Miokardo infarktu vadinama negrįžtama širdies raumens ląstelių žūtis dėl kraujotakos nepakankamumo. Širdies raumenį maitina ir deguonimi aprūpina vainikinės arterijos, tačiau, jas užkimšus susidariusiam trombui, širdies raumuo apmiršta dėl deguonies trūkumo.

Ištikus infarktui, svarbu kuo skubiau sulaukti gydytojų pagalbos – kuo greičiau atlaisvinamos užsikimšusios kraujagyslės, tuo mažesni pažeidimai fiksuojami širdies raumenyje.

Laiku atpažinti infarktą ir tinkamai į jį sureaguoti padės infarktą išgyvenusio Henriko Simunčio pasidalinta patirtis ir Lietuvos širdies asociacijos Šiaulių krašto pirmininkės, Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovės dr. Noros Kupstytės-Krištaponės atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus.

Tą dieną vargino nenormalus prakaitavimas: jis tiesiog pylėsi ir kapsėjo

2020 metų rugpjūčio 29 dieną greitosios medicinos pagalbos komandoje dirbantis Henrikas Simuntis prisimena geriau nei bet kurią kitą dieną – tą kartą vyrą ištiko infarktas, privertęs pradėti gyventi visai kitaip, nei iki šiol jam buvo įprasta.

Vyrui pasisekė, kad tą kartą jis leido laiką darbe, kolegų apsuptyje, ir galėjo greitai pasitikrinti, kas lemia jo staigiai pakitusią savijautą.

„Man tai nutiko lipant į 5 aukštą. Nebuvo jokių skausmų, tačiau išpylė prakaitas. Nusileidome su gydytoja į apačią, padarė man kardiogramą. Praėjo prakaitavimas, vėl pasijutau normaliai. Po valandos padarėme antrą kardiogramą – didelių pakitimų nebuvo. Tačiau, aptarnavus dar vieną ligonį, nusprendžiau nevažiuoti dar namo, pasakiau – daktare, gal reikia važiuoti į priėmimą. Tada, atlikus dar vieną kardiogramą, pamatėme, kad man užsikimšusi kraujagyslė“, – lemtingą dieną prisimena Henrikas.

Infarktas
Foto: Shutterstock


Vyras negalėjo numatyti, kad jį ištiks infarktas – iki tos dienos jis nepajuto būsimam infarktui būdingų požymių. Tuo laikotarpiu jį persekiojo tik vienas neįprastas ir nemalonus pojūtis, tačiau vien jo nepakako būklei nustatyti.

„Dar iki infarkto kurį laiką jausdavau nemalonų pojūtį, primenantį skruzdėlės įkandimą. Jį jausdavau nuo kairės kojos iki peties, buvo nemalonu. Ir toks jausmas kažkiek pabūna, ir tada praeina. Iki infarkto tai tęsėsi visą savaitę – ramybės būsenoje šis pojūtis nurimdavo, ir suintensyvėdavo pajutus įtampą. Prakaitas buvo nenormalus – jis tiesiog pylėsi ir kapsėjo. O būdingų krūtinės skausmų, pereinančių į rankas ar gerklę, nebuvo“, – savo savijautą infarkto metu nupasakoja H. Simuntis.

Atlikus širdies arterijos stenavimą, vyrui reikėjo 18 dienų praleisti reabilitacijoje. Tiesa, net ir grįžus iš reabilitacijos, H. Simunčio gyvenimas buvo kitoks, nei iki infarkto – vyrui teko priprasti ne tik prie vaistų, bet ir prie naujų sveikos gyvensenos įpročių.

„Visus metus turiu gerti kraują skystinančius vaistus. Taip pat labai svarbus fizinis aktyvumas – reikia daug vaikščioti. Po infarkto be to nepraleidau nė vienos dienos, vaikštau po 5-6 kilometrus kasdien, o numečiau beveik 20 kilogramų svorio. Anksčiau buvau pilnesnis, svėriau apie 115-116 kilogramų, mažai judėjau, visada keliaudavau mašinoje. Viršsvoris yra labai didelis infarkto rizikos veiksnys, todėl visiems svarbu prisižiūrėti savo mitybą ir aktyvumą“, – pabrėžia infarktą patyręs H. Simuntis.

