Vis tik, pasiryžus investuoti natūraliai kyla ir daugybė klausimų: į ką šiuo metu investuoti verta? Kaip tą daryti? Jei neturiu atliekamų pinigų didelėms investicijoms, galbūt nė neverta pradėti tuo domėtis?
„Investuodami mes perkame dieną, kada galėsime laisvai rinktis, ką dirbti, kaip dirbti ir kiek dirbti. Išsiugdę įprotį kas mėnesį investuoti net ir nedidelėmis sumomis, priprantame tai daryti. Taip net nebejaučiame, kad atsisakome dalies pinigų iš karto, kad susimokame sau. Tokiu būdu auginame savo kapitalą, kuris per daug metų, veikiamas sudėtinių palūkanų efekto, atneša teigiamų rezultatų“, – sako Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Savo teiginius ji argumentuoja konkrečiais pavyzdžiais. Anot finansų ekspertės, investuodami po 100 eurų kiekvieną mėnesį, per 45 metus galime sukaupti daugiau nei 870 tūkstančių eurų. Ši suma skaičiuojama su vidutine 10 procentų palūkanų norma.
Tad, tokią sumą gali sukaupti kiekvienas, kuris uždirba vidutines pajamas. Vis dėlto, pašnekovė pabrėžia, kad svarbu investavimą įtraukti į savo prioritetus bei žinoti taisykles, kurios padės pasiekti finansinį saugumą.
Daugėja investuojančių moterų
S. Strockytė-Varnė pastebi, kad neprofesionalių ir jaunų investuotojų Lietuvoje daugėja. Taip yra todėl, kad viešojoje erdvėje vis daugiau informacijos apie nesudėtingus, tačiau patrauklius investavimo būdus.
„Vis dėlto, šis augimas yra nedidelis. Remiantis 2022 metų lapkričio mėnesio SEB banko užsakymu atliktu investavimo tyrimu, investuojantys jaunuoliai (18–29 m.) sudarė mažiau nei trečdalį visų atsakiusių respondentų“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, pernai Lietuvos bankas parengė 2021 metų Lietuvos investuotojo portretą. Pagal jį, tipinis neprofesionalus investuotojas mūsų šalyje yra 35–45 metų vyras. Šio amžiaus grupės investuotojai valdo net 45 proc. viso į akcijas investuoto turto. Džiugu, mat sparčiai daugėja ir investuojančių moterų. Vis tik, jų statistinis amžius kiek didesnis – 45–54 metai.
„Vadovaujantis dar vienu, šių metų vasario mėnesį atliktu investavimo indekso tyrimu, net 50 proc. investuojančių gyventojų buvo pasirinkę Investicinį gyvybės draudimą, trečios pakopos pensinius fondus rinkosi net 37 proc. apklaustųjų, investavimą į akcijas buvo pasirinkę 25 proc. respondentų, ETF fondus – 9 procentai. Mažiausiai, 6 proc. apklaustųjų rinkosi obligacijas“, – naudinga informacija dalinasi finansų ekspertė.
Nežinantiems nuo ko pradėti
Visiems norintiems pradėti investuoti S. Strockytė-Varnė turi ką patarti. Anot specialistės, nusprendus reguliariai investuoti, reikėtų nusimatyti investavimo tikslus. Rekomenduojama aiškiai surašyti, kiek metų planuojama investuoti, kokiomis sumomis. Tai padarius, vertėtų nuspręsti, koks investavimo būdas priimtiniausias.
„Rekomenduojama aiškiai surašyti tikslus ir galiausiai priimti sprendimą. Vėliau beliks atlikti techninius dalykus. Šiandien yra sukurta daug technologinių sprendimų tiems, kurie investavimo pradžioje nori skirti tam nedideles sumas. Pavyzdžiui, banko investicijų robotas leidžia investuoti pradėti nuo vieno euro. Šis robotas parenka ir pasiūlo tinkamiausią investavimo priemonę vos per 15 minučių. Tad šiandien investuoti yra kaip niekada paprasta bei lengva“, – pasakoja ji.
Finansų ekspertė įsitikinusi, kad užsibrėžtas tikslas pasiekiamas, kuomet išmokstama kaupti ir investuoti pinigus. O investuoti, anot jos, gali visi.
