Dažniausiai aukoja kelis kartus per metus
Lapkričio pabaigoje vykęs tradicinis labdaros renginys po vienu stogu subūrė virš 80 garbingų svečių: verslo ir įstaigų atstovų, verslininkų, partnerių, vystančių verslą tiek Lietuvoje, tiek ir Prancūzijoje. Vakaro pabaigoje paskelbta suaukota suma siekė 3000 Eur, o tai sukėlė didžiulį internautų ir žinomų šalies veidų pasipiktinimą: į diskusiją įsivėlė atlikėjai Stano, Ruslanas Kirilkinas, Mia Pilibaitytė, žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė, komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas ir kiti. Apie tai plačiau galite skaityti čia.
Visgi, nepaisant tokių nesusipratimų, lietuviai, artėjant didžiausioms metų šventėms, linkę ne tik joms ruoštis, bet ir padėti kitiems. Bent kartą per metus kam nors aukoja ar teikia paramą 79 proc. šalies gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiemet dažniausiai padedame Ukrainai – pagalbai šiai šaliai dėmesio skiria didesnė dalis Lietuvos gyventojų, palyginti su Latvija ir Estija, rodo draudimo bendrovės „If“ atlikto tyrimo duomenys. Tyrimu taip pat siekta išsiaiškinti, kurioms organizacijoms dažniausiai aukojama ir kaip dažnai.
Apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis (67 proc.) Lietuvos gyventojų yra linkę aukoti retkarčiais. Dar 5 proc. yra nustatę automatinius mokėjimus iš banko, o 4 proc. dažniausiai aukoja gruodį. Visiškai neaukoja kas penktas šalies gyventojas.
„Šiandieninis mūsų visuomenės indėlis į geresnę ateitį ne tik svarbus, bet ir yra svarus. Pastebime, kad daugiau nei pusė aukojančių respondentų tai daro keletą kartų per metus, o kas dešimtas – net kiekvieną mėnesį. Bent kartą metuose aukoja gyventojai iš skirtingų amžiaus grupių, o dažniausiai tai daro 45-54 metų žmonės. Įdomu tai, kad aktyviai – bent kelis kartus metuose – aukoja gaunantys mažesnę nei vidutinę algą (700–900 eurų) – karas Ukrainoje tapo puikia Lietuvos gyventojų empatijos ir noro padėti iliustracija", – pranešime spaudai sako Milda Lomsargienė, draudimo bendrovės „If" Baltijos šalių komunikacijos grupės vadovė.
Lyginant Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis pastebima, kad kaimynėse polinkis aukoti yra panašus. Estijoje kelis kartus per metus aukoja 41 proc., o Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, – 57 proc. respondentų. Kartą per metus Estijoje paramą teikia 29 proc., Latvijoje – 23 proc. apklaustųjų.
Daugiausia dėmesio – Ukrainai
Paklausti, ką dažniausiai Lietuvos gyventojai aukodavo praeityje, didžioji dalis (88 proc.) nurodė pinigus, 63 proc. – maistą, 54 proc. apklaustųjų rėmė drabužiais, 41 proc. respondentų aukojo kitus daiktus: baldus, žaislus. Kas penktas prisidėjo prie savanoriškos ar labdaringos veiklos ir aukojo savo laiką, o likę 2 proc. nurodė prisidėję kitais būdais.
Tyrimas atskleidė, kad pastaruoju metu didžioji dalis (60 proc.) respondentų iš Lietuvos yra linkę remti Ukrainą, 58 proc. aukoja vaikams, trečdalis padeda senjorams arba ligoniams, tiek pat apklaustųjų remia augintinių prieglaudas. Namus per gaisrą ar dėl kitos priežasties praradusiems žmonėms aukoja 27 proc. apklaustųjų, 15 proc. pagelbėja benamiams, 6 proc. prisideda prie aplinkosaugos iniciatyvų įgyvendinimo, likę 2 proc. remia kitas veiklas ar organizacijas.
Kitose Baltijos šalyse daugiausia dėmesio sulaukia pagalba vaikams. Latvijoje ir Estijoje jiems aukoja atitinkamai 54 proc. ir 57 proc. respondentų, o Ukrainai – 37 proc. Latvijos ir 55 proc. Estijos gyventojų.
„Viešojoje erdvėje pastebime tendenciją, kad vis didesnė dalis verslo įmonių kalėdines dovanas darbuotojams, klientams ir partneriams iškeičia į paramą ir gerus darbus. Mes irgi ne išimtis. Jau daugelį metų „If" vietoje kalėdinių dovanų prisideda prie prasmingų iniciatyvų, dovanodama daugiau saugumo visuomenei ir remdama gelbėjimo organizacijas. Šią tradiciją tęsiame ir šiemet ir renkamės vieną didelę prasmingą dovaną – paramą Ukrainai. Lietuvoje prisidėsime prie „Blue / Yellow" veiklos", – komentuoja M. Lomsargienė.
„If" Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko apklausą, kurioje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 1 000 žmonių iš kiekvienos šalies.
