Dėl šios priežasties kasmet kyla tūkstančiai gaisrų: žūtį nešantis procesas namuose gali prasidėti visai nejučia

Prasidėjus šildymo sezonui, sparčiai ima daugėti gaisrų, kylančių dėl netinkamos krosnių ir šilumos katilų priežiūros. Dažniausiai jų savininkai nukenčia dėl prastai išvalytų ar visai nevalomų kaminų. Ugniagesiai ir kaminų valymo specialistai vieningai sutaria, kad, taupydami pinigus, žmonės bando patys atlikti šį darbą, tačiau tai ne visada pavyksta.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien per 9 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose užgesinti 1653 gaisrai, kuriuose žuvo 39 žmonės. Su šildymu susijusių gaisrų per metus kyla virš tūkstančio. Dalis namus savarankiškai šildančių gyvetojų neturi įsirengę dūmų detektorių, kurie dažnu atveju padeda išvengti didelių gaisrų ir net mirčių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas sako, kad per metus vidutiniškai kyla apie 1200 gaisrų, susijusių su šildymu. Gyvenamuosiuose pastatuose tai ir yra viena dažniausių gaisro priežasčių. Šiuose gaisruose per metus žūsta apie 12 žmonių.

„Gaisrų statistika priklauso ir nuo oro sąlygų, jeigu žiemą būna dideli šalčiai, gaisrų dėl šios priežasties padaugėja. Kalbant apie autonominius dūmų detektorius, sudėtinga atsakyti, kiek gyvybių jie išsaugojo, nes apie sėkmingai pasibaigusius atvejus mes dažniausiai nesužinome. Tačiau analizuojant atvejus, kuriuose žūsta žmonės, matome, kad didžioji dauguma atvejų (apie 95 proc.) detektoriai nebuvo įrengti. Taigi, žūsta tuose būstuose, kuriuose nėra įrengtų autonominių dūmų detektorių. Gaisrų žūtys neretai susijusios ir su neatsakingu (kartais asocialiu) gyvenimo būdu", – sakė ugniagesių atstovas.

Šimtai kreipiasi dėl užsidegusių dūmtraukių

Namai labai dažnai užsidega dėl netinkamai prižiūrimų kaminų, kuriuose kaupiasi suodžiai, susidarantys krosnyse ar katiluose degant kurui. BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pabrėžė, kad būtent krosnių bei kaminų nepriežiūra yra viena iš dažniausių gaisro kilimo priežasčių namuose. Jo teigimu, vidutiniškai tokios žalos gyventojams atsieina apie 3000–4000 eurų, bet kartais nuostoliai būna ir gerokai didesni, siekia šimtus tūkstančių eurų.

Įmonės, siūlančios kaminų valymo paslaugas Vilniuje „Kamino Švara" atstovas Edgaras pasakojo, kad kaminą reikią valyti bent kartą per metus, o kūrenant spygliuočiais, nepilnai išdžiuvusiu beržus, rekomenduojama ir dažniau: „Žmonėms vis dar atrodo, jog valyti kaminą galima kas 3–5 metus, nors tai daryti būtina prieš kiekvieną šildymo sezoną, ypatingai jeigu kūrenama šlapiomis, ar nepilnai išdžiovintomis malkomis, nes malkos drėgnumas, ypatingai beržo, sudaro daugiau suodžių aplink sieneles".

A. Gudžiauskas pritarė sakydamas, kad dūmtraukius būtina išvalyti prieš kiekvieno kūrenimo sezono pradžią, o jo metu reikėtų valyti bent kas 3 mėnesius. Dūmtraukius būtina periodiškai apžiūrėti, įvertinti ar nėra įtrūkimų, dūmų prasiskverbimų. Jeigu dūmtraukis netvarkingas, būtina nedelsiant suremontuoti. Tokie reikalavimai nustatyti Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse.

„Dūmtraukyje kaupiasi suodžiai ir dervos, o ypatingai greitai dūmtraukiai užsiteršia kūrenant netinkamą kurą, šlapias malkas, įvairias atliekas. Kai suodžių ir dervų dūmtraukyje prisikaupia pakankamai daug, jie gali užsidegti, tada kyla pavojus, kad ugnis ir aukšta temperatūra dūmtraukyje gali jį suardyti, o ugnis išplisti į pastato konstrukcijas. Ugniagesiai kasmet sulaukia apie 500 iškvietimų dėl degančių suodžių dūmtraukiuose", – pasakojo ugniagesių atstovas.

Vis dar per mažai rūpinasi galimu pavojumi

Nors ugniagesiai rengia kampanijas, lanko gyventojus bei informuoja juos apie galimą nevalomų kaminų pavojų, žinias įsisąmonina ne visi. BTA atstovo teigimu, sąmoningumo lygis nekinta dramatiškai: „Besikreipiančių klientų didėjimo nefiksuojame, mažėjimo taip pat. Gyventojai skiria per mažai dėmesio tinkamai kūrenimo įrenginių priežiūrai, ne visi pasirūpina kaminų, krosnių išvalymu, paruošimu prieš šildymo sezoną ar šildymo įrangos atnaujinimu. Džiugu, kad daugėja besirūpinančių savo turto saugumu ir kasmet auga gyventojų, apsidraudžiančių savo būstą, skaičius ir atsitikus nelaimei jiems galime padėti".

