Užeikime į protingiausius Lietuvos namus: technologijos čia ne tik atima buities rūpesčius, bet ir padeda išmaniai sutaupyti

Šiandien 1 iš 50 namų Lietuvoje galime vadinti išmaniaisiais – juose įvairios buities užduotys yra automatizuotos, o namų apšvietimu, oro kokybe, temperatūra ir daugybe kitų komforto sąlygų pasirūpina technologijos. Nors anksčiau išmanios sistemos dažnam asocijavosi su prabanga, ilgainiui jos ne tik tampa prieinamesnės, bet ir leidžia sutaupyti. Pasidomėkime: kokius darbus šiandien už mus gali nudirbti išmaniuose namuose veikiančios technologijos ir kaip jos padeda sutaupyti?

Išmanūs namai – ne tik patogumas ir saugumas: tai padeda ir sutaupyti

Turbūt dažno namuose sutiktume bent keletą išmanių įrenginių, tačiau išmaniuose namuose gyvena tik nedidelė dalis lietuvių. Tad ką galime vadinti išmaniais namais? Kaip teigia „ACC Distribution“ išmanių namų ekspertas Egidijus Sabaitis, šiandien išmaniais namais galime vadinti namus su automatizavimo sistemomis, kuriose įvairios technologijos ir įrenginiai sujungiami su internetu ir valdomi per išmanų įrenginį arba balsu valdomą asistentą.

„Išmanieji namai gali suteikti daugybę funkcijų ir patogumų, leidžiančių valdyti namų apyvokos sistemas ir įrenginius nuotoliniu būdu. Taip pat išmanieji namai gali būti susiję su energijos efektyvinimo funkcijomis ir turėti tam tikrus jutiklius, kurie seka temperatūrą, drėgmę, oro kokybę ir kitus parametrus. Technologijos ir įrenginiai, kurie sudaro išmanų namą, nuolat tobulėja ir plėtojasi“, – sako E. Sabaitis.

Kalbant apie tai, kaip šiuolaikinis namų išmanumas gali padėti mums kasdienybėje, ekspertas įvardija, kad išmanūs sprendimai namuose apima tris funkcijas. Pirmoji – komfortas ir patogumas; antroji – kontrolė ir saugumas; ir trečioji – ekonomiškumas ir kaštų sumažinimas.

„Pavyzdžiui, išmanus termostatas ne tik leidžia nustatyti optimalią temperatūrą namuose, bet ir taupo energiją, kai jūsų nėra namuose. Automatinis valdymas leidžia per išmanų telefoną valdyti įvairias namų apyvokos sistemas – šildymą, apšvietimą, saugumo įrenginius. Nuotolinis valdymas galimas net ir tada, kai jūsų nėra namuose, kai esate išvykę atostogauti. Patogu ir tai, jog išmanūs sprendimai gali būti integruoti su balsu valdomais asistentais – „Alexa“, „Google Assistant“, „Siri“. Tai leidžia namų apyvokos sistemas valdyti balsu: įjungti ar išjungti apšvietimą, reguliuoti temperatūrą, užduoti klausimus ir gauti atsakymus“, – išmanių namų patogumus vardija ekspertas.

Išmanių namų pasirinkimas numeris vienas – išmanus termostatas

2022 metų „Statista“ tyrimų duomenis, Lietuvoje įrengtų išmaniųjų namų yra vos iki 2 proc. Palyginimui, Kinijoje tokių namų yra 6 proc., Japonijoje – 9 proc., Švedijoje – 10 proc., Vokietijoje – 20 proc., JAV – 31 proc., Jungtinėje Karalystėje – 33 proc.

Tačiau E. Sabaitis pastebi, kad išmanūs namai vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Nors lietuvių poreikiai išmaniems namams individualūs, ekspertas išskiria, kokiais išmaniaisiais įrenginiais šiandien mūsų šalyje domimasi dažniausiai.

„Bene populiariausias įrenginys yra išmanieji termostatai. Lietuvos klimatas yra gan šaltas, todėl mes daug šildome savo namus, o tai dažnai sąlygoja aukštas išlaidas. Išmanių termostatų įdiegimas leidžia efektyviai valdyti šildymo sistemą ir taupyti energiją. Tai yra pasirinkimas numeris vienas“, – sako ekspertas.

Jis įvardija, kad mūsų šalyje taip pat labai populiarūs išmanūs apšvietimo sprendimai, leidžiantys valdyti šviesą namuose prisitaikant prie skirtingų poreikių – keisti šviesos intensyvumą, spalvą ir netgi kurti skirtingus apšvietimo scenarijus. Susiejus apšvietimą su judesio davikliu, galima sumažinti elektros išlaidas: kai jūsų nėra patalpoje, apšvietimas tiesiog automatiškai išsijungia.

„Taip pat lietuviai mėgsta išmanias saugumo sistemas – tai signalizacijos įrenginiai, vaizdo stebėjimas, kameros, judesio fiksavimas. Tai mums suteikia papildomą saugumo jausmą ir kartu leidžia nuotoliniu būdu valdyti ir stebėti namų saugumą. Taip mes žinome, kada vaikai grįžo namo, kada išėjo į mokyklą, galime pasižiūrėti per kamerą, kas aplamai vyksta namuose, kai mūsų nėra“, – teigia E. Sabaitis.

Be išmanių namų automatizavimo sistemų, esama ir įvairių išmanių įrenginių, kurie leidžia technologijoms palengvinti mūsų buitį net ir gyvenant paprastame bute, name ar sodyboje – pavyzdžiui, išmanūs žolės pjovimo robotai ar išmanios spynos, kurios leidžia patekti į namus su magnetine kortele ar piršto antspaudo skaitytuvu. Taip pat dažno namuose šiandien galime sutikti išmaniomis programėlėmis valdomas skalbimo mašinas, orkaites, siurblius ir kitus valymo įrenginius.

Dar vienas išmanus įrenginys, kurį atranda lietuviai – išmanieji elektros lizdai, leidžiantys valdyti energijos tiekimą įvairiems prietaisams. Paprastai valdomi per išmanųjį telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį, išmanieji elektros lizdai leidžia aptikti energijos nuostolius ten, kur energija naudojama tuomet, kai mums ji nereikalinga. Šie lizdai praverčia ir tuomet, kai išvykę iš namų nerimaujame, ar išjungėme lygintuvą ar kitą prietaisą. Mobiliojoje programėlėje paprasta patikrinti, ar prietaisai išjungti, o jei ne – net ir būdami toli nuo namų galime juos išjungti.

Vis dėlto, ekspertas atkreipia dėmesį į problemą, kuri kyla namuose turint daug išmanių prietaisų – dažnu atveju kiekvienas prietaisas telefone turi savo atskirą programėlę, kurias suvaldyti tampa iššūkiu. Tai neturėtų kelti problemų, jei renkamės išmanių įrenginių sistemas iš žinomų gamintojų ir atkreipiame dėmesį į technologijas, kurias jie naudoja.

„Yra galimybė visus įrenginius apjungti į vieną sistemą ir valdyti per vieną programėlę. Tam reikia rinktis žinomų gamintojų sistemas, nes didieji gamintojai susivienijo į vieną aljansą ir standartizuoja technologiją. Jei sistema turi Hub centralę, tai palengvina sistemos naudojimą vienos programėlės pagalba. Technologiškai tai yra įrenginys, kuris užtikrina sistemos veikimą, o namuose jis yra nematomas, pastatomas kažkur prie tinklo. Jei šiandien rinkčiausi įrenginius išmaniems namams, teikčiau prioritetą gaminiams su „Matter“ ženklinimu, kuris reiškia, kad ateityje prietaisai galės būti sujungti į vieną sistemą“, – teigia E. Sabaitis.

Lietuviai teikia prioritetą sprendimams, kurie leidžia sutaupyti

„Homilo“ dizainerė Justina Žlibinė sako, jog išmanūs namai, kitaip dar vadinami protingais namais, apjungia visas būsto sistemas. Išmaniuose namuose vietoje to, kad viskas būtų valdoma atskirai (šildymas, vėsinimas, apšvietimas, apsauga, laistymas, elektrinės namų sistemos) ir turėtų atskirus pultelius, ekranus, aplikacijas, išmanūs namai jas visas apjungia į vieną, taip visos sistemos tarpusavyje gali komunikuoti ir dalintis duomenimis.

„Išmanūs namai ne tik taupo mūsų laiką, bet ir padidina energijos efektyvumą. Pavyzdžiui, kondicionierius bus išjungiamas, kai atidarysite langus. Namų šeimininkams išvykus, namas toliau kvėpuos. Esant poreikiui, automatiškai vakare įsijungs šviesos, taip sukuriant įspūdį, jog šeimininkai namuose, tad tai padidins namų saugumą. Taip pat viską galime stebėti nuotoliniu būdu, o judesio davikliai, išmaniosios spynos praneš apie įtartiną veiklą. Net ir augalai bus automatiškai palaistomi, tad išvykus nereikės rūpintis, kad namams trūksta meilės“, – šiuolaikinių išmanių namų galimybes vardija dizainerė.

Grįžtant prie kasdienės buities, J. Žlibinė įsitikinusi, kad namų išmanumas yra didžiulis pagalbininkas.

„Dabar retas kuris įsivaizduoja namus be roboto siurblio ar roboto vejapjovės. Nuotolinis skalbimo mašinų valdymas pagreitina namų ruošos procesą, kuomet, dar esant darbe, telefonu galime įjungti reikiamą skalbimo programą, o skalbyklė pati sudozuos skalbimo skystį bei minkštiklį, tad grįžus namo laiką skiriame mylimiems žmonėms ir užsiėmimams“, – sako dizainerė.

Paklausta, kokius išmanius sprendimus lietuviai šiandien renkasi dažniausiai, J. Žlibinė įvardija, kad lietuviai teikia prioritetą energijos išteklių taupymui ir renkasi sistemas, mažinančias komunalines išlaidas, tokias kaip apšvietimo, mikroklimato, temperatūros reguliavimas ir saugos sistemos.

„Antrame plane lieka žaliuzių bei užuolaidų reguliavimas, daugialypės terpės įranga – garso aparatūra, televizorius, namų kinas bei namų sąveikos stebėjimas, o taip pat ir miego įpročių, širdies ritmo, oro kokybės stebėjimas tiekiant įžvalgas, kad pagerinti bendrą savijautą. Renkantis išmaniąsias sistemas, būtina atsižvelgti į biudžetą, nes kuo daugiau funkcijų renkamės, tuo sistema bus brangesnė. Šių sistemų privalumas, kad statant protingą namą pakanka bazinės įrangos, tačiau visada lieka galimybė ją papildyti“, – sako dizainerė.

Kad aukšta energinio efektyvumo klasė tampa vis svarbesnė, pastebi ir bankai

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pastebi, kad įsigydami, statydami naują ar renovuodami senesnį būstą banko klientai vis dažniau konsultuojasi dėl ilgalaikės savo sprendimų įtakos aplinkai. Klientai atkreipia dėmesį į sprendimus, kurie padėtų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir kartu sumažintų ir būsto išlaikymo sąnaudas, išlaidas už energiją.

Šią tendenciją patvirtina ir banko turimi duomenys. Praėjusiais metais SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad renkantis naują būstą gyventojams svarbiausi trys kriterijai: būsto energinis efektyvumas, kurį įvardijo 66 proc. apklaustųjų, vieta (62 proc.) ir žalia, tvarkinga aplinka (36 proc.).

„Matyti, kad pastarųjų metų energetinių išteklių kainų šuolis ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas pakeitė iki šiol auksine laikytą taisyklę, kad renkantis būstą svarbiausi yra trys kriterijai – vieta, vieta ir vieta. Nors lokacija tebeliko vienų pagrindinių aspektų ieškant namų, susirūpinimas dėl brangstančios energijos ir aplinkos taršos sukeliamų problemų skatina gyventojus keisti požiūrį ir prioritetą teikti būsto tvarumui“, – teigia E. Dovbyšienė.

Pasak banko atstovės, verta pastebėti, kad ketvirtadalis apklausos dalyvių už energiją taupiau vartojantį būstą sutinka papildomai mokėti iki 5 proc. būsto kainos, 29 proc. apklaustųjų – iki dešimtadalio daugiau.

„Vadinasi, žmonės vis geriau supranta aukštą energinio efektyvumo klasę turinčio būsto svarbą ir ilgalaikę naudą – vertina ne tik mažesnes išlaidas šildymui, bet ir aplinkosauginę prasmę, ilgalaikę nekilnojamojo turto vertę, aukštesnę gyvenimo kokybę bei galimybę palankesnėmis sąlygomis gauti paskolą tokiam būstui. Šia galimybe gyventojai noriai naudojasi. Pirmą šių metų ketvirtį žaliosios būsto paskolos sudarė beveik trečdalį visų SEB banko suteiktų būsto paskolų“, – skaičiuoja E. Dovbyšienė.