu gydytis delsiama ir nepadeda simptominis gydymas, kyla grėsmė komplikacijoms, tokioms kaip bronchitas ar plaučių uždegimas – šių ligų gydymas užtruks kur kas ilgiau negu paprasto peršalimo“, – pavyzdį pateikia ir įspėja medikė.

„Lietuvos draudimo“ tyrimo duomenimis, dažniausia delsimo kreiptis į gydymo įstaigą priežastis yra įsitikinimas, kad negalavimas praeis savaime. Kas antras pacientas delsia apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl ilgų eilių.

Savigyda – ne išeitis

Dar didesnė problema, anot T. Maselienės, yra kai kurių gyventojų polinkis užsiimti savigyda. Tai patvirtino ir „Lietuvos draudimo“ tyrimas – pusė delsiančių kreiptis į gydytoją piliečių per apklausą sakė, kad gydosi savarankiškai.

„Susirgus ne peršalimo ligomis ir sveikatai nepagerėjus, maždaug pusė pacientų į gydytoją kreipiasi iš karto arba per 3–5 dienas“, – sako „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas ir pabrėžia, kad kita pusė gyventojų savo sveikata susirūpina per vėlai, pavyzdžiui, tik po savaitės arba į medikus kreipiasi tik kritiniais atvejais.

Tatjana Maselienė
Foto: Organizatorių nuotr.

Gydytoja T. Maselienė konstatuoja, kad internete yra apstu informacijos apie negalavimus, ligas, vaistus ir net liaudiškas gydymo priemones. „Interneto platybėse paklaidžioję žmonės dažnai neteisingai interpretuoja simptomus. Užsiimdami savigyda jie gali sukelti pavojų savo sveikatai, – pasakoja gydytoja. – Neretai pasitaiko ir tokių asmenų, kurie sau diagnozuoja pačias baisiausias ligas, tada atvyksta pas gydytoją labai išsigandę ir įsitempę. Tenka pacientus nuraminti ir išsklaidyti klaidingus įsitikinimus. Juk medikai 10–12 metų vien studijuoja, nuolat skaito mokslinę literatūrą, tobulinasi kursuose, mokslinėse konferencijose ir seka naujoves, kad kasdien galėtų kuo efektyviau padėti žmonėms“.

Specialistės teigimu, sunegalavus visada geriau atvykti į gydymo įstaigą, kad apžiūrėtų gydytojas, esant poreikiui – atliktų tyrimus, negu ieškoti informacijos internete. „Kraujo tyrimai, kurie padeda diagnozuoti įvairias ligas, mūsų klinikoje atliekami per porą valandų, skubos tvarka – vos per valandą. Gydytojų specialistų konsultacijos ir instrumentiniai tyrimai užtrunka iki kelių dienų“, – teigia T. Maselienė. Todėl, anot gydytojos, neverta tuščiai leisti laiko internete ieškant informacijos apie ligas – taip tik sukeliamas papildomas stresas.