Kaminų valymo įmonės atstovas pabrėžė, kad pagrindinė grėsmė kyla tuomet, kai susikaupusių suodžių sluoksnis būna didesnis nei 1cm, kadangi suodžiai, kitaip vadinami kreozotu, yra itin degi medžiaga, didelė ugnis ir kibirkštys gali sukelti gaisrą iš kamino vidaus, degimo metu temperatūra pakyla iki daugiau nei 2000 laipsnių. Tokią kaitrą apie valandą gali išlaikyti tik keramikiniai kaminai, deja, didžioji dalis kaminų Lietuvoje yra mūriniai, senos statybos, tad namas užsiliepsnoti gali labai greitai.

„Pati didžiausia gyventojų daroma klaida – mechaniškai neišvalius kamino berti degius kamino valymo miltelius ir bandyti išdeginti iš vidaus. Taip galima labai smarkiai „prisižaisti", nes kreozoto sluoksnis gali lengvai užsidegti žarijai ilgiau pabuvus ant smaluoto paviršiaus. Pirmiausia būtina išvalyti mechaniškai, tuomet galima išdeginti, tačiau tai – labiau profilaktinė, o ne pagrindinė valymo priemonė".

Anot jo, didesnės elektros kainos truputį padidino ir kaminkrečių poreikį. Pagrindinis jų darbymetis kasmet yra nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio, prieš pradedant šildymo sezoną. Klientų srautas išlieka panašus, tačiau įmonė šiemet pajuto kiek didesnį susidomėjimą. Taip nutiko dėl to, jog naujesnių namų, butų savininkai, anksčiau šildymui naudoję elektrą, išsigandę gresiančių šildymo kainų, nusprendė šį sezoną daugiau šildytis kietu kuru.

Paklaustas apie žmonių daromas klaidas valant kaminus, A. Gudžiauskas pabrėžė, kad didžiausia klaida – visai nevalyti dūmtraukių, arba susirūpinti tik tuomet, kai suprastėja trauka ir dūmai veržiasi į patalpos vidų. Jo teigimu, šildymo įrenginius būtina tinkamai paruošti kūrenimo sezonui, ne tik išvalant suodžius iš dūmtraukio, visų dūmų kanalų ir krosnies ar šildymo katilo, bet ir esant reikalui juos suremontuoti. Žmonės kartais tiki, kad dūmtraukį išvalo deginamos bulvių lupenos, drebulinės malkos ar kiti panašūs metodai, tačiau tai negali pakeisti mechaninio dūmtraukio valymo specialiais šepečiais.

Degina viską, kas dega

Kai kurie krosnių savininkai net ir daugėjant informacijos apie klimato kaitą, tebedegina visas šiukšles ir nesirūpina žalingu poveikiu. Atliekų deginimas kietojo kuro krosnyse yra pavojingas mūsų sveikatai, be to, šiuolaikiniai šildymo katilai yra pritaikyti kūrenti konkrečios rūšies kurą, o ne viską, kas dega.

„Deginant įvairias atliekas, plastiką, gumą, lakuotą, klijuotą ar dažytą medieną, baldus, išsiskiria toksiški, tiršti dūmai, dervos, kurios kondensuojasi ir nusėda ant šildymo įrenginio ar dūmtraukio vidinių paviršių. Kai jų prisikaupia pakankamai daug, tokie suodžiai ir dervos gali užsidegti, tuomet kyla pavojus, kad ugnis ir aukšta temperatūra dūmtraukyje gali jį suardyti ir ugnis išplisti į pastato konstrukcijas", – apie žalingą poveikį ir galimas grėsmes pasakojo ugniagesių atstovas.

Jis pridūrė, kad namuose turint krosnį, pavojų kelia ne tik galimi gaisrai, bet ir apsinuodijimas smalkėmis, dėl kurio Lietuvoje taip pat žūsta žmonės. Smalkės yra nepilno sudegimo produktas, kuris susidaro degimo metu trūkstant deguonies. Jos gali susidaryti degant bet kokios rūšies kurui, malkoms, anglims, dujoms, o didžiausias jų pavojus yra tas, kad jos neturi nei spalvos, nei specifinio kvapo, todėl sudėtinga pastebėti.

Ugniagesiai pastebi, kad dažniausiai apsinuodijama smalkėmis, kai vakare, baigiant kūrenti krosnį, per anksti uždaroma krosnies sklendė ir žmogus nueina miegoti. Smilkstančioms malkoms krosnyje pradeda trūkti deguonies ir smalkės pamažu kaupiasi patalpoje. Net ir nuo nedidelės koncentracijos miegodamas žmogus praranda sąmonę ir gali uždusti. Norint išvengti smalkių susidarymo, patalpose, kuriose yra kurą deginantys įrenginiai, turi būti gera ventiliacija, krosnių sklendės uždaromos tik visiškai sudegus kurui.

M. Ratkevičius pastebi, kad kreipimosi į draudikus dėl gaisrų atvejų daugėja priklausomai nuo oro temperatūros. Kai tik žiemą paspaudžia didesnis šaltukas, sulaukiama daugiau pranešimų apie gaisrus. Taip pat tokių pranešimų daugėja prasidėjus ir besibaigiant šildymo sezonui.

Būtina žinoti, kad valyti kaminus ir tikrinti sistemą svarbu ne tik krosnių savininkams. Kas kelerius metus pravartu išsikviesti profesionalus patikrinti dujinius katilus, tai – ne mažiau svarbu nei kūrenant kietu kuru, tik tą daryti reikia rečiau. Atvykęs specialistas patikrina sujungimus, bei galimą dujų nuotekį.