Populiaraus gėrimo pabandė pasigaminti namuose: netrukus suprato, kad jo poveikis atsiliepia ne tik sveikatai

Šį mėnesį kaip ir neišlaidavau, bet pinigai kažkur dingo. Turbūt dažną yra aplankiusi ši mintis – ypač tokiu metu, kai maisto produktai ir energija brangsta sunkiai pavejamu tempu. Natūraliai kyla minčių apie taupymą, bet mėnesio išlaidų sąraše nematyti nieko, ko būtų lengva atsisakyti. Bet ar tikrai reikia? Pasirodo, jog kartais pakanka vieno paprasto recepto, ir apie 40 eurų šeimoje per mėnesį susitaupo tarsi savaime – pavyzdžiui, įvairius gaiviuosius gėrimus nusprendus nebe pirkti, o pasigaminti pačiam. Tęsiant portalo „Delfi“ darbuotojų tradiciją pasidalinti savo taupymo būdais, prisidedu ir aš: štai gėrimas, karaliaujantis mano namuose.

Pasigaminus savo, pirkti nebesinorės: butelio savikaina siekia vos apie 5 centus

Kiekvienas turi savo būdų sutaupyti taip, kaip jam patogiausia: vieniems nereikia pirkti vaisių ir daržovių, nes jų užsiaugina savo sode, kitiems nereikia išlaidauti nuosavam automobiliui, nes daugelį reikiamų vietų pasiekia pėsčiomis ar viešuoju transportu, o tretiems nereikia vaikščioti į kirpyklą, nes patys išmoksta būti savo šeimos kirpėjais. Nesunku paskaičiuoti, kad kiekvieno žmogaus asmeninis taupus sprendimas leidžia jam sutaupyti dešimtis, o kartais ir šimtus eurų per mėnesį.

O kartais taupumo pavyzdžiai išdygsta ir visai netikėtose vietose. Pavyzdžiui, prieš keletą mėnesių kilęs smalsumas pasigaminti madingosios kombučios baigėsi tuo, kad jokių sulčių, vaisvandenių ar kitų gaiviųjų gėrimų praktiškai nebereikia pirkti. Juk pilni namai beveik nieko nekainuojančio gėrimo, už kurį parduotuvėse ilgainiui tenka išleisti nemažus pinigus.

Galbūt net nekiltų mintis, kad bandymas pačiam pasidaryti gaiviųjų gėrimų galėtų leisti reikšmingai sutaupyti, kol nepastebi, kad sąskaitoje kažkas pasikeitė. Ir išties – ar verta apskritai skaičiuoti, kiek pinigų „išgeriame“? Kol nepaskaičiuojame, tol, rodos, nėra čia ką beskaičiuoti, o tai padarius galima ir nustebti.

Peržvelgus savo išlaidų išrašus, matyti, jog anksčiau visi gėrimai per mėnesį bendrai kainuodavo apie 30–40 eurų. Suma gali keistis, tačiau ji vis vien priverčia susimąstyti: kas mėnesį sutaupyti tokią sumą, tai tas pats, kaip per metus laimėti metinį sporto klubo abonementą, keleto dienų poilsį sanatorijoje ar vasaros atostogas Graikijoje.

Palyginti galima ir gėrimo litro kainą. Prekybos centruose už litrą sulčių ar vaisvandenių vidutiniškai tenka sumokėti apie pusantro euro, tuo metu namuose gamintos kombučios litro savikaina tesiekia maždaug 5 centus (skaičiuojant, kad 3 litrų stiklainiui reikia 90 gramų cukraus fermentacijai, kainuojančio apie 0,89 euro už kilogramą, ir dviejų maišelių paprastos juodos arbatos).

Kombučią dažnai vadina gyvybės eliksyru: o kas tai yra iš tikrųjų?

Kombučia – Azijoje jau tūkstančius metų vertinamas fermentuotas saldžios arbatos gėrimas, pastaraisiais metais itin išpopuliarėjęs Amerikoje, kurios komercijoje vietinė kombučia pradėjo plisti nuo 1995 metų.

Šiandien Amerikoje kombučia laikoma viena sparčiausiai augančių gėrimų pramonės rūšių, o čia įsteigta daugiau nei 300 kombučios gamintojų vienijanti asociacija „Kombucha Brewers International“ prižiūri, kad gamintojai laikytųsi gamybos saugumo ir kokybės standartų. Asociacijos puslapyje taip pat sutelkta naujausių mokslinių tyrimų apie kombučios naudą ir poveikį žmogaus sveikatai duomenų bazė, kurią galima rasti ČIA.

Kalbant apie naudingas kombučios savybes, pirmiausia galima paminėti, kad fermentacijos metu joje pasigamina daug virškinimą gerinančių probiotinių, dar vadinamų „gerųjų“ bakterijų – tų pačių, dėl kurių taip vertinami ir dažnai gydytojų dietologų liaupsinami rauginti kopūstai ar rauginti pieno produktai.

Remiantis laboratoriniais tyrimais, tarp naudingų kombučios savybių „Healthline“ išskiria ir tai, kad kombučia gali užkirsti kelią vėžinių ląstelių augimui ir plitimui, padeda kontroliuoti antrojo tipo diabetą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nes didina „gerojo“ ir mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau įspėjama, kad naudos iš gėrimo galima tikėtis tik atidžiai sekant jo gaminimo instrukcijas.