„Žengti pirmą žingsnį ir sudaryti investicijų portfelį padės septynios pagrindinės taisyklės. Tai – paprasti ir lengvai suprantami principai, kurie tinka bent devyniems iš dešimties investuotojų. Taisyklės praverčia jau nuo pirmojo žingsnio, o ilgainiui padeda sutaupyti daug laiko“, – sako ji ir pasidalina 7 taisyklėmis, kurios itin pravers tiems, kurie apie investavimą svarsto, tačiau nežino nuo ko pradėti.
Svarbu laikytis nusistatytų taisyklių
S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gali pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Vis tik, tam reikia pastangų, užsispyrimo bei nenukrypimo nuo taisyklių.
„Prinstono universiteto (JAV) ekspertai parašė knygą „Investavimo principai. Turtėk sumaniai investuodamas“. Jie pateikė pagrindines investavimo taisykles, kurių laikantis galima sudaryti KISS (angl. KISS – Keep It Simple, Sweatheart) portfelį, tinkantį bent 90 proc. investuotojų. Garsių JAV ekspertų knygos tikslas – padėti suprasti, kad kiekvienas paprastas žmogus gali pasiekti puikių rezultatų ir sulaukti sėkmės, jei visada vadovausis esminiais principais ir taisyklėmis, kurių nepamirš visą savo investavimo laiką“, – pasakoja finansų ekspertė.
Anot jos, svarbiausia įsidėmėti, kad viską galima padaryti paprasčiau, bet ne prasčiau.
Taupant svarbus reguliarumas
Finansų ekspertė pabrėžia – norint sukaupti pakankamą kapitalą, svarbu pradėti investuoti kuo anksčiau ir tą daryti reguliariai.
„Trumpų ir lengvų kelių į praturtėjimą nėra. Kad pavyktų sėkmingai atrasti lėšų, kurias būtų galima kaupti, svarbu atsiminti du pagrindinius dalykus: venkite brangių skolų, kurios dažniausiai atsiranda dėl neapgalvotų pirkinių, ir taupymui pinigus atidėkite vos gavę pajamų“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, vertėtų pirmiausia susimokėkite sau, kad būtų auginamas kapitalas, ir tik vėliau atlikti visas kitas būtinas įmokas.
Nereikia užmiršti valstybės teikiamos paramos
Finansų ekspertė teigia, kad lietuviai, norėdami investuoti, labiausiai yra linkę rinktis Investicinį gyvybės draudimą bei trečios pakopos pensijų fondus.
„Vis tik, dar nepakankamai daug žmonių yra „atradę“ šiuos investavimo būdus. Ne visi itin nuodugniai susipažinę su valstybės teikiama parama bei nauda investuojant tokiais būdais. Kiekvienais metais gyventojai, kurie renkasi šias, ilgalaikes investavimo priemones, gali pasinaudoti ir mokestine lengvata, taip susigrąžinti iki 300 eurų. Šiuos pinigus racionaliai reinvestuojant galima džiuginančius rezultatus pasiekti dar greičiau“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad žmonės, kurie dalyvauja antrojoje pensijų pakopoje, investuotojais tampa nuo pirmojo savo atlyginimo. Tokiu būdu darbdavys 3 procentus atlyginimo perveda automatiškai, o valstybė prideda dar 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Tokiu būdų kiekvienas žmogus gali žengti pirmuosius žingsnius investavimo link. Tą daryti visiškai paprastai, maksimaliai pasinaudojant valstybės parama“, – naudingais patarimais dalinasi finansų ekspertė.
Turėti santaupų „juodai“ dienai – būtina
Santaupų turėjimas suteikia saugumo jausmą, o kartais net išgelbsti užklupus nelaimei. S. Strockytė-Varnė teigia, kad nusprendus investuoti papildomai ir dalį savo pinigų skirti akcijoms ar kitiems vertybiniams popieriams įsigyti, svarbu turėti sukaupus ir santaupų.
„Atsižvelgiant į tai, kokia yra šeimos finansinė padėtis, vertėtų turėti sukaupus santaupų, kurios siekia nuo trijų iki šešių mėnesių būtinųjų šeimos išlaidų sumos. Tai – itin svarbu, mat dažniausiai, kuomet susiduriame su finansiniais sunkumais, nenorime mažinti poreikių. Tokioje situacijoje gali norėtis ieškoti būdų pasiimti pinigų iš sukaupto investicinio turto. Tai – klaida, mat sugriauname ilgalaikio investavimo principą“, – sako ji.
