Centrinis šildymas – tvaresnis
Vienas iš didžiausių oro taršos šaltinių Lietuvoje – šildymo įrenginiai. Šaltuoju metų laiku jų išmetami dūmai matosi ir virš centralizuoto šildymo kaminų, ir virš nuosavų namų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad būsto šildymo tvarumas priklauso nuo šildymo tipo. Tiek daugiabučius, tiek individualius namus galima apšildyti ir tvariai, ir ne.
Pavyzdžiui, namą šildyti briketais, anglimi, durpėmis, šiukšlėmis nėra tvaru. O daugiabučiai gali būti šildomi vien gamtinėmis dujomis, kas taip pat kenkia aplinkai. Lietuvoje centralizuotam šilumos tiekimui naudojama iš biokuro pagaminta šiluma. Jis laikomas visiškai atsinaujinančia energija ir dauguma miestų apsirūpina tokia šiluma.
„Atsižvelgiant į šildymą, butuose gyventi yra tvariau. Prie daugiabučių, erdvėje, kur kasdien vaikšto ir kvėpuoja žmonės, nėra jokio taršos šaltinio. Kaminai, išmetantys dūmus, yra nutolę nuo gausiai apgyventų vietų, saugiai eksploatuojami, o jų sukeliama tarša – kelis šimtus kartų mažesnė už individualių katilų", – aiškino V. Lukoševičius.
Anot jo, absoliuti dauguma Lietuvos miestų daugiabučių, kurie prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos, naudoja atsinaujinantį biokurą. Tai reiškia, kad jų gyventojams nieko papildomai daryti nereikia, jų namai šildomi sertifikuota žaliąja energija. Ši šiluma tinka net A++ klasės pastatams. Keletas mažesnių miestelių šildosi dujomis, bet ten vietinės taršos taip pat beveik nėra, nes dujos kokybiškai sudega, bet jos vis tiek yra iškastinis kuras. Patys daugiabučių gyventojai beveik neturi jokios įtakos tam, kaip kūrenami bendri katilai. Kiekvienas norintis gali paprašyti sertifikato, kuriame nurodoma, kaip pagaminama konkretaus namo šiluma.
Nekilnojamojo turto vystytojų įmonės „Releven" tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas pritaria, sakydamas, kad vertinant tvarumo visumą, šiuo metu daugiabučiai gali pasiūlyti tvaresnius sprendimus.
Renovacija – sprendimas, prieinamas ne visiems
Naudotis ne tik žalesniu šildymu, bet ir kita energija daugiabučių gyventojams gali padėti renovacija, kurią Vyriausybė išskaidė į mažąją ir pilną. Aplinkos projektų valdymo agentūra taip pat siūlo kompensacijas įsirengti šilumos siurblius, saulės elektrines, kurias galima ir išsinuomoti, tačiau ne visų daugiabučių gyventojams šios galimybės – lengvai prieinamos. Renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė viso namo gyventojų, o atsijungti nuo bendro šildymo bei energijos tiekimo tinklo ir įsirengti individualų – taip pat sunki užduotis. Tuo tarpu individualių namų savininkams šie sprendimai prieinami lengviau.
„Ignitis" produkto vadovas Justas Kersnauskas įsitikinęs, kad įsigyti saulės elektrinės dalį nutolusiame saulės parke nėra sudėtinga. Šiuo metu, dėl itin didelio gyventojų noro įdarbinti saulę ir tokiu būdu prisidėti ne tik prie tvaresnio pasaulio kūrimo, bet ir sutaupyti, saulės elektrinės nutolusiuose saulės parkuose tapo itin populiarios. Be to, gyventojai jau gali išsinuomoti vėjo elektrinės dalį nutolusiame vėjo parke ir taip nuo kitų metų sutaupyti iki 20 proc. savo elektros energijos išlaidų.
„Kalbant apie inovatyvius šildymo sprendimus, kurie užtikrina ilgaamžį ir patikimą rezultatą, efektyvesnį energijos suvartojimą, energijos išteklių taupymą, aplinkos tausojimą ir mažesnes išlaidas, geras pavyzdys yra šilumos siurbliai. Naudodami bazinius termodinamikos dėsnius, didelę dalį reikiamos energijos jie pasiima iš aplinkos. Jei kalbame apie šilumos siurblį butui, tokiu atveju šilumos siurblys oras-oras yra tinkamas pasirinkimas", – patarė J. Kersnauskas.