Kombučios gaminimo esmė – fermentaciją skatinantis arbatos grybas, kurį sudaro simbiozinė bakterijų ir mielių kolonija. Kaip tik tai užkoduota anglų kalboje įprastai vartojamame arbatos grybo pavadinime „scoby“ (angl. symbiotic culture of bacteria and yeast).

Kaip rašoma „Scientific American“, fermentacija yra procesas, kurio metu mielės ir bakterijos paverčia angliavandenius alkoholiu arba organinėmis rūgštimis. Todėl kombučioje, kaip ir giroje, gali būti apie 0,1–2 proc. alkoholio, tačiau dėl mažos koncentracijos alkoholiniu gėrimu ji nėra laikoma.

Nepaisant to, dėl sudėtyje esančio nedidelės koncentracijos alkoholio ir kofeino, kombučia nerekomenduojama nėščiosioms ir vaikams, o turintiems sveikatos sutrikimų taip pat rekomenduojama iš pradžių pasidomėti, ar gėrimas jų būklėje negali pasireikšti nepageidaujamu poveikiu.

Susikurti skonį teks patiems: paprasta pasigaminti, bet lengva ir sugadinti

Arbatos grybą, kaip „eliksyrą nuo visų ligų“, ne taip seniai buvo ganėtinai populiaru auginti ir Lietuvoje – pavyzdžiui, 90–aisiais. Anuomet jis buvo dažniau vadinamas Tibeto grybu, todėl kai kas gali prisiminti, kad šį gėrimą gamino jų mamos ar močiutės. Vis dėlto, tuo metu buvo įprasta gėrimą gerti iškart po pirminės fermentacijos, tad jį ragavusieji vargu ar pasakytų, kad gėrimas buvęs skanus.

Kombučios skonį lemia antrinė fermentacija, kuomet gėrimas išpilstomas į butelius su įvairiais vaisiais, uogomis, arbatžolėmis, žievėmis, prieskoniais, gėlėmis. Skonį galima kūrybiškai susikurti pačiam panaudojus, pavyzdžiui, liepžiedžius, pušų ar eglių spyglius, citrusinių vaisių žieveles ar kitką, kas dažnu atveju taip pat nieko nekainuoja.

Išpilstytos, perkoštos ir pagardintos kombučios butelius pakanka palaikyti 2–3 dienas kambario temperatūroje – taip gaunamas gaivus, gazuotas gėrimas, kurį skaniausia gerti atšaldytą šaldytuve. Jei norima, kad gėrimas būtų gazuotas ir su burbuliukais, svarbu, kad antrinė fermentacija vyktų kambario temperatūroje – jei iškart dėsite butelius į šaldytuvą, gėrimas nebus gazuotas.

Viską kombučios gaminimui galima rasti tiesiog namuose – išskyrus patį arbatos grybą. Jo galima rasti ir prekyboje, tačiau pasigaminę jį patys ar paprašę pasidalinti draugų, artimųjų ar žmonių socialinių tinklų grupėse, sutaupysite iki 18 eurų (maždaug tokią sumą gali tekti sumokėti perkant iš gamintojų).

Didelės talpos (įprastai 3 litrų) stiklainyje, pripildytame maždaug 2,5 litro cukrumi saldintos arbatos, įdėtas arbatos grybas plūduriuoja paviršiuje, iš vienos pusės liesdamas skystį, iš kitos kontaktuodamas su oru. Vykstant pirminei fermentacijai, per 7–10 dienų stiklainyje bakterijos perdirba apie 90 proc. cukraus, ir kuo ilgiau ji vyksta, tuo rūgštesnis gėrimas gaunamas. Todėl svarbu laiku nutraukti pirminę fermentaciją – antraip gėrimas bus per rūgštus, ir visos pastangos nueis perniek.

Kaip pasigaminti: žingsnis po žingsnio

3 litrų stiklainiui reikės:

90 gramų cukraus
Stiklinės verdančio vandens
2 litrų šalto vandens
2 juodos arbatos maišelių
Arbatos grybo su maždaug 200 mililitrų ankstesnės gamybos kombučios

1. Į dubenį suberkite cukrų ir įdėkite juodos arbatos maišelius. Užpilkite stikline verdančio vandens, išmaišykite ir palikite plikti 10–20 minučių. Kuo ilgiau bus plikoma arbata, tuo stipresnė bus kombučia.

2. Išėmus arbatos maišelius, supilkite arbatą į 3 litrų stiklainį, kuriame vyks pirminė fermentacija. Užpilkite dar 2 litrus šalto vandens.

3. Į stiklainį įdėkite arbatos grybą su ankstesnės gamybos kombučia. Stiklainį uždenkite medvilniniu audiniu ir apriškite virvele – tai apsaugo gėrimą nuo maistinių muselių. Stiklainį laikyti tamsioje patalpoje 7–10 dienų, 21,28^oC kambario temperatūroje.

4. Pasibaigus pirminės fermentacijos laikui, metas antrinei fermentacijai. Į stiklinius butelius sudedame ingredientus, kurių skonį norime jausti kombučioje – galima išmėginti gėrimą su apelsino žievelėmis ir cinamonu, mėgstamomis uogomis ir imbieru, liepžiedžiais ir medumi ar kitais namuose turimais produktais.