Didmiesčiai moka skirtingas kainas: kodėl?
Trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojai už šildymą moka nevienodai. Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, vieno miesto, kaip brangiausio, įvardyti negalintis, mat šilumos kainos šiuo metu visur panašios.
Vilniaus sprendimas šildymo reikmėms naudoti mazutą, anot pašnekovo, labai daug kainos nesumažins, tačiau padės ją suvaldyti nuo didžiulio šuolio.
„Vilnius turi daug iškastinio kuro. Mazutas, kuris pakeitė dujas, sušvelnino gamtinių dujų spaudimą, jos labai brangios. Kituose miestuose, kadangi gamtinių dujų nebuvo didelė dalis, tai galutinė kaina irgi nedidelė, tad ir kainų skirtumas tarp didžiųjų miestų nebus didelis“, – kainų panašumo priežastis įvardija Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Ko tikėtis šalčiausiu metu
Anksčiau lyg išsigelbėjimu nuo brangių dujų laikytas biokuras taip pat brango, tačiau jis vis dar padeda išlaikyti 8–9 centų kainą, mažesniuose miestuose kaina siekia kiek virš 10-ies centų, tačiau tie miestai ir miesteliai, kurie degina tik gamtines dujas, moka 25–30 centus už kilovatvalandę.
„Tai nedideli miestai, kurie nespėjo pereiti prie biokuro ir pasiliko gamtines dujas, – „Nemenčinės komunalininkas“, Nevėžis, „Velžio komunalininkas“, „Trakų energija“ turi šiek tiek daugiau dujų, Vilniuje yra išskirtinis rajonas, kurį „Balterma“ šildo, čia kainos – 25–30 centų. Palyginkime – 8–9 ir 25–30 centų – skirtumas milžiniškas“, – pašnekovas įvardija, kam šildymo kainos bus aukščiausios.
Sunkiausiais V. Lukoševičius įvardija šalčiausius mėnesius, tačiau sako, kad tokio didelio šuolio kaip praėjusiais metais nebebus. Visgi prognozuojamas apie 10–20 procentų kainų didėjimas. Pašnekovas sako, kad nebe didžiausias kainos rodiklis bus klimatinės sąlygos.
„Kai šalta, ne tik suvartojama daugiau šilumos, bet ir kuro struktūra keičiasi, reikia daugiau dujų, daugiau mazuto, o jie gerokai brangesni nei bazinis kuras – biokuras. Tai ir lemtų kainų šuolį, jei, neduok dieve, labai šalta žiema“, – sako V. Lukoševičius.
Dideles išlaidas dėl šildymo kainų patiriantys žmonės turi galimybę prašyti kompensacijų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad didžiausių miestų gyventojai šiais metais pateikė jau kone du kartus daugiau prašymų, mažesniuose miestuose prašymų pateikta kiek mažiau.
„Iš savivaldybių gauname duomenų, kad pikas leidžiasi žemyn. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, besikreipiančių dėl būsto šildymo kompensacijų yra apie 40 procentų. Vyriausybė priėmė sprendimų, kad kuo daugiau žmonių būtų apsaugoti dėl išaugusių energijos kainų. Šiais metais priimti du svarbūs sprendimai, vienas – metų pradžioje, kitas – metų viduryje: kompensacijos gali kreiptis bei ją gali gauti ir vidutines pajamas uždirbantys asmenys. Tarkime, keturių asmenų šeima uždirba vidutinį atlyginimą ir grynosios pajamos yra apie 2 tūkstančius eurų, tai jie už šildymą, už tą nustatytą normatyvą – 70 kvadratinių metrų plotą, neturėtų mokėti daugiau nei 45–50 eurų“, – sprendimų nauda didesniam ratui žmonių dalijasi M. Šiurkus.
Galimybės gauti kompensaciją
Tiems, kurie kreipiasi kompensacijos, net ir ją patvirtinus, teks truputį luktelėti.
„Priklauso nuo to, koks šildymo būdas. Jei kreipiamasi dėl kompensacijos ir yra centralizuotas šildymas, tai praktiškai visos savivaldybės jau pasidariusios taip, kad sąskaita gyventojui ateina mažesnė, nurodoma tik kaina, kurią reikia mokėti. Tačiau jei žmonės šildosi kitaip, tarkime, malkomis, tai kreipiasi į savivaldybę ar seniūniją ir šildymo sezonui gauna tą lėšų sumą, kuri yra apskaičiuojama kietajam kurui įsigyti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
M. Šiurkus paaiškina, kad kompensacijų dydis nustatomas įvertinus asmenų pajamas, būsto plotą ir šildymo būdą.
„Jei žmogaus pajamos mažesnės nei 440 eurų, tai yra trys valstybės remiamų pajamų dydžiai, jei asmuo gyvena vienas, tai už šildymą jis išvis nemokės nieko, jam bus kompensuojama 100 procentų.“
Delfi.lt skaitytojai kreipėsi dėl biurokratijos. Viena butą besinuomojanti studentė prašė kompensacijos, tačiau bute yra registruotų ir kitų žmonių, kurie ten negyvena. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad ta biurokratija būtina, jog savivaldybė galėtų matyti realią padėtį.
Vilniečiai teigia, kad tenka laukti labai ilgose eilėse, norint pateikti prašymą kompensacijai gauti. Esą eilės tokios ilgos, kad iki tol, kol žmogus gaus kompensaciją, baigsis šildymo sezonas.
„Bandome rasti sprendimų, kurie padėtų, kad savivaldybėse tas procesas vyktų greičiau, nes, kaip ir minėjau, prašymų skaičius padidėjęs ir darbo krūviai padidėję, dėl to tikriausiai ir kompensacijų nagrinėjimo laikas pailgėjęs. Jei prasidėjus šildymo sezonui žmogus gauna sąskaitą, tačiau dar nėra gavęs kompensacijos, o ji priklauso, galima tartis su šilumos tiekėju. Teko bendrauti ir su šilumos tiekėjų asociacijos atstovais, – visos savivaldybės į tai žiūri atlaidžiai, leidžia išdėlioti mokėjimą ir netaikys jokių delspinigių, jei žmogus dar nėra gavęs kompensacijos“, – siūlo sprendimą tiems, kurie kompensacijos negavo laiku, nors ji tikrai priklauso.
Patarimas daugiabučių gyventojams
V. Lukoševičius sako, kad tiesiog nėra laiko dabar ieškoti kitokio mechanizmo, tad padaryta daug lengvatų visam šildymo sezonui skiriant kompensacijas ir taip sumažinant biurokratinį kelią.
„Daugiau problemų vartotojams, kurie patys šildosi, – jiems reikia rodyti išlaidas, pagrįsti dokumentais, tai gal sunkiau. Tačiau iš esmės šiuo metu nėra geresnio varianto“, – sako pašnekovas.
Ką gali padaryti patys gyventojai, kad sumažintų šildymo išlaidas? Daugiabučiams, kurie turi įprastą centralizuotą šildymą, anot V. Lukoševičiaus, gali padėti tik geras namo administratorius. Apie 10 procentų daugiabučių gali patys reguliuoti šildymą savo butuose, turi galimybę taupyti – sumažinti šilumos vartojimą, kai išvyksta, ar naktį, kai miega.
Pašnekovas pataria daugiabučių gyventojams pirmiausia išsiaiškinti, ar namas vartoja daug energijos, ar yra rezervų sutaupyti. Tuomet – su pastato valdytoju spręsti, kokios renovacijos reikia, nes sutvarkyto ir „kiauro“ namo tame pačiame mieste sąskaitų dydis skiriasi 6–8 kartus.
„Geriausi namai moka po 60 eurų, blogiausi – po 260 eurų. Skirtumas akivaizdus. Čia pagrindinis dalykas, kam reikėtų skirti dėmesį ir, žinoma, lėšas. Jau jaučiasi susidomėjimas renovacija. Kita problema, kad nebespėja rangovai padaryti tų projektų, bet vyksta mažosios renovacijos, ir tai rodo, kad žmonės domisi labiau negu anksčiau, stengiasi taupyti šilumą ir savo pinigus“, – sako V. Lukoševičius.