Infarkto riziką galima sumažinti

Kasmet Lietuvos penkiuose miokardo infarkto gydymo centruose, kuriuose visą parą teikiama skubi intervencinė pagalba atveriant širdies arterijas, gydoma apie 5500 pacientų su miokardo infarkto diagnoze.

Lietuvos širdies asociacijos Šiaulių krašto pirmininkė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. N. Kupstytė-Krištaponė įvardija, kad infarkto rizikos grupei priklauso sergantys arterine hipertenzija bei cukriniu diabetu, rūkantys, turintys padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, nutukę asmenys. Anot jos, kuo su arterijų ateroskleroze susijusių rizikos veiksnių yra daugiau, tuo rizika patirti infarktą yra didesnė.

Cholesterolis
Foto: Shutterstock


„Su amžiumi miokardo infarkto rizika didėja, vyrai patiria miokardo infarktą jaunesniame amžiuje nei moterys. Svarbi ir šeimos anamnezė – jei artimieji patyrė infarktą ar ištiko staigi mirtis jauname amžiuje, tai vertinama kaip reikšmingas su genetika susijęs rizikos veiksnys. Nejudrus gyvenimo būdas, nuolatinė emocinė įtampa, ankstyva menopauzė taip pat didina infarkto riziką, ypač jei jau yra kitų rizikos veiksnių. Pati didžiausia rizika yra tų žmonių, kurie jau patyrė infarktą ar išeminį insultą, turi nustatytą arterijų aterosklerozę, nesilaiko gyvensenos rekomendacijų ir paskirto gydymo“, – teigia N. Kupstytė-Krištaponė.

Jei paminėti rizikos veiksniai (arterinė hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimas, cukrinis diabetas) yra gydomi, t.y. pasiekiamas tinkamas kraujospūdis, gera kraujo lipidų ar glikemijų kontrolė, rizika sumažėja, tačiau būtina suprasti, kad vien tabletėmis rizikos žymiai sumažinti nepavyks. Fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, žalingų įpročių atsisakymo ir antsvorio korekcijos nauda yra labai didelė, jei norima „pabėgti“ nuo miokardo infarkto.

N. Kupstytė-Krištaponė nurodo, kad mirštamumas nuo miokardo infarkto yra lemiamas įvairių veiksnių – amžiaus, gretutinių ligų, bei laiko, per kurį buvo atverta užsikišusi trombu širdies arterija. Lietuvoje veikianti miokardo infarkto klasterių sistema užtikrina infarktą patyrusio paciento kuo greitesnį patekimą į ligoninę, kurioje yra galimybė atstatyti širdies kraujotaką.

„Siekiama, kad laikas nuo kontakto su medikais nebūtų ilgesnis nei 2 valandos. Vadiname tas 2 valandas „auksinėmis“, net turime posakį- „Laikas yra raumuo“, nes anksti atvėrus kraujagyslę ir atstačius širdies raumens kraujotaką, pavyksta išvengti rando formavimosi, širdies nepakankamumo ar kitų komplikacijų.

Artėjantį infarktą išduoda specifinis skausmas

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kasmet gydome apie 600 susirgusių miokardo infarktu, deja, beveik trečdalis pacientų atvyksta praėjus daugiau nei 12 valandų nuo skausmų krūtinėje pradžios. Skirtingų miokardo infarkto tipų mirštamumas skiriasi, tačiau galima apibendrinti, kad vienas iš 10-12 pacientų neišgyvena, net ir taikant intervencinį gydymą. Tai tikrai yra susiję ir su pavėluotu atvykimu į gydymo įstaigą“, – teigė N. Kupstytė-Krištaponė.

