Pastebėję bent vieną iš šių 3 simptomų, kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą: kiekviena minutė yra aukso vertės

Lietuvoje per metus insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių, o 3,5 tūkst. lietuvių insultas kasmet tampa mirties priežastimi. Laiku suteikta pagalba gali ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir užtikrinti tolesnį gyvenimą be pasekmių ir negalios. Veido asimetrija, sutrikusi kalba ir galūnių nusilpimas – pirmieji ženklai, kad nedelsdami turime kviestis pagalbos. Apie tai, ką jaučia insulto ištiktas žmogus ir kaip sumažinti susirgimo riziką, kalbame su specialistais.

Žmona sureagavo pačiu laiku: vyrą neramina, kiek žmonių lieka vieni

Lietuvos insulto asociacijos duomenimis, Europos Sąjungoje daugiau nei milijonas žmonių yra patyrę insultą, iš jų 460 tūkst. mirė dėl šios ligos, o beveik 10 milijonų žmonių gyvena jausdami sunkias insulto pasekmes. Manoma, kad kitoje kartoje insultą patyrusių žmonių skaičius išaugs 26 proc.

Kaip pasakoja prieš pusmetį insultą patyręs 62-ejų metų Algirdas, šiandien jis kaip niekad vertina savo sveikatą, o dar labiau – artimus žmones. Nors vyrui pasisekė po insulto nesusidurti su žymesniais liekamaisiais reiškiniais, jis pabrėžia, kad už tai gali būti dėkingas žmonai, kuri tuo metu buvo šalia.

„Šiandien kovojame su pandemija, visi esam nuo jos pavargę. Savo patirtimi dalinuosi ne tam, kad gąsdinčiau dar vienu pavojumi, o noriu priminti, kaip svarbu palaikyti ryšį su artimaisiais ir nepamiršti vyresniųjų, kurių sveikata kartais tampa trapi. Šiandien aš sveikas, nes žmona greitai iš mano veido viską suprato ir laiku sureagavo į insultą, iškvietė pagalbą. Kai atrodo, kad neveikia rankos ir sunku prakalbėti, ką jau ten pats padarysi“, – sako vyras.

Ši patirtis jį privertė susimąstyti, kad daugybė vyresnio amžiaus žmonių su panašiomis rizikomis dažnai lieka vieni, o insulto ar infarkto aplinkybėmis, kai svarbi kiekviena minutė, laiku sulaukti pagalbos yra nepaprastai svarbu – nuo to priklauso ir tolesnė žmogaus sveikata, ir gyvybė.

„Kai silpsta rankos, persikreipia veidas, sunku kalbėti, nėra ko laukti – reikia kviesti pagalbą. O svarbiausia tai turbūt yra nepamiršti artimųjų, draugų. Dažniau paklausti, kaip sekasi, kaip jautiesi. Net tokiu sunkiu metu, kai negalime aplankyti, nepamirškime bent jau paskambinti. Po insulto susimąsčiau, kad vienam likti bėdoje būtų didelė nelaimė“, – sako Algirdas.

Kiekviena uždelsta minutė pražudo vis didesnį plotą galvos smegenų

Kaip teigia Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Santaros klinikų neurologas prof. dr. Dalius Jatužis, insulto pažymiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo smegenų pažeidimo vietos, insulto dydžio ir rūšies. Insultas gali būti išeminis arba hemoraginis: išeminio insulto metu užsikemša kuri nors galvos smegenis maitinanti kraujagyslė, o hemoraginio – dėl kraujagyslės plyšimo kraujas išsilieja į galvos smegenis ar jų dangalus.

Dažniausiai, apie 90 proc. visų insulto atvejų, būna bent vienas iš šių požymių: 1) ūminis veido vienos pusės nusilpimas ar paralyžius („perkreiptas“ veidas); 2) ūminis rankos ar kojos jėgos nusilpimas ar paralyžius (iš rankos krenta puodelis, tušinukas, nepavyksta išlaikyti pakeltos rankos, nusilpsta koja); 3) kalbos sutrikimas (žmogus nebegali normaliai kalbėti, žodžiais išreikšti savo minčių arba nebesupranta kitų žmonių klausimų ir paliepimų, nors nėra praradęs sąmonės).