Jis pridūrė, kad įsirengiant šilumos siurblį, nesvarbu ar bute, ar name, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos siurblio veikimo efektyvumą. Teisingas įrenginio galios parinkimas, kompetentingas montavimas, suderinimas bei kasmetinė priežiūra yra labai svarbūs efektyvumo užtikrinimui.
LŠTA prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Vyriausybė verčiasi per galvą, bandydama suvilioti gyventojus renovacijomis, tačiau tuo pat metu ir finansuoja energijos švaistymą. Valstybė labai remia ne tik pilną, bet ir mažąją renovaciją – sistemų keitimą pastate, kad šiluma būtų naudojama taupiai. Gyventojai gali pasidomėti, kaip jų pastato šildymo sąskaitos skiriasi, tarkime, nuo gretimo namo. Jeigu jos ženkliai didesnės, iš valdytojo bei vidaus sistemų prižiūrėtojo jie gali reikalauti sutvarkyti šią problemą.
„Dabar vykdant renovaciją gyventojams tereikia prisidėti 20 proc., tačiau tam reikia priimti sprendimus, kurie ne visiems gyventojams patinka. Nei valstybė, nei savivaldybės negali priverstinai renovuoti privačios nuosavybės, todėl suteikiama 80 proc. kompensacija gyventojams, kad daugiau namų būtų atlikta renovacija. Taip pat priimti privalomieji reikalavimai, jeigu name nekokybiškai šildomos patalpos, renovacija būtų atliekama privalomai. Kadangi valstybė moka šildymo kompensacijas, tiesiogine prasme finansuoja energijos švaistymą", – sakė V. Lukoševičius.
Priimti sprendimą dėl renovacijos reikia dviejų susirinkimų. Pirmąjį turi skelbti pastato administratorius arba bendrija ir surinkti ne mažiau 50 proc. plius 1 pritariamąjį gyventojo balsą. Antrojo metu reikia 50 proc. pritariančių gyventojų. Šiame procese labai svarbus administratoriaus vaidmuo, kuris nuolat privalo teikti informaciją gyventojams apie jų namo būklę ir galimus taupymo sprendimus. Valstybė ieško sprendimų, kaip palengvinti šį procesą, tačiau kol kas be gyventojų išreikšto noro to padaryti neįmanoma.
Tvari statyba ne visada atsiperka
Dar vienas būdas užtikrinti gamtai draugišką gyvenimą – iš karto statyti tvarius individualius bei daugiabučius namus, pritaikant kuo daugiau žaliosios energijos sprendimų. Tiesa, dėl tam tikrų aplinkybių, šis siekis ne visada turi ilgalaikės naudos.
Tvarumas susijęs ne tik su pastato energiniais parametrais bet ir tvaresniu vartojimu. Nuo 2021 metų statybą leidžiantys dokumentai suteikiami tik tiems projektams, kurie atitinka A++ energinius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi tiek individualiems pastatams, tiek daugiabučiams.
G. Wolfas pastebėjo, kad vystytojai gali pastatyti patį tvariausią ir žaliausią namą, tačiau dėl infrastruktūros trūkumo ilgainiui jo gyventojų keliama tarša atsinaujins:
„Individualus namas gali būti pastatytas tvariai, pavyzdžiui, naudojant medieną, aprūpintas saulės elektrinės pagaminta energija, tačiau dažnu atveju jis bus nutolęs nuo gyventojų darbo vietos ar būtinųjų paslaugų. Net jei individualus namas statomas panaudojant daugiau atsinaujinančių žaliavų, visas teigiamas efektas gali būti iššvaistytas per metus ar kelerius dėl didesnių transporto emisijų, susijusių su gyventojų važinėjimu. Taigi, norint tvaraus individualaus namo, gyventojams reikėtų atsisakyti kelionių individualiu transportu, o šiuo metu tai ne visiems įmanoma dėl riboto viešojo transporto tinklo".
„Releven" atstovas pridūrė, kad dar vienas akivaizdus skirtumas tarp daugiabučių ir nuosavų namų – statybinių atliekų ar nepanaudotų likusių statybinių medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, statant daugiabutį, šiltinimo vata perkama pakuotėmis. Procentinis likučių kiekis daugiabučiui yra gerokai mažesnis nei individualiam namui.
Pasaulis vis sparčiau juda tvarumo link ir priima atitinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, Hamburge nebeleidžiama statyti vienbučių individualių namų. Taip yra dėl siekio kuo labiau įveiklinti teritoriją ir atsisakyti perteklinių konstrukcijų bei sienų. Galbūt panašūs sprendimai ilgainiui įsigalios ir Lietuvoje.