Nora Kupstytė-Krištaponė


Tad ką jaučia žmogus, kai jį ištinka infarktas? Ar galima jį nujausti iš anksto? Anot Lietuvos širdies asociacijos Šiaulių krašto pirmininkės, infarktą išduoda spaudžiančio ar maudžiančio pobūdžio (rečiau – aštraus, deginančio) vidutinio intensyvumo ar stiprus skausmas krūtinėje, plintantis į kaklą ar rankas, kartais lokalizuotas po krūtinkauliu „duobutėje“, atsiradęs staiga, ar stiprėjantis, užtrukęs ilgiau nei 20 minučių.

„Skausmas gali atsirasti po fizinio ar emocinio krūvio, neretai – ramybėje, ypač ryto valandomis, gali susilpnėti ir vėl sustiprėti. Skausmą gali lydėti šalto prakaito pylimas, silpnumas, dusulys, mirties baimė, pykinimas ar net vėmimas, širdies plakimo pojūtis, tačiau nedidelė dalis pacientų patiria tik nežymų skausmą ar netipinius pojūčius, pavyzdžiui, apatinio žandikaulio ar pilvo maudimą“, – sako N. Kupstytė-Krištaponė.

Nors ir ne visada, tačiau kai kurie pacientai dar iki miokardo infarkto keletą savaičių jaučia diskomfortą krūtinėje krūvio metu ar ryto valandomis, kuris praeina savaime ar nutraukus krūvį, tačiau, kadangi tas sunkumas krūtinėje nevargina, dažnai niekur nesikreipia.

Įtariant, kad šalia esantį žmogų ištiko infarktas:

- Iškvieskite greitąją pagalbą, ir pabūkite šalia, stebėdami žmogaus sąmonės būklę bei kvėpavimą, kol atvyks medikai. Pasodinkite, jei tik yra galimybė – paguldykite infarkto ištiktą žmogų.

- Jei ištiko klinikinė mirtis – gaivinkite. Jei dabar skaitote ir pagalvojote, kad nemokate gaivinimo veiksmų, išmokite rytoj ar šią savaitę, prašykite kursų darbovietėje, susiraskite mokymus internete, nes būtina pasitreniruoti su muliažais. Tai gali išgelbėti ne tik nepažįstamo žmogaus gyvybę, saugesni bus ir jūsų artimieji.

- Jei infarkto ištiktas žmogus yra vienas namuose, būtina atrakinti duris ir laukti iškviestų medikų, nes klinikinė mirtis nėra retas reiškinys sutrikus širdies kraujotakai, o atrakintos durys nesutrukdys medikams pradėti teikti pagalbą.

Po patirto infarkto svarbu keisti gyvenimo įpročius

N. Kupstytė-Krištaponė pabrėžia, kad paciento gyvenimo pokyčiai po infarkto priklauso nuo to, kokias komplikacijas jis patyrė. Sudėtingiausia tiems, kuriems gyvenimo kokybę blogina širdies nepakankamumas – dusulys, silpnumas, tinimai, taip pat aritmijos.

Gaivinimas
Foto: Shutterstock


„Lietuvoje didelė dalis ligonių po infarkto vyksta į reabilitacijos įstaigas, kur pamažu vėl pratinami prie įprasto fizinio krūvio. Būtų labai gerai, kad žmogus laikytųsi sveikos gyvensenos principų – kasdien sportuotų bent 30 minučių iki suprakaitavimo ir pulso padažnėjimo, daugiau vaikščiotų, sumažintų kūno svorį, nerūkytų, vartotų mažiau druskos, saldumynų ir gyvulinės kilmės riebalų, daugiau daržovių, riešutų, riebios jūrinės žuvies. Svarbus darbo ir poilsio režimas, netinkamas darbas naktimis. Apie socialinių ryšių ir gerų emocijų naudą nedažnai kalbama, tačiau noriu pabrėžti, jog socialinė izoliacija ir depresija blogina prognozę, tai įrodyta“, – atkreipia dėmesį ji.