Kiti, kiek retesni insulto požymiai: vienos kūno pusės aptirpimas, nejautra arba skruzdėlyčių bėgiojimo pojūtis vienoje kūno pusėje ar vienoje galūnėje; ūmus regos sutrikimas viena akimi ar kurios nors regos lauko pusės iškritimas; staigus, be priežasties atsiradęs pusiausvyros, koordinacijos ar eisenos sutrikimas.

Pasitaiko, kad aukščiau minėtieji simptomai staiga atsiranda ir patys savaime greitai praeina. Tokie trumpalaikiai simptomai (trunkantys dažniausiai mažiau nei 1 val.) vadinami praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais ir gali pranašauti artimiausiomis dienomis gręsiantį didelį išeminį insultą, todėl ir simptomams praėjus reikia kreiptis į gydytojus išsamiam insulto rizikos ir galimų priežasčių įvertinimui.

Išsiliejus kraujui į smegenų dangalus (dažniausiai tai įvyksta plyšus arterijos aneurizmai), staiga atsiranda labai stiprus galvos skausmas.

Prof. dr. D. Jatužis pabrėžia, kad insulto atveju su kiekviena uždelsta minute žūva vis didesnis plotas galvos smegenų, todėl čia tinka posakis „laikas yra smegenys“, ir būtina skubi reakcija.

„Į minėtus požymius svarbu reaguoti nedelsiant, net jeigu pasireiškę insultą primenantys simptomai atrodo nepavojingi ir praeina savaime. Geriausia pagalba – kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes ligonis turi būti kuo greičiau atgabentas į insultą gydančią artimiausią ligoninę.

Pastaraisiais metais, atsiradus modernesniems gydymo metodams, apie insultą nekalbama kaip apie likimo nuosprendį ar nelaimę, kurios niekaip negalima pakeisti – ligoniui atvykus į insulto centrą per pirmąsias valandas nuo insulto požymių atsiradimo pradžios, galima ištirpinti smegenų kraujagyslę užkimšusį krešulį specialiais vaistais arba ištraukti stambų trombą per įvestą kateterį. Kraujagyslės plyšimo ir kraujo išsiliejimo atveju, svarbu kuo skubiau sumažinti kraujo spaudimą“, – teigia prof. dr. D. Jatužis.

Anot jo, kol atvyks greitoji pagalba, svarbu nuraminti ligonį, jo aplinką, ir surinkti kuo daugiau informacijos, kuri vėliau bus labai svarbi – kada tiksliai žmogus susirgo, kokie buvo pirmieji simptomai, kokiomis ligomis dar serga ir kokius kitus vaistus žmogus vartoja. Jis perspėja, kad patiems jokių vaistų savo nuožiūra geriau neduoti, nes nežinome nei insulto tipo, nei priežasties.

Dažniausios pasekmės – galūnių nusilpimas, kalbos ir pusiausvyros sutrikimas

Laiku pradėjus gydyti insultą ir greitai atstačius kraujotaką, vis dažniau padariniai būna minimalūs arba jų visai nelieka, tačiau kai kuriais atvejais insultas nepraeina be pasekmių, galinčių trikdyti darbinę, socialinę ir kasdienę žmogaus veiklą.

„Dažniausiai išliekančios insulto pasekmės – galūnių nusilpimas ir jutimo sutrikimas vienoje kūno pusėje, kalbos problemos. Kai kuriems žmonėms išlieka sunkiai koreguojami pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, neuropatinis insulto metu paralyžiuotų galūnių skausmas. Patyrusiam insultą žmogui gali pasireikšti poinsultinė depresija ar poinsultinis pažinimo funkcijų sutrikimas (blogesnė atmintis ir orientacija, sunkiau sekasi sukoncentruoti dėmesį). Kartais atsiranda epilepsijos priepuolių“, – dažniausiai išliekančias insultas pasekmes įvardija prof. dr. D. Jatužis.

