Bet koks antrinis tepalų praktinis panaudojimas Lietuvoje yra draudžiamas įstatymais ir užtraukia baudas iki kelių tūkstančių eurų, todėl aplinkosaugininkai kiekvienais metais, pavasarį ir rudenį, rengia akcijas, kurių metu tikrina gyventojus ir verslininkus, ar jie nepažeidžia šios galiojančios tvarkos. Pernai Aplinkos apsaugos departamentas per du akcijos „Garažiukas 2021“ etapus patikrino 387 ūkio subjektus ir 716 fizinių asmenų. Per akciją nustatyti 307 pažeidimai, skirta administracinių nuobaudų už beveik 10 tūkst. eurų, duoti 7 privalomieji nurodymai. Tarp dažniausiai pasitaikiusių pažeidimų – ir pavojingų atliekų deginimas.
Aplinkosaugininkai potencialiais atliekų degintojais laiko asmenis, kurie garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdo transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuoja ar ardo eksploatuoti netinkamas transporto priemones.
„Visiems, kurie užsiima transporto priemonių priežiūra, remontu ar ardymu, norisi priminti, kad tokia veikla turi kuo mažiau kenkti aplinkai. Ir jokiu būdu pavojingų atliekų negalima naudoti patalpų šildymui. Įvairių kenksmingų atliekų deginimas buityje ir pramonėje yra vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, atsakingų už klimato kaitą. Manoma, kad dėl to iki 2100 m. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakils 1,5–5,1 °C, žiemos taps šiltesnės ir lietingos, vasaromis bus daugiau ypač karštų dienų, dažnės potvyniai. Tačiau svarbiausias dalykas – šildantis alyva ypač kenkiama žmonių sveikatai, – tvirtina sako Rita Zdanevičienė, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė. – Mūsų asociacijos tikslas – skatinti veiklą vykdyti neteršiant aplinkos. Siekiame, kad asociacijos nariai visus reikalavimus, susijusius su alyvų platinimu, surinkimu ir utilizavimu, įgyvendintų, kaip tai yra reikalaujama pagal įstatymą. Vis dėlto praktika rodo, kad dauguma žmonių žino, jog antrą kartą naudoti tepalus draudžiama, tačiau su jais dar dažnai elgiasi neatsakingai, ieško kuo didesnės naudos ir neįvertina pavojaus savo ir kitų žmonių sveikatai bei neigiamo poveikio aplinkai“.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Vaidos Šerevičienės teigimu, naudojant alyvą kaip kurą, reikia suvokti, kad tai pavojinga atlieka, kuri neturėtų būti naudojama šildymui, nes iš atitarnavusio tepalo, jį deginant, išsiskiria itin pavojingos medžiagos.
„Namų ūkiuose, arba servisuose deginant išsiskiria azoto dioksidai, kietosios dalelės, sieros dioksidai, taip pat polichlorinti bifenilai, įvairūs aromatiniai angliavandeniliai, gali būti ir uranai, ir kitos pavojingos medžiagos, kurios yra kancerogeninės, – sako V. Šerevičienė. – Namų ūkiuose kūrenami kaminai nėra aukšti, ta tarša sklinda arti. Kūrendamas ir kaimynui darai žalą, ir pats sau. Teršalai gali patekti ir į namo vidų per įvairias angas“.
Taršą sukeliama ne tik deginant. Anot docentės, ta pati alyva, išpilta netinkamoje vietoje, gali užteršti dirvožemį ar vandenį. Lietuvoje bet koks antrinis tepalų panaudojimas yra draudžiamas.
Aplinkosaugininkai informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.
