Atkreipkite dėmesį į skaičių termometre: kambario temperatūra gali būti susijusi su bloga savijauta

Optimalios kambario temperatūros ribos įvairių šalių įstatymuose apibrėžtos ne veltui – per žema ar per aukšta kambario temperatūra ne tik kelia diskomfortą, bet ilgainiui tampa ir įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi. Kol dalis gyventojų suka galvas, kaip taupiau šildytis būstą ir gauti mažesnes sąskaitas už šildymą, sveikatos specialistai ragina nepamiršti ribų, kurių nereikėtų peržengti. Ką svarbiausia žinoti apie tinkamą kambario temperatūrą ir vėdinimą, ką tai turi bendro su mūsų savijauta ir kada taupyti gali būti naudinga?

Skirtinguose kambariuose galioja skirtingos taisyklės

Kaip nurodoma Lietuvos higienos normose, šaltuoju metų laiku oro temperatūra gyventojų būstuose turėtų siekti nuo 18 iki 22^oC, o šiltuoju – nuo 18 iki 28^oC. Tokios temperatūros nustatytos atsižvelgiant į tai, kokioms mikroklimato parametrų vertėms esant aplinkoje nėra neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistas Matas Budriūnas pažymi, kad optimali būsto aplinkos temperatūra gali būti pasirenkama individualiai, tačiau jos turėtų išlikti nustatytų normų ribose.

„Tinkamiausia temperatūra priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus fiziologijos. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučia, kad 18^oC temperatūra jam yra maža, tai, žinoma, rekomenduojama temperatūrą padidinti iki aukščiausios nustatytos ribos, 22^oC. Tačiau yra žmonių, kurie visą gyvenimą grūdina savo kūną, šoka į šaltą ežerą, todėl jų gyvenamosios vietos temperatūra gali būti mažesnė“, – sako M. Budriūnas.

Kalbant apie atskirus būsto kambarius, juose optimali kambario temperatūra gali skirtis. Pavyzdžiui, žemesnė oro temperatūra gali būti virtuvėje, nes joje yra papildomą šilumą skleidžiančių prietaisų – viryklė, orkaitė, elektriniai virduliai. Oro temperatūra turėtų būti žemesnė ir miegamajame, kadangi miego metu natūraliai sumažėja ir paties žmogaus kūno temperatūra. Miegant aukštesnėje temperatūroje, jaučiamasi nebe taip komfortiškai, tampa sunkiau kokybiškai išsimiegoti.

„Miego metu rekomenduojama žemesnė oro temperatūra, tačiau ji irgi turėtų patekti į 18–22^oC ribas. Tai reiškia, kad miegamajame galima laikyti 18^oC temperatūrą, tačiau, atsižvelgiant į mokslinę literatūrą, galima rasti rekomendacijų, kad tinkamiausia temperatūra miegui gali dar pora laipsnių svyruoti į žemesnę pusę ir siekti nuo 16 iki 17^oC“, – teigia visuomenės sveikatos specialistas.

Kuo gali būti pavojinga netinkama kambario temperatūra?

Per žema ar per aukšta kambario temperatūra bei nepakankamas patalpų vėdinimas ne tik gali turėti neigiamos įtakos žmogaus savijautai, bet ir sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Dėl kūno perkaitimo netenkame skysčių, tirštėja kraujas, todėl sunkėja širdies darbas. Be to, netekus skysčių, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra, todėl gali kilti ir nervų sistemos pažeidimų.

Tuo metu pernelyg žemoje temperatūroje organizmas naudoja papildomą energiją trūkstamai šilumai pasigaminti. Kai žemesnėje temperatūroje tenka būti ilgesnį laiką, organizmas nespėja apsirūpinti šiluma, todėl kūno temperatūra nukrenta. Tokia būsena, kai kūno temperatūra siekia 36^oC, vadinama kūno hipotermija, o dėl jos sutrinka kraujotaka, kyla kvėpavimo takų ir nervų sistemos ligų rizika.

Kaip pastebi M. Budriūnas, šaltuoju metų laiku dažnai pasireiškia peršalimo ligos, kai dėl mažesnio patalpų vėdinimo kambaryje ilgiau užsilieka įvairūs patogenai. Todėl patalpos turėtų būti vėdinamos kas 4–6 valandas plačiai atveriant langus 5 minutėms. Tokiu būdu patalpose ne tik prarandama mažiau šilumos, nei ilgesnį laiką paliekant pravertas orlaides, bet ir apsisaugoma nuo pelėsio kaupimosi.

„Ilgas buvimas žemesnėje temperatūroje gali silpninti žmogaus imunitetą, nes žmogaus organizmas daugiau energijos išnaudoja optimalios kūno temperatūros išlaikymui. Žemesnė temperatūra turi didesnį neigiamą poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms – vaikams, paaugliams, kurių imunitetas pažeidžiamesnis, ir kurie dažniau serga infekcinėmis ligomis. Tuo tarpu per aukšta patalpų temperatūra gali sukelti organizmo skysčių netekimą – dehidrataciją. Todėl net ir tiems, kurie mėgsta žiemą gyventi šilčiau, rekomenduojama neperžengti 22^oC ribos“, – įspėja M. Budriūnas.

Taupymas turės nemalonių pasekmių, jei nežinosime kelių taisyklių

Kylančių kainų kontekste, dalis gyventojų bando paskaičiuoti, ar pavyktų taupiau šildyti būstą. Tačiau visuomenės sveikatos specialistas pabrėžia, kad taupumas neturėtų prasilenkti su nustatytomis higienos normomis.

Paisyti normų svarbu ne tik dėl galimų sveikatos sutrikimų esant netinkamai temperatūrai, bet ir dėl paties būsto ilgaamžiškumo. Bandant sutaupyti, prastai vėdinamuose ir pernelyg žemos temperatūros kambariuose kaupiasi pelėsis. Jis atsiranda, kai oras persisotina drėgmės, kuri kaupiasi kvėpuojant, gaminant maistą, maudantis, ir ši nusėda ant vėsesnių už orą paviršių, dažniausiai – šaltų sienų palei lubas, langus.

„Svarbiausia yra įvertinti, kaip pats asmuo jaučiasi savo bute. Pavyzdžiui, jei pastebime, kad šąla galūnės, pradeda dažniau kibti peršalimo ligos ar jaučiamas išsekimas, rekomenduojama temperatūrą laikyti ties aukščiausia 22^oC riba. Atsižvelgiant į taupymą, rekomenduojama keletu laipsnių temperatūrą sumažinti miego metu. Prieš einant miegoti, reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame temperatūra siektų 18^oC“, – sako M. Budriūnas.

Taip pat jis pastebi, kad, atsižvelgiant į pasaulio praktikas, išskiriamos labai paprastos rekomendacijos – šaltuoju sezonu namie nebūtina iškart didinti temperatūros, kartais pakanka apsirengti šiltesniais rūbais.

„Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad ilgainiui taupymas palaikant mažesnę kambario temperatūrą gali neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai“, – įspėja M. Budriūnas.