Tačiau ne viskas taip patrauklu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Kartu su kriptovaliutų atsiradimu išplito ir naujo tipo finansiniai nusikaltimai. Deja, bet skaitmeninėse platformose laikomi inovatyvūs pinigai tam tikrais atvejais gali labiau pakenkti nei pagelbėti.
Lietuvos bankas dar 2017 metais išplatino savo poziciją dėl virtualiųjų valiutų. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas įspėjo, kad virtualiosios valiutos yra ypač rizikinga priemonė, o spekuliavimas jomis gali lemti reikšmingus pinigų praradimus. M. Jurgilas komentavo, kad jokiu būdu negalima kurti iliuzijos, kad virtualiosios valiutos yra prižiūrimos ar saugios.
Kuo kriptovaliutos skiriasi nuo mums įprastų grynųjų ar piniginių sumų kortelėse (dar žinomų kaip fiat pinigų)? Vienas pagrindinių skirtumų - kriptovaliutos nėra niekaip reguliuojamos valstybinių institucijų, be to, šis pinigų tipas išgaunamas pagal paklausos bei pasiūlos principą. Taigi, tokia valiuta netinka mokėti mokesčiams bei nėra veikiama tradicinės infliacijos.
Būtent reguliacijų trūkumas ir sukelia daugybę rizikų, susijusių su disponavimu kriptovaliutomis. Nors šios srities entuziastai bei finansinės organizacijos mėgina sukurti saugią aplinką modernioms investicijoms bei naujiems verslams, tokios pastangos ne visuomet būna vaisingos ir sukelia daug nemalonumų bendrai skaitmeninių atsiskaitymų reputacijai.
Pavyzdžiui, vis dar pasitaiko platformų, kurios sukčių yra sukurtos tam, kad išviliotų žmonių pinigus bei privačius duomenis. Visai neseniai Jungtinės Karalystės teismas uždarė GPay. kriptovaliutų investavimo platformą, bandžiusią privilioti potencialius narius per išgalvotus pozityvius atsiliepimus. Jie buvo kuriami pasitelkiant žinomų žmonių bei įmonių vardus.
Lietuva taip pat nėra išimtis nemalonių istorijų kontekste. Prieš kelis metus, per patį kriptovaliutų bumą išgarsėjęs verslininkas Paulius Aršauskas ne tik tapo ryškiausia lietuviškos kriptorinkos žvaigžde, tačiau ir pagarsėjo su verslu susijusiais skandalais. Jo veikla dėl pažeidimų susidomėjo Finansinių Nusikaltimų Tyrimų Tarnyba (FNTT), o buvęs verslo partneris atskleidė ir daugiau detalių dėl sukčiavimo disponuojant kitų žmonių investicijomis.
Sukčiavimas yra anaiptol ne vienintelis nusikaltimas, susijęs su kriptovaliutomis. Tai - šiuo metu bene patikimiausias būdas atsiskaitymams tamsiajame internete (angl. Dark web). Trumpai tariant, tokio tipo naršyklėse yra įmanoma įsigyti bet kokių nelegalių prekių ir paslaugų – pradedant narkotinėmis medžiagomis ir baigiant užsakomosiomis žmogžudystėmis. Dėl konfidencialaus ir saugiai šifruoto mokėjimo yra praktiškai neįmanoma susekti transakcijų siuntėjų ir gavėjų. Todėl susidaro palanki terpė organizuotai nusikalstamai veikai.
Ar nusikaltimų bei apgavysčių paplitimas reiškia, kad kriptovaliutų nereikėtų svarstyti kaip alternatyvos tradiciniams atsiskaitymams? Anaiptol. Pastaruoju metu sulaukiančios daug dėmesio ir iš kadaise skeptiškai nusiteikusių didžiųjų korporacijų (kaip, pavyzdžiui, JP Morgan, Apple, Amazon ir pan.), kriptovaliutos pamažu gali tapti puikia alternatyva ar net karšta naujiena ne tik technologijomis besidomintiems, bet ir paprastiems vartotojams.
Investicija į kriptovaliutas – ne ką mažiau atsakomybės reikalaujantis veiksmas nei bet koks kitas investavimas. Renkantis platformą, svarbu nepamiršti pasidomėti apie ją parašytais straipsniais ar atsiliepimais internete. Kadangi kriptovaliutos – sąlyginai jauna finansų verslo atšaka, nemažai informacijos galima rasti aukštos reputacijos verslo naujienų puslapiuose, kurie dažnai analizuoja šią aktualią temą.
Taip pat verta pasiskaityti investuotojų forumus ar galų gale pabendrauti su sritį išmanančiais žmonėmis – nesunku ekspertus rasti LinkedIn. Dauguma jų mielai diskutuoja viešojoje erdvėje.
Nieko stebėtino, kad sėkmingą investiciją į kriptovaliutas norisi išleisti. Tačiau čia galioja tokios pačios taisyklės: prieš naudojantis preke ar platforma, kurioje galima atsiskaityti šiuo metodu, būtina įsitikinti, kad tai, ką darote, neprieštarauja įstatymams.