Jo teigimu, siekiant sumažinti insulto padarinius, labai svarbus ūminio insulto gydymas moderniais kraujotaką atstatančiais metodais, tačiau vėliau ne mažiau reikšmingas reabilitacinis gydymas, kuris padeda atkurti sutrikusias smegenų funkcijas, mažinti raumenų hipertonusą, padėti žmogui prisitaikyti prie naujos realybės ir pasikeitusio gyvenimo.

Pakeitę gyvenimo būdą, sumažinsime riziką susirgti

Svarbu žinoti, kad insulto riziką didina kitos ligos ir žalingi gyvensenos veiksniai, tarp kurių – padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija) ir cholesterolio (ypač taip vadinamo „blogojo“) kraujyje kiekis, aterosklerozė, cukrinis diabetas, širdies ligos ir ritmo sutrikimai, tokie kaip prieširdžių virpėjimas, miokardo infarktas, vožtuvų ydos ir mechaniniai širdies vožtuvų protezai, širdies nepakankamumas, onkologinės ir uždegiminės ligos.

Insulto pavojų taip pat didina genetiškai paveldimos kraujo krešėjimo ligos arba ligos, pažeidžiančios smulkiąsias smegenų kraujagysles. Insulto riziką didinantiems gyvensenos veiksniams priskiriamas rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, viršsvoris ir nutukimas.

„Insulto rizika didėja kartu su amžiumi. Įvykęs insultas vyresniems žmonėms grėsmingesnis, dažniau baigiasi komplikacijomis ir blogesne išeitimi. Sveikimo ir reabilitacijos procesas jiems yra žymiai sunkesnis dėl kitų gretutinių ligų. Tačiau insultu serga ir jaunesnio amžiaus žmonės, tik priežastys neretai būna kitokios – genetika, įgimtos širdies ydos, smegenis maitininčių kaujagyslių atsisluoksniavimas, narkotinių medžiagų vartojimas.

Jaunoms moterims insulto riziką, nors ir nedideliu laipsniu, didina nėštumo pabaigoje besivystančios komplikacijos, hormoninių kontraceptikų vartojimas, migrena su aura, jei migrena serganti moteris rūko bei vartoja hormoninius kontraceptikus“, – insulto riziką didinančius veiksnius vardija prof. dr. D. Jatužis.

Draudimo bendrovė per metus registruoja apie 4 tūkst. ligų ir traumų atvejų

Susirūpinimą kritinių ligų rizika, tarp kurių patenka ir insultas, pastebi ir draudimo bendrovės. Kaip nurodo BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, per metus draudimo bendrovė registruoja apie 4 000 bylų dėl traumų, kritinių ligų ar susirgimų.

Jis įvardija, kad išmoka susirgus kritine liga gali siekti nuo 1 000 iki 7 000 Eur – ji skirta apdraustajam, kad šis galėtų ramiai reabilituotis ir greičiau atgauti jėgas, atsistatyti.

„Nutikus įvykiui, draudimo bendrovė klientui moka draudimo išmoką, kuri padeda ramiau sveikti. Taip pat tai yra ir tam tikra garantija, kad netikėtai susižeidus ar patyrus kitokią traumą, asmens finansinė būklė drastiškai nepablogės, draudimo išmoka kompensuos dalį prarastų pajamų. Asmuo tiesiog galės ramiai sveikti ir nesirūpinti pajamų praradimu tuo sunkiu laikotarpiu“, – sako R. Grizickas.

Anot jo, sumos priklauso ne tik nuo traumos sunkumo, bet ir nuo paties kliento pasirinkimo. Jei žmogus dėl traumos tapo nedarbingu, išmoka didėja. Verta pažymėti, kad susirgęs ar susižalojęs asmuo gauna ir „Sodros“ išmoką, tad asmens draudimas suteikia papildomą apsaugą.

„Kuo sunkesnė trauma patiriama, su tuo didesniais sunkumais susiduriama, tad ir draudimo išmoka didėja. Išmoką taip pat galima pasididinti pasirinkus ir papildomas rizikas, pavyzdžiui, dienpiniginių ir ligonpiniginių rizikas, medicinos išlaidų riziką, kurios ypač aktualios patyrus sunkias traumas, kuomet prireikia medikų pagalbos, o kasdienius darbus reikia iškeisti į poilsį ir atsistatymą po ligos“, – teigė jis.