Skaitmeninė erdvė – patraukli platforma sukčiavimo nusikaltimams, nes joje esantis didelis vartotojų kiekis, greitai besivystanti komunikacija ir pažangios technologijos leidžia veikti greitai ir dideliais mastais. Be to, COVID-19 krizės paveikti žmonės tapo lengviau pažeidžiami, tai lėmė daugiau neracionalių, patiklumo išprovokuotų sprendimų.

Pavyzdžiui, pandemijos paveiktoje Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti atvejai, kuomet sukčiai apsimesdavo populiarių prekės ženklų ar visuomeninių įstaigų atstovais. Tokių apgavysčių schema paprasta, bet paveiki: vartotojai į asmenines paskyras gaudavo žinutes su patraukliais pasiūlymais, pritaikytais koronaviruso aplinkybėms. Sukčiai, prisidengę populiarių prekybos centrų pavadinimais, siūlė nemokamų ar smarkiai nukainotų būtino naudojimo prekių.

Žinučių turinys būdavo ir kitoks, JK gyventojai buvo gundomi socialinėmis lengvatomis, atleidimu nuo privalomų mokesčių ar net jų grąžinimu – stipriausio ekonominio nuosmukio per beveik puse amžiaus kamuojamoje šalyje tokios galimybės skambėjo itin patraukliai. Tačiau nei vienas iš šių pasiūlymų neegzistavo: paspausdami siųstas nuorodas, žmonės atidavė savo asmeninius duomenis (paskyrų prisijungimus, banko kortelių duomenis ir t.t.) sukčiams ir taip rizikavo nukentėti ne tik morališkai, bet ir materialiai.

Ne išimtis sukčių veikloje buvo ir Lietuva. Sukčių būdai pralobti iš patiklių bei sunerimusių žmonių išliko gana panašūs į matytus užsienyje: buvo veikiama internetu bei spekuliuojama emocijomis.

Tik prasidėjus karantinui ir pritrūkus apsaugai nuo koronaviruso reikalingų higienos priemonių, tuo pasinaudojo apgavikai. Pavyzdžiui, viename populiariausių šalies skelbimų portalų buvo platinamas netikras dezinfekcinis skystis – atsirado pirkėjų, vietoj reikalingos priemonės įsigijusių paprasto vandens.

Nukentėjusysis Andrius savo Facebook paskyroje papasakojo istoriją, kaip ketino įsigyti dezinfekcinio skysčio, bet už 56€ nusipirko 10 litrų vandens. Internete atrado skelbimą, susitiko su pardavėju, susimokėjo už prekę, ir tik pardavėjui išvykus patikrino talpą, kad įsigijo viso labo vandens. Susiskambinus su pardavėju, šis Andriui pasiūlė „įkišti pirštą į kanistrą ir pačiulpti jį.“ Vis dėl to prigautas sukčius sugrįžo į susitikimo vietą ir grąžino pinigus, mėgindamas kaltinti „Vilniaus degtinę“ dėl nepavykusios skysčio partijos.

Taip pat socialiniuose tinkluose plito netikra informacija apie neva koronavirusą nustatančius prietaisus iš Ukrainos. Tokio tipo sukčiavimas nesunkiai pritraukė asmenis, norėjusius išvengti eilių bei užkrato pavojaus gydymo įstaigose. Medikų nepatvirtinti prietaisai yra ne tik nepatikimi, bet ir galimai kenksmingi, tad žmonės už naivumą gali susimokėti dukart, ir pinigais, ir sveikata.

Pasinaudojant tvyrančiu nerimu, intensyvėjo ir pinigų išviliojimas falsifikuojant žinutes iš komercinių bankų. Specialistų teigimu, sukčiai tam naudojo specialias nuorodas, kurias atidarius yra gaunami konfidencialūs duomenys, leidžiantys pasiekti adresato sąskaitą.

Vis daugiau ir dažniau įspėjama apie artėjančią antrąją COVID-19 bangą. Tikėtina, kad ji neaplenks ir mūsų šalies: taigi, palanki atmosfera sukčiavimui gali vėl suvešėti. Kaip išvengti nemalonių situacijų? Labai svarbu tikrinti bet kokią informaciją, gautą internetu. Jei informacija skamba per gerai, kad būtų tiesa, neskubėkite džiaugtis, pasitikrinkite, ar informacijos šaltinis patikimas. Jei sulaukiate pasiūlymo, kuris skatina jus reaguoti greitai: spausti, pirkti, registruotis, stabtelkite ir racionaliai įvertinkite, ar skelbiama situacija yra reali.