Ji prideda, jog paskirtų vaistų reguliarus vartojimas taip pat svarbus, ypač pirmaisiais metais po miokardo infarkto. Pakitus būklei, atsiradus naujiems simptomams reikalinga šeimos gydytojo ar kardiologo konsultacija.

„Po miokardo infarkto gydydami vaistais siekiame geros kraujo spaudimo kontrolės (mažesnio nei 130/80 mmHg), suretiname pulsą ramybėje iki 55-65 k/min, dislipidemiją gydome siekdami mažo tankio lipoproteinų koncentracijos kraujyje sumažėjimo, skiriame du vaistus, veikiančius kraujo krešėjimą. Visada sakau pacientams, kad tabletės yra svarbios, jos tikrai padės, jei bus suvartotos, bet dar svarbiau yra tai, kaip žmogus gyvena – širdies sveikata susijusi su mityba, fiziniu aktyvumu ir geromis emocijomis“, – pabrėžia N. Kupstytė-Krištaponė.

Kylančią finansinę naštą padeda sumažinti išmokos

Pastebima, kad infarktas vis dažniau ištinka jaunesnius, darbingo amžiaus asmenis. Tai reiškia, kad dideliu rūpesčiu jiems gali tapti ne tik sutrikdytos sveikatos atstatymas, bet ir atsiradęs nedarbingumas, sumažinantis įprastas pajamas. Nors kritinių ligų ir traumų atvejais asmenims skiriama „Sodros“ išmoka, dalis gyventojų savo finansinę padėtį apsaugo papildoma priemone – asmens draudimu.

Kaip teigia BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, asmens draudimas padeda sumažinti dėl traumų ar kitų nelaimingų atsitikimų kylančią finansinę naštą.

„Pastaruoju metu klientai vis labiau įvertina tikimybę patirti traumą, todėl renkasi traumų, netekto darbingumo ir mirties rizikas, o, bijantys susirgti, renkasi kritinių ligų ar susirgimų rizikas. Asmens draudimas skirtas visiems, aktyviai gyvenantiems žmonėms, kurie rūpinasi savo ir savo šeimos gerbūviu ir nenori, jog nelaimingas atsitikimas sustabdytų jo tėkmę, sujauktų planus ar priverstų patirti finansinių nuostolių. Tai yra draudimas atsakingam žmogui, kuris nori apsaugoti save ir savo šeimą“, – komentuoja jis.

Ronaldas Grizickas
Foto: Įmonės nuotr.


R. Grizickas aiškina, kad, nutikus įvykiui, draudimo bendrovė klientui moka draudimo išmoką, kuri padeda ramiau sveikti. Taip pat tai yra ir tam tikra garantija, kad netikėtai susižeidus ar patyrus kitokią traumą, asmens finansinė būklė drastiškai nepablogės, draudimo išmoka kompensuos dalį prarastų pajamų.

„Išmoka susirgus kritine liga gali siekti nuo 1 000 iki 7 000 Eur. Ji skirta apdraustajam, kad šis galėtų ramiai reabilituotis ir greičiau atgauti jėgas, atsistatyti. Asmens draudimu siekiame padėti žmogui, pagelbėti jam sunkiame etape.

Klientai patys renkasi rizikas, kuriomis nori draustis, tad nusprendus pasirūpinti savimi, pirmiausia derėtų gerai pagalvoti ir įsivertinti galimas rizikas. Praktikoje kur kas dažniau susiduriame su asmenimis, kurie asmens draudimu susidomi tik po vienokio ar kitokio skaudaus įvykio. Juk pas mus įprasta galvoti, kad nelaimės lydi tik kaimyną, tačiau man niekada nieko panašaus nenutiks. Nėra deramai pasirūpinama savimi, o vertėtų“, – teigė R. Grizickas.