„TikTok“ yra devintas populiariausias socialinis tinklas pasaulyje. Skaičiuojama, kad „TikTok“ turi per 800 mln. aktyvių vartotojų, kurių dauguma (apie 60 proc.) yra 16–24 m. amžiaus (daugiausiai vartotojų – Indijoje). Kokie pavojai joje slypi?
Saugumas kelia abejonių
„TikTok” apie vartotojus renka įvairius duomenis – pirmiausiai tuos, kuriuos jiems vartotojai patys duoda, – visi sukurti filmukai, viskas, ką ten paliekame. Tačiau, kaip Delfi teigia Aliona Gaidarovič, Žurnalistų etikos inspektoriaus Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja, abejonių kelia duomenys, apie kurių rinkimą vartotojai nežino.
„Sakyčiau, mieli tėveliai, būkite labai atidūs, ką daro jūsų vaikai. „TikTok“ nėra šiaip tik programėlė, skirta tiesiog filmukams įdėti ir jais pasidalinti. Tai – taip pat ir puiki priemonė rinkti informaciją apie jūsų šeimą, apie jūsų privatų gyvenimą. Aš jau net nekalbu apie vaikų privatų gyvenimą“, – DELFI sako A. Gaidarovič.
Kadangi „TikTok“ priklauso Kinų kompanijai „ByteDance“, susirūpinimas dėl saugumo jau buvo išreikštas ne vieną kartą. 2019 m. „TikTok“ JAV sumokėjo 5,7 mln. dolerių baudą už tai, kad rinko jaunesnių nei 13 m. vaikų duomenis.
„Jei kalbame apie „Facebook“, „Instagram“ ar „YouTube“, ten taisyklės yra daug griežtesnės. Jos turi atitikti griežtus reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungoje. Kaip yra su Kinija – mums visiems suprantama ir žinoma, kad ten tokių reikalavimų duomenų apsaugai nėra“, – priduria A. Gaidarovič.
Nors tuomet buvo susitarta vaikų duomenų neberinkti, šių metų gegužę per 20 vartotojų ir vaikų teises ginančių organizacijų vėl apkaltino „ByteDance“ pažeidus šiuos susitarimus. Anot jų, nors „TikTok“ pažadėjo ištrinti surinktus duomenis, iki šiol to nebuvo padaryta.
Liepos mėnesio pradžioje JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo taip pat pareiškė, kad JAV ketina riboti priėjimą prie „TikTok“, nes Kinija galimai naudoja socialinį tinklą sekti žmonėms ir skleisti propagandai. Daugiausiai vartotojų turinti Indija tai jau padarė, o kompanija „Amazon“ savo darbuotojams nurodė išsitrinti programėlę.
Jeigu paaiškėtų, kad „TikTok“ tikrai renka daugiau duomenų negu gali pagal Lietuvos ir ES reglamentus, A. Gaidarovič nėra tikra, ar reikėtų imtis drastiškų priemonių, kaip programėlę visai uždrausti Lietuvoje. Jos nuomone, tam tikroms grupėms žmonių, kaip, pavyzdžiui, statutiniams pareigūnams, gali būti rekomenduotina programėle nesinaudoti.
Politinė cenzūra
Ne vienas „TikTok“ vartotojas jau buvo pareiškęs, kad tinklas blokuoja politinį turinį, kuris yra „neparankus“ Kinijai. Tai yra pareiškę ir įvairios žmogaus teises stebinčios organizacijos. Tačiau „ByteDance“ tokius kaltinimus neigdavo ir teisindavo, kad turinys būdavo blokuojamas ne politiniais sumetimais, o dėl „žmogiškos klaidos“.
Tačiau 2019 m. „The Guardian“ paviešino dokumentus, skirtus „TikTok“ dirbantiems turinio moderatoriams. Jiems buvo nurodyta blokuoti Kinijos politikos neatitinkantį turinį, politines aktualijas, susijusias su pasipriešinimo judėjimais Kinijoje ir panašiai.
„The Wallstreet Journal“ šių metų birželį taip pat pranešė, kad vis daugiau „TikTok“ žvaigždžių savo vaizdo įrašuose naudoja Kinijos propagandą tam, kad tinklo algoritmai jiems suteiktų daugiau dėmesio.
Dezinformacija
Pandemijos akivaizdoje plinta daug melagienų. Interneto nusikaltėliai, pasinaudodami žmonių baimėmis ir nežinomybe, sugalvoja vis gudresnių sukčiavimo būdų.
Du kibernetinio saugumo tyrėjai, Talalas Haj Bakry ir Tommy Myskas, atrado, kad, pasinaudojus „TikTok“ saugumo spragomis, įmanoma paleisti netikrus ar melagienų pilnus video, kurie atrodo taip, tarsi būtų iš oficialių šaltinių.
„TikTok“ atstovai žadėjo greitai ištaisyti spragą. Tačiau pastarasis atvejis parodo, kad socialinių tinklų vartotojai turėtų būti itin akyli ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
Pavojingi iššūkiai
„TikTok“ plinta iššūkiai, kurie moko nešiukšlinti, mylėti savo draugus ir artimus, skatina pasisakyti prieš patyčias, rasizmą, homofobiją ir kitas visuomenės problemas.
Tačiau kartais ten ima plisti ir pavojingų iššūkių, kurie skatina smurtą, sukelia pavojų sveikatai ir net gyvybei. Jie ypač pavojingi jauniausiems „TikTok“ vartotojams. Pasaulinėje žiniasklaidoje dažnai pasirodo tėvų pasakojimai apie pavojingus iššūkius bandžiusius padaryti ir susižalojusius paauglius.
Ekspertai pataria tėvams pasikalbėti su jaunesniais vaikais, paaiškinti, kad smurtą, tiek prieš save, tiek prieš kitus, provokuojantys iššūkiai yra pavojingi, ir nereikia bandyti jų atkartoti.
Pavojus iš nepažįstamųjų
„TikTok“ tikina garantuojantys, kad daro viską, jog jauniausi vartotojai būtų apsaugoti nuo nusikaltėlių, kurie gali bandyti pasinaudoti vaikų patiklumu ar net juos seksualiai išnaudoti.
Anot Alex Hern, „The Guardian“ technologijų redaktoriaus, toks pavojus slypi visuose socialiniuose tinkluose, tačiau „TikTok“ paaugliai dažniausiai praneša apie keistus nemalonius prašymus ir žinutes iš nepažįstamų suaugusių žmonių.
BBC tyrimas taip pat atskleidė, kad, patys to nesuprasdami, vaikai, kurių amžius buvo ir 9 m., taip pat kelia nepadorius vaizdo įrašus, rašo komentarus. Taip pat atrasta daug grobuoniškų paskyrų, kurias naudoja vaikų išnaudotojai, apie kuriuos jau ne kartą pranešta „TikTok“ kūrėjams. Tačiau nei vaikų kuriami video, nei grobuoniškos paskyros nebuvo pašalintos, net praėjus mėnesiams po tyrimo paskelbimo.
Prieš keletą mėnesių „TikTok“ paskelbė apie šeimos saugumo režimą, kuriuo tėvai gali susieti savo paskyras su vaikų. Tėvai taip gali kontroliuoti, kokį turinį mato jų vaikai, su kuo susirašinėja ir kiek laiko per dieną praleidžia, naudodami „TikTok“.