Anot pašnekovės, tokiu būdu žmogus gali patirti didelį nuostolį: investuotus pinigus pasiimti nepalankiu metu, nukrypti nuo savo užsibrėžtų tikslų. Tad, prieš pradedant investuoti, vertėtų numatyti, kokia dalis pinigų turėtų būti likvidi ir saugiai laikoma, pavyzdžiui – kaupiamojo indėlio sąskaitoje.
Savo investicinį portfelį verta išskaidyti
Minimalizuoti rizikas, anot finansų ekspertės, gali padėti ir investicijų skaidymas. Pradėjusiam investuoti žmogui naudinga pasirinkti ne kelias pavienes akcijas, o gerokai diversifikuotą portfelį, kuriame – įvairių šalių, regionų ir sektorių investicijos.
„Atsakingai išskaidžius savo investicijas, galima suvaldyti tiek trumpalaikę, tiek ir ilgalaikę rizikas. Būtent todėl šiuo metu sparčiai populiarėja indeksiniai pasyviai valdomi fondai, kurių vienetais prekiaujama biržoje. Tai – vadinamieji ETF“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, šiems fondams būdingos ne tik mažos sąnaudos, mat jie – pasyviai valdomi. Taip pat galima rasti ir tokių fondų, kurie apima įvairius sektorius, regionus, turto klases.
Baimė neturi užgožti racionalumo
S. Strockytė-Varnė sako, kad smulkieji investuotojai daugiausia klaidų padaro tuomet, kai leidžiasi užvaldomi emocijų bei bendros rinkoje vyraujančios nuotaikos.
„Normalu, kad kol nepradeda investuoti, tol žmogus nežino, kokia rizika jam yra priimtina. Gali nutikti taip, kad pamačius neigiamą savo portfelio vertę kyla baimė prarasti pinigus. Tokioje situacijoje žmogus gali parduoti savo vertybinius popierius. Vis tik, tokio elgesio vedamas jis tik patiria nuostolį ir graužiasi, tad daugiau investuoti nebenori“, – teigia ji.
Pašnekovė sako, kad kiekvienam norinčiam investuoti žmogui svarbu suprasti, kad šioje srityje būtina turėti aiškią strategiją. Tad trumpalaikei panikai čia – ne vieta. Jei portfelio vertė ėmė svyruoti, nereikėtų imtis skubotų sprendimų. Tokiu atveju naudingiausia prisiminti savo investavimo tikslus, trukmę ir strategiją.
„Rekomenduočiau laikytis savo plano ir nuo jo nenukrypti. Tokiu laikotarpiu, kuomet portfelio vertė – neigiama, geriausia nepasiduoti emocijoms, o turint lėšų naudotis galimybe papildyti savo portfelį investicijomis už patrauklesnę kainą“, – teigia ji.
Paskirstant turtą reikia atsižvelgti ir į savo amžių
Atrodytų, koks skirtumas, kokio amžiaus žmogus, kuris pradeda investuoti? Vis tik, finansų ekspertė sako, kad investuotojo amžius – svarbus veiksnys, lemiantis portfelio sudarymo proporcijas.
„Jaunas žmogus galės prisiimti didesnę riziką, mat dar turi daug laiko, visas augimo perspektyvas. Tokio žmogaus investiciniame portfelyje gali dominuoti akcijų dalis. Vis dėlto, jei žmogus – vyresnis, jo laiko sąnaudos yra mažesnės, todėl jo portfelyje ilgainiui akcijų dalis turėtų mažėti. Didėti tokio žmogaus investiciniame portfelyje turėtų obligacijų dalis“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Jos teigimu, svarbūs ir kiti veiksniai: asmens finansinė padėtis, turtas, santaupos, emocinė būklė. Svarbu ir sukaupta patirtis, žinios bei motyvacija investuoti.
Finansų ekspertė sako, kad prieš pradedant investuoti reikia prisiminti, kas esate, ką veikiate gyvenime. Pagal tai ir verta derinti savo investicijas.
„Sekti turtingo kaimyno pavyzdžiu yra gana rizikinga, mat jo padėtis gali kardinaliai skirtis nuo jūsų, o investavimo galimybės gali būti irgi visiškai skirtingos“, – vertingais patarimais dalinasi pašnekovė.
