Kaina skiriasi dvigubai
„Klaipėdos energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius paaiškino, kad sąskaitos dydis priklauso ne tik nuo namo energetinės būklės, bet ir nuo šilumos kainos, lauko oro sąlygų. Kuo vėsiau, daugiau vėjuotų dienų – tuo daugiau šilumos sunaudojama. Įtakos turi ir namo gyventojų įpročiai: kas nori gyventi šilčiau, naudoja daugiau šilumos ir moka brangiau. Svarbi ir šilumos punkto prižiūrėtojo veikla: jei yra senoviškas elevatorinis šilumos punktas, šildymas reguliuojamas rankiniu būdu. Jei prižiūrėtojas dirba neatsakingai, butai gali būti perkaitinami arba šildomi nepakankamai.
„Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė pateikė detalesnį pernykščių ir šių metų kainų palyginimą. Pašnekovės teigimu, 2022m. spalį „Panevėžio energijos“ nustatyta šilumos kaina gyventojams – 12,13 ct/kWh. Tad jei 2 kambarių butas (apie 50 kv. m) naujame, moderizuotame, po 1993 metų statytame, daugiabutyje vidutiniškai suvartos 290 kWh šilumos šildymui – kiek pernai spalį –, šildymas vidutiniškai kainuos 35,18 Eur. 2021 m. spalį už tokio pat buto plotą buvo mokėta 14,85 Eur.
„Sename, neatnaujintame ir nemodernizuotame name 2021 m. spalį 2 kambarių buto šildymui suvartotas šilumos kiekis vidutiniškai sudarė 460 kWh ir kainavo 23,55 Eur. Šių metų spalį gyventojų išlaidos sieks apie 55,80 Eur, jei suvartotos šilumos kiekis bus toks pat. Sename name su automatizuotais šilumos punktais 2 kambarių buto šildymas tuo metu vidutiniškai kainavo 20,50 Eur. Šių metų spalį gyventojų išlaidos sieks apie 49,82 Eur, jei suvartotos šilumos kiekis bus toks pat kaip pernai spalį“, – tikslino D. Paulauskienė.
Ji pridūrė, kad iš didžiausių Lietuvos miestų tik Panevėžyje likę daugiabučių, kuriuose karštas vanduo iki šiol tiekiamas atvira sistema, kai tas pats vanduo naudojamas ir karštam vandeniui buityje, ir patalpų šildymui. Šiuo metu Panevėžyje dar yra 143 daugiabučiai namai su technologiškai pasenusiais elevatoriniais šilumos punktais, kuriuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo. Tokiuose namuose sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą. Taip pat šiuose namuose yra didelė apsiplikymo aukštos temperatūros karštu vandeniu rizika, o dėl aukšto karšto vandens slėgio padidėja butų santechninės įrangos gedimų ir avarijų rizika.
Ką daryti, jei žiemą namie per karšta?
Oro temperatūra senuose butuose priklauso nuo visų namo gyventojų bendro sprendimo. Pasitaiko atvejų, kuomet vieniems žmonėms dar nesinori jungti šildymo, kitiems šalta tampa anksčiau, tad susitarti pasidaro sudėtinga. Nerenovuotuose namuose su sena šildymo sistema situacija dar keblesnė, mat kiekvienas butas neturi galimybės reguliuoti temperatūros individualiai. Tokiu atveju dalis gyventojų tiesiogine prasme gali šildyti lauką, mat dėl per didelio karščio laiko atvirus langus. Specialistai pataria tokiu atveju kreiptis į namo prižiūrėtoją ir mėginti išspręsti problemą, o tuo pačiu ir sutaupyti sąskaitoms.
„Jei namas nesandarus, jis, lyginant su renovuotu, iki 60 proc. šilumos išleidžia laukan. Yra primityvių šilumos taupymo priemonių: užsandarinti butų langus, laiptinėse uždaryti duris, įstiklinti rūsio langus, už radiatorių užkišti šilumą atspindinčius folijos ekranus ir pan. Tačiau tai tik smulkmenos, kurios nesustabdys per nesandarias sienas, stogą ar rūsio patalpas išgaruojančios šilumos. Mes tai matome iš sąskaitų: renovuoto ir nerenovuoto to paties tipo namų šilumos suvartojimas skiriasi dvigubai“, – sako A. Liubinavičius.
„Panevėžio energijos“ atstovė tokiu atveju gyventojams pataria kreiptis į namo šilumos ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją. Jei namas yra su automatizuotu šilumos punktu, šilumą name sumažinti yra paprasta – tai atliks namo šilumos ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, nustatydamas šilumos punkte įrengtą elektroninį šildymo ir karšto vandens temperatūros reguliatorių bei kitą įrangą.
Tik pakeitus susidėvėjusią punkto įrangą nauja, atsiranda galimybė palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą ir taupyti šilumą. Siekiant šilumos taupymo bei komfortiškesnio gyvenimo, gyventojai turėtų priimti sprendimą dėl namo šilumos punkto ir šildymo sistemos atnaujinimo – modernizuoti namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, atlikti mažąją renovaciją.
„Danfoss“ Svarbių klientų vadybininkas Saulius Blaževičius paaiškino, kaip gali keistis daugiabučio energetinė klasė ir kiek po renovacijos gali sutaupyti gyventojai. Anot jo, daugiabučio namo energetinė klasė keičiasi į tokią, kokią norima pasiekti prieš pradedant renovaciją. Jei namo gyventojai nusprendžia, kad po renovacijos nori sutaupyti maksimaliai energijos ir į savo seną daugiabutį renovacijos metu integruoja atsinaujinančios energijos šaltinius, renovuotas pastatas atitinka A ar aukštesnę klasę. Jei gyventojai renkasi renovuoti savo namo šildymo sistemą ir apšiltinti pastatą iš išorės, daugiabutis gali siekti B–C klases.
Kur kreiptis dėl renovacijos?
Neretai daugiabučių gyventojai vengia teikti prašymą namo renovacijai, nes baiminasi triukšmo, nepatogumo bei didelių kainų. Tačiau galima kreiptis dėl valstybės kompensavimo ir gauti nemažą paramą namo atnaujinimui.
Šiuo metu gyventojai gali teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir gauti valstybės paramą, kompensuojant iki 80 proc. mažosios renovacijos išlaidų. Mažoji renovacija apima ne tik šilumos punktų modernizavimą, bet ir šildymo sistemos subalansavimą. Be to, gali būti kompensuojamas ir radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas.
S. Blaževičius pridūrė, kad mažoji renovacija nuo didžiosios skiriasi tuo, jog mažosios metu modernizuojamas senas šilumos punktas į naują, kuris valdo šilumą pagal lauko temperatūrą. Taip pat modernizuojama visa šildymo sistema. Prie radiatorių sumontuoti termostatai leidžia gyventojui nusistatyti tokią patalpos temperatūrą, kokios jis nori, bei pačiam nuspręsti, kiek jis nori sumažinti savo išlaidas šildymui. Pilnos renovacijos metu modernizuojama ne tik visa šildymo sistema, bet ir apšildomas namo fasadas, stogas, keičiami langai:
„Modernizacijos kaina priklauso nuo to, kokius sprendimus pasirinksime. Skaičuojama, kad mažoji renovacija kainuoja tik apie 10 procentų didžiosios renovacijos. Ir toks renovacijos sprendimas leidžia namo gyventojams sutaupyti iki 35 proc. šilumos energijos. Po pilnos namo renovacijos daugiabutis gali sutaupyti iki 70 procentų šiluminės energijos“.
Anot pašnekovo, daugiabučio namo renovacija gali užtrukti iki mėnesio ar dviejų, jei rankamasi modernizuoti tik namo inžinerines sistemas. Tokios renovacijos metu darbai atliekami gana greitai. Viename bute užtrunkama nuo 1 iki 2 dienų. Priklausomai nuo radiatorių skaičiaus. Jei yra renovuojamas ir namo fasadas, viskas gali užtrukti ir iki vienerių metų. Šildymo sistemas geriausiai renovuoti vasaros metu, kada jos yra nenaudojamos, nors šiuolaikinės technologijos leidžia modernizaciją atlikti visais metų laikais.
Daugiabučio namo modernizavimas priklauso nuo paties namo gyventojų. Arba jie inicijuoja savo daugiabučio renovaciją, arba kreipiasi į savo namo administratorių ir viską tvarko su jo pagalba.
A. Liubinavičius papildė kolegas, pridėdamas, kad šilumos punkte esantį šildytuvą prižiūri namo gyventojų pasirinktas šildymo sistemų prižiūrėtojas. Tik namo savininkai gali nuspręsti, kada pradėti šildytis ir kaip šiltai gyventi, ar pakentėti. Čia nei savivaldybė, nei šilumą tiekiantys energetikai jokios įtakos neturi.
