Lietuviai sąmoningėja
Pastaraisiais metais sudūrėme su dideliais finansiniais iššūkiais, brangesne energija, kuri turi įtakos ir prekių bei paslaugų kainų kilimui. Pasaulinės tendencijos ir tarptautinis „Globe Scan“ tyrimas rodo, kad, nepaisant su pragyvenimu susijusių iššūkių ir išaugusių išlaidų, žmonėms vis dar rūpi planetos gerovė.
IKEA Korporatyvinių paslaugų skyriaus vadovė Baltijos šalims Renata Dantė sako, kad Lietuvoje ši tendencija taip pat stiprėja: „Rinkdamiesi prekes namams, žmonės vis dažniau atkreipia dėmesį į jų tvarumą. Didžiausia motyvacija ta, kad tvarūs sprendimai padeda tausoti išteklius, sutaupyti vandens, elektros, sumažinti maisto švaistymą. Norint ir toliau populiarinti tvaresnį gyvenimą namuose, svarbu pasiūlyti žmonėms lengvai naudojamų ir daugeliui prieinamų sprendimų. Kuo mažesnė tvaraus sprendimo kaina ir kuo paprastesnis jo pritaikymas buityje, tuo didesnė tikimybė, kad jis prigis“.
SEB banko statistika rodo, kad gyventojai vis dažniau skolinasi tvariems, energiją ir aplinką tausoti padedantiems sprendimams namuose. Pavyzdžiui, paskolos saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir geoterminio šildymo sistemai įsirengti trečią 2022 metų ketvirtį sudarė 19 proc. visų naujų vartojimo paskolų.
Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pastebi, kad augantį gyventojų susidomėjimą tvariais ir aplinką tausoti padedančiais sprendimais namuose lemia ir didėjantis visuomenės sąmoningumas, ir, suprantama, augančios namų ūkių išlaidos energijai bei šildymui dėl energijos kainų šuolio:
„Prie tokių sprendimų populiarėjimo prisideda ir gerieji pavyzdžiai, iš savo klientų neretai girdime, kad įsirengti saulės elektrines juos pastūmėja kaimynai, turintys tokias jėgaines ir už elektrą mokantys mažiau“.
Namų tvarkymosi konsultantė ir tinklaraščio „Susitvarkyk“ autorė Toma Šokelė pritarė kitoms pašnekovėms. „Tampame sąmoningesni ir aplinkoje dažniau girdime apie atsakingą vartojimą, didelius išmetamo maisto produktų kiekius, greitosios mados žalą, plastikinius maišelius bei šiaudelius, nugulusius vandenynuose. Pastebiu, kad galima ir atmetimo reakcija, kai tvarumo idėja yra itin agresyviai peršama – pasišventę tvarumo idėjai gėdina kitus“, – sakė ji.
Nuo ko pradėti kurti tvarius namus
Tvarūs namai – idėja, kuria jau senokai vadovaujasi kitų šalių gyventojai, o Lietuvoje ji dar tik leidžia šaknis. Ne visi nori ar randa laiko įvertinti, kokias naujoves pritaikyti ar savo elgesį namie galėtų pakeisti, o vėliau – įgyvendinti.
IKEA atstovė įsitikinusi, kad dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnelių: kiekvienas savo namuose gali tausoti vandenį, elektros energiją ir sumažinti išmetamų atliekų kiekį – tereikia pradėti rūšiuoti, atsisakyti vienkartinio plastiko gaminių ir dažniau rinktis tuos, kurie pagaminti iš perdirbtų ar perdirbamų medžiagų. Veiksmingiausi iš tvarių sprendimų yra tie, kuriuos lengva įgyvendinti be didelių išlaidų ir drastiškai nekeičiant gyvenimo būdo.
„Pradėti galima nuo smulkmenų: įprastas lemputes pakeisti taupesniais šviesos diodais, kurie vartoja iki 85 proc. mažiau elektros energijos, naudoti įkraunamas baterijas, eksperimentuoti virtuvėje ir mėsos gaminius keisti augalinės kilmės alternatyvomis“, – pataria R. Dantė.
Apskritai lietuviams taupymo idėjos nėra svetimos, prie to įpratome dar sovietinės okupacijos metais, kai visko trūko. T. Šokelė sakė atsimenanti tokius artimųjų namus: „Buvo daug metų nesikeičiantys baldai, tvirti ir natūralūs audiniai, iš rankų į rankas keliaujanti vaikų išaugta avalynė bei apranga. Nudėvėtas sofos gobelenas buvo aptraukiamas nauju. Tai vertė daryti tuometinis deficitas, mažesnės pajamos ir supratimas, kad daiktas dar eksploatuojamas. Žmogaus laimė nebūtinai priklauso nuo naujų daiktų namuose, dėvėti baldai, paveldėti, išaugti kitų vaikų drabužiai nėra jokia negarbė“.
Kiek kainuoja tvarūs namai
Vieniems namuose pritaikyti tvaresnius sprendimus trūksta laiko, kiti tebegalvoja, kad šie pakeitimai – itin brangūs. Tačiau pašnekovės tikina, kad tvarių daiktų kainos nėra ženkliai didesnės, o verslininkai ieško sprendimų, kaip suteikti galimybes tvariau gyventi kuo daugiau žmonių.
R. Dantė pasakojo pastebinti, kad kaina yra svarbus faktorius, lemiantis, kurią prekę rinktis – įprastą ar tvaresnę. Anot jos, visi IKEA gaminiai kuriami remiantis 5-iais principais: kainos, funkcionalumo, dizaino, ilgaamžiškumo ir tvarumo. Jei daiktas neatitinka bent vieno iš šių kriterijų, jis tiesiog negaminamas.
