Patikėjus netikromis naujienomis, chaosas gali kilti net ir valstybiniu lygmeniu. Tą puikiai iliustruoja Vokietijoje neