Pasinaudodami pasaulyje plintančiu Covid-19 virusu, sukčiai suskubo internete pasiūlyti sprendimą ir šiai problemai. Skaičiuojama, kad dėl apgavysčių, susijusių su koronavirusu, amerikiečiai šiais metais jau prarado 77 mln. dolerių. Sparčiai augant internetinių apgavysčių skaičiui svarbu išlikti budriems ir išmokti atpažinti melagingus skelbimus.
Vaistai nuo nepagydomų ligų
Jei internete pamačius skelbimą apie vaistus, gydančius nuo neišgydomų ligų, norisi ištarti „skamba per daug gerai, kad būtų tiesa“, greičiausiai taip ir yra. Neegzistuojančius vaistus siūlantys sukčiai pirkėjus bando paveikti skambiomis antraštėmis ir netikrų gydytojų rekomendacijomis.
Tačiau visas reklamas, kurios skelbia, kad jų vaistai gali padėti pasveikti nuo tokių sunkių ligų kaip hipertenzijos, diabeto, prostatito ar net koronaviruso reikėtų vertinti itin skeptiškai.
• Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenų bazėje visada galite pasitikrinti ir ar gamintojo siūlomas produktas yra legalus Lietuvoje. Jei vaistinis preparatas nėra registruotas šioje bazėje, jis galimai yra fiktyvus ir nesaugus vartoti. Tokių vaistų sudėtyje gali atsirasti ne tik tabletės konsistenciją imituojančių kreidos ar krakmolo, bet ir sveikatai pavojingų medžiagų.
• Visą skelbime nurodytą informaciją įvertinkite objektyviai, plačiau pasidomėkite gamintoju, vaistą rekomenduojančių daktaru, pačiu vaistu. Dažnai paieškojus bent šiek tiek informacijos apie „stebuklingą“ vaistą paaiškėja, kad nei jį gaminanti įmonė, nei jį rekomenduojantis daktaras nėra tikri.
• Jei vaistą rekomenduoja tariamai žinomas daktaras, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT) duomenų bazėje galite pasitikrinti ar reklamoje minimas žmogus egzistuoja ir ar jam išduoda medicinos praktikos licencija.
• Didelės kompanijos neriboja vitaminų ir papildų sandėliavimo laiko, tad perkant produktą iš nelegalaus tiekėjo kyla rizika, kad produkto galiojimo laikas pasibaigęs. Taip pat pirkdami vaistinius preparatus iš nepatikimų gamintojų ir platintojų negalite būti užtikrinti, kad gaminiai buvo sandėliuojami ar gabenami tinkamomis sąlygomis.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra registruoto jokio vaisto, kuris turėtų profilaktinį ar gydomąjį poveikį COVID-19 infekcijos atveju. Jei jums bus diagnozuota COVID-19 liga, visos gydymo galimybės bus aptartos su jus gydančiu gydytoju.
Netikri vaistų prekybininkai pavojų kelia ne tik sveikatai, bet ir jūsų duomenims
Ryškūs skelbimai apie vaistus, dažniausiai nukreipia į internetines parduotuves, tačiau jose jūsų laukia ne tik netikri produktai, bet ir kompiuteriniai virusai. Sukčiai, užkrėtę jūsų kompiuterį virusu, gali reikalauti išpirkos, šantažuoti.
Siekiant apsisaugoti nuo tokių kibernetinių išpuolių, verčiau nespausti ant įtartinai atrodančių, neprofesionaliai padarytų reklamų ir nuorodų į svetaines. Jei paspaudėte, įsitikinkite, kad svetainė yra patikima. Saugios svetainės adresas turėtų prasidėti https://, o ne http://. Taip pat atkreipkite dėmesį į svetainės dizainą. Kurdami fiktyvias svetaines sukčiai dažniausiai neįdeda daug pastangų į dizainą, naudoja atsitiktinai internete rastas nuotraukas, palieka daug gramatinių klaidų tekstuose.
Legaliose vaistinių svetainėse taip pat turėtumėte matyti logotipą, kurį paspaudus būsite nukreipti į oficialų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapį.
Jei internete pamatėte pasiūlymą, reklamuojanti vaistus ar vitaminus, kurie nėra registruot Lietuvoje, o pranešime pateikiama melaginga informacija, apie tai praneškite Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai.