Pašnekovė pridūrė, kad tvaresnis gyvenimas namuose prasideda nuo sąmoningo sekimo, ko ir kiek vartojame, kaip dažnai švaistome, kokius gaminius renkamės savo poreikiams patenkinti ir kokį poveikį šie daro aplinkai.
Anot tvarkymosi specialistės, tvarumas prasideda mūsų galvose ir tik tuomet persikelia į namus. Įpročiams susiformuoti reikia laiko, pastangų ir žinių. Tvarių idėjų prisijaukinimo greitis turi tvirtą sąsają su pinigine. Pakilus elektros kainoms, energetikos taupymas tapo karšta tema, privertusia pasukti galvą, kaip gyventi tvariau ir taupiau. Aukštesnės maisto kainos verčia galvoti, kaip išleisti mažiau.
„Galimai perkama mažiau maisto produktų, išmetama mažiau maisto ir sunaudojami maisto likučiai. Aktualesnėmis tapo ir buitinės technikos energetinės klasės, siekiant suvartoti mažiau vandens ir elektros energijos. Jei tvaresnės gyvensenos idėja kyla ne iš asmeninio pajautimo, ji gali kilti dėl aplinkoje vykstančių ekonominių pokyčių“, – pasakojo T. Šokelė.
Paprasti patarimai tvaresniems namams
Tinklaraščio „Susitvarkyk“ autorė priminė, kad tvarūs namai reiškia ir turinčius mažiau nereikalingų daiktų. Mažiau daiktų namuose – lengviau palaikyti tvarką: „Neturime gyventi minimalizme ar deficite, tačiau turėti tiek, kiek reikia bei naudojama, yra vienas iš tvarkingesnių namų komponentų. Neapkrauti paviršiai sutaupo nemažą dalį laiko tvarkantis. Jei tam tikrus namų paviršius valytume reguliariai, išvengtume stiprios buitinės chemijos naudojimo ir išsiverstume su ekologiškais valikliais ar namuose randamomis bei maisto paruošimui naudojamomis priemonėmis: soda, citrinos rūgštele ar actu“. Ji patarė visų tvarumo pokyčių neformuoti vienu metu. Pakanka prisijaukinus vieną, susidraugauti su kitu.
SEB banko valdybos narė E. Dovbyšienė pastebėjo, kad „Eurostat“ duomenimis, namų ūkiams tenka apie 27 proc. visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos. Didelė dalis šios energijos pagaminama deginant iškastinį kurą. Taigi įsirengdami saulės elektrines ir diegdami išmaniuosius sprendimus savo namuose, gyventojai prisideda prie svarbių žaliųjų pokyčių ir šalies energetinės nepriklausomybės.
Žinoma, taupyti energiją ir tuo pačiu gyventi tvariau galima ne tik įsirengiant alternatyvios energijos šaltinius, bet ir paprasčiausiai taupiai bei racionaliai naudojant energijos išteklius. Būdai, kaip galite taupyti energiją, šiek tiek pakeitę savo įpročius, bet beveik nepaveikę gyvenimo kokybės, yra gana paprasti ir lengvi, SEB atstovė pasidalina keletu jų:
Į dušą – su laikrodžiu
Sutrumpinkite maudymosi duše laiką. Apskaičiuota, kad 5 minutėmis sumažinus laiką, kuris skiriamas nusiprausti, galima sutaupyti nemažai pinigų. Internete nesunkiai galima rasti skaičiuoklių, kurios rodo, kiek kainuoja nusiprausti po dušu, atsižvelgiant į vandens ir energijos, skirtos vandeniui pašildyti, suvartojimą. Kol įprantama prie trumpesnių maudynių, pravartu naudotis laikmačiu telefone.
Išjungti visus nenaudojamus prietaisus iš elektros lizdo
Išvykdami iš namų ilgesniam lakui išjunkite visus prietaisus namuose iš elektros lizdų. Taip ne tik išvengsite nenumatytų pavojų, bet ir sutaupysite elektros energijos bei pinigų. Paprastai kiek senesni buitiniai prietaisai budėjimo režimu vis dar naudoja nemažai energijos.
Laikas pamiršti ar bent išjungti Edisono lemputes
Išjunkite šviesą, kai jos nereikia, pavyzdžiui, kai išeinate iš kambario. Taip sumažinsite elektros energijos vartojimą ir sąskaitas. Taupant elektrą šviesai, svarbu atsakingai pasirinkti ir pačias lemputes, kad jos būtų efektyvesnės ir nenaudotų tiek energijos, kiek kaitrinės lemputės.
Skaitykite instrukcijas
Naudokite buitinius prietaisus pagal rekomendacijas. Ypač atkreipkite dėmesį į tą instrukcijos dalį, kurioje aprašoma, kaip elgtis su prietaisu, kad jis naudotų mažiausiai elektros energijos.
Pavyzdžiui, skalbiant drabužius žemesnėje temperatūroje, sąnaudos bus mažesnės. O jei nustatysite šaldytuvo viršutinę talpyklą ties 4 laipsniais, o apatinę, šaldymo kamerą, ties -15, šaldytuvas veiks, naudodamas elektros energiją efektyviausiai. Tai pat venkite į šaldytuvą dėti šiltą maistą, nes taip reikės daugiau energijos, kad jį atšaldytų.
Jei anksčiau taip atidžiai neskaičiuodavote, dabar prieš perkant naują įrenginį, pravartu atidžiai išanalizuoti buitinių prietaisų specifikacijas, energijos efektyvumo klasę, kitaip tariant – kiek atsieis vieno ar kito prietaiso naudojimas.
