Kokius būdus šiais laikais pasitelkia vagišiai, norėdami pasisavinti svetimą turtą? Į kokius daiktus yra nusitaikoma dažniausiai? Kaip galima apsaugoti savo namus? Į šiuos klausimus atsako specialistai, kurie vieningai sutaria – egzistuoja būdai, padedantys apsunkinti nusikalstamą veiką net apsukriausiems vagišiams.
Populiariausios – menkai apsaugotos gyvenamosios patalpos
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė sako, kad įsibrovimų į gyvenamąsias patalpas skaičius išlieka stabilus – 2022 metais užfiksuotos 812 vagystės, o 2021 metais – 822.
„Vagystės gali būti tiek planuotos, tiek spontaniškos. Neretai vagišiai pasirinktus apvogti namus stebi ilgesnį laiką, nutaria atlikti nusikaltimą būtent tada, kuomet namuose nieko nėra. Žinoma, pasitaiko ir spontaniškų vagysčių, kurios įvykdomos netikėtai, pastebėjus brangų daiktą, neužrakintas patalpų duris“, – paaiškina pašnekovė.
Jos teigimu, į gyvenamąsias patalpas vagys dažniausiai patenka per langus, balkonus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet jie pritaiko turimus raktus ar randa neužrakintas duris.
„Taip pat įsilaužiama per užrakintas duris, uždarytus langus, balkonus. Vagys gali teritoriją stebėti dronais, nors tokie atvejai – pavieniai. Įsilaužimų situacijos yra skirtingos, tačiau dažniausiai vagys aplanko menkai apsaugotus būstus“, – pabrėžia ji.
R. Janavičiūtė primena, kad išvykstant iš namų būtina sandariai uždaryti langus, balkonų duris. Esant galimybei – verta įsirengti ir apsaugos signalizaciją.
Kieme laikomi daiktai – gardus „kąsnelis“ vagišiams
Vienas iš būdų, padedančių apsaugoti savo turtą nuo ilgapirščių – jį apdrausti. Draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius sako, kad pastaruoju metu yra stebimas vagysčių iš gyvenamųjų patalpų mažėjimas.
„Kiekviena vagystė – individuali. Sunku pasakyti, kokios vertės turto žmonės netenka. Pavyzdžiui, jei vagystė yra atsitiktinė ir jos metu iš kiemo buvo pasisavinti daiktai, prietaisai ar įrankiai – žala gali siekti kelis šimtus eurų. Vis dėlto, jei vagystė yra planuota ir apšvarinami visi namai, žala gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių eurų“, – sako pašnekovas.
Vagys dažniausiai taikosi į grynuosius pinigus, papuošalus bei įvairią techniką. M. Ratkevičius išskiria, kad dažnu atveju siekiama pavogti įvairius kieme esančius daiktus: žoliapjovę, grandininį pjūklą, dviračius, elektrinius paspirtukus. Anot jo, vagys griebia viską, ką randa kieme, neužrakintame sandėliuke ar laiptinėje.
„Kieme paliktus daiktus pasisavinti žymiai lengviau nei tuos, kurie yra namuose. Vis tik, nenorint prarasti brangaus turto, verta pasidomėti draudimu. Būtent draudimo apsauga padeda išvengti netikėtų ir finansiškai skausmingų situacijų. Lyginant su galimai patiriamais nuostoliais, draudimo įmoka – nėra didelė“, – pabrėžia jis.
Specialistas paaiškina, kad apsidraudus namus, klientams yra atlyginama patirta žala dėl vagystės būste ar už jo ribų.
Grynieji pinigai namuose – ne pati protingiausia idėja
Grynaisiais pinigais gali būti paprasta ir patogu atsiskaityti, tvarkyti finansinius reikalus – ypač, jeigu tuo metu nėra galimybės pasinaudoti banko paslaugomis ar atsiskaityti internetu. Vis tik, SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia, kad nusikaltėliams grynieji pinigai taip pat yra greičiausias ir paprasčiausias būdas pasisavinti lėšas. Prarastą banko kortelę dar galima spėti užblokuoti, o susigrąžinti grynuosius pinigus iš nusikaltėlių greičiausiai jau nebus įmanoma.
„Į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti vertinant savo pačių ir gyvenamosios vietos saugumą, numatant galimas rizikas ir planuojant priemones saugumui užtikrinti. Didesnės pinigų sumos grynaisiais laikymas namuose reiškia didesnę riziką ir nuostolius ne tik vagystės, bet ir gaisro, stichinių nelaimių atveju. Todėl gyventojams rekomenduojame grynųjų pinigų turėti tiek, kad jų nenumatytais atvejais užtektų būtiniausioms namų ūkio reikmėms tenkinti kelias dienas“, – sako specialistė.
Anot jos, laikyti pinigus banke, o ne grynaisiais, labiau verta dėl kelių aplinkybių. Visų pirma, taip yra saugiau. Taip pat, gryniesiems pinigams pavojų gali kelti ne tik vagys, bet ir gaisrai ar kitos nelaimės, juos galima pamesti ar prarasti kitokiais būdais. O sąskaitoje laikomoms lėšoms fizinių pavojų nekyla.
„Suprantama, nusikaltėliai dažnai kėsinasi ir į sąskaitose laikomus pinigus bei siekia juos įvairiais būdais išvilioti iš gyventojų. Todėl ypač svarbu būti budriems ir niekada niekam neatskleisti savo prisijungimo prie bankų duomenų, taip pat nespausti jokių aktyvių nuorodų, kuriuose prašoma prisijungimo duomenų. Patariame prisiminti vadinamąją pusvalandžio taisyklę: visais atvejais, kai tik sulaukiate kokio nors netikėto prašymo, raginimo ar reikalavimo atskleisti savo asmeninius duomenis, siūlome nesiimti jokių veiksmų iš karto ir sąmoningai palaukti bent pusvalandį iki reaguojant į laišką ar žinutę. Ta pati taisyklė galioja ir sulaukus skambučio iš bet kokio nežinomo telefono numerio: jeigu jau atsiliepėte, visais atvejais atsakykite, kad šiuo metu negalite kalbėti, jei reikia, būkite nemandagūs ir tiesiog baikite pokalbį“, – pataria pašnekovė.
Taip pat ji pabrėžia, kad namuose laikomus grynuosius pinigus sudėtingiau įdarbinti – investuoti, paskolinti už palūkanas. Tad jie greičiau praranda vertę.
„Žinant, kad turimų lėšų ar santaupų neprireiks ilgesnį laiką, galima rinktis terminuotąjį indėlį. SEB bankas už 12 mėnesių indėlį eurais moka 1,25 proc., o už ilgesnius nei 24 mėnesių terminuotuosius indėlius eurais –1,5 proc. palūkanas. Tad tokiu būdu pinigai ne tik saugiai laikomi, bet ir kuria vertę“, – sako specialistė.
Taip pat, atsižvelgiant į gyventojo finansinius tikslus, poreikius ir galimybes, pinigus, anot pašnekovės, galima įdarbinti ne tik indėliais, bet ir investuojant į vertybinius popierius, investicinių fondų vienetus ar kitas priemones.
Į kiekvieną situaciją verta žvelgti kritiškai
Tad, ką daryti sau savo santaupomis ir turimais grynaisiais pinigais? SEB banko atstovė S. Strockytė-Varnė sako, kad visuomet verta prisiminti posakį: „Nesukraukite visų kiaušinių į vieną krepšį“.
„Taigi, norint apsaugoti pinigus, svarbu juos išskaidyti, nelaikyti visų lėšų vienoje vietoje grynaisiais ar toje pačioje sąskaitoje. Nedidelę lėšų dalį galima turėti ir laikyti grynaisiais pinigais, kad prireikus jais būtų galima pasinaudoti nedelsiant. Vis tik, likę pinigai ir santaupos turėtų būti laikomi ir kitokiomis formomis – banko sąskaitose, indėliais ir pan. Siekiant pinigus apsaugoti nuo nuvertėjimo, svarbu įsivertinti savo finansinius tikslus ir galimybes pinigus įdarbinti, t. y. investuoti“, – pabrėžia ji.
Vis tik, pašnekovė primena, kad jokia taisyklė nėra universali bei tinkanti visiems. Anot jos, jeigu turimų pinigų suma nėra itin didelė, žmogui reiktų įvertinti, ar lėšų skaidymas į atskiras sąskaitas papildomai nekainuoja ir ar tai apsimoka. Tad patys veiksmingiausi būdai turtui apsaugoti yra racionalumas, atidumas ir kritiškumas.
„Tai ypač aktualu kalbant apie būdus išvengti sukčių pinklių. Būtina kritiškai vertinti kiekvieną veiksmą, susijusį su pinigais, būti itin apdairiems sulaukus kokių nors prašymų ar siūlymų greitai ir lengvai užsidirbti. Dažnai svaiginančios ir greitos palūkanos tėra sukčių vilionės, tad bet kokie kvietimai ir siūlymai investuoti pinigus žadant staigią ir įspūdingą grąžą, turėtų paskatinti būti itin atsargiems“, – sako ji.
Specialistė primena, kad gyventojai turi būti atidūs ir visada kritiškai įvertinti situaciją. Jei kas paprašo įvesti savo prisijungimo prie interneto banko slaptažodžius ar mokėjimo kortelių duomenis, atsiunčia įtartiną nuorodą į interneto svetainę – nereikia skubėti atlikti neapgalvotų veiksmų. Anot jos, nei banko darbuotojai, nei valstybės institucijų darbuotojai ar policijos pareigūnai tokių duomenų reikalauti neturi teisės.
Efektyvūs būdai apsisaugoti nuo vagišių apsilankymo
Kiekviena šeima savo turtą saugo skirtingai. Vis tik, egzistuoja patikrinti būdai, kurie padeda išvengti vagių įsilaužimų. Lietuvos policija dalinasi taisyklėmis, kuriomis turėtų vadovautis kiekvienas, nenorintis prarasti savo turto:
Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.
Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), kad maksimaliai apsaugotumėte savo namus. Tinkamai sutvirtinkite buto duris, įdėkite patikimas spynas, įtaisykite akutę, durų sklendę.
Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles, ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose „slaptose“ vietose.
Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Esant galimybei, palikite bute įjungtą šviesą, radijo tašką.
Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
Labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Tokiu būdu galėsite neįsileisti nepažįstamųjų.
Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra, pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.
Įsirenkite bute ar gyvenamajame name apsauginę signalizaciją. Tokiu būdu jūsų namai bus saugomi 24 valandas per parą.
Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
Apsidrauskite namų turtą draudimo bendrovėje. Saugodami savo turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą ar policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo, kas palengvintų nustatyti rasto daikto priklausomybę ir grąžinti jį teisėtam savininkui.
Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.), neikite į butą, gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.
Jeigu jus apvogė ar apgavo, nedelsiant kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibūdinus įtariamus asmenis bei jų automobilius, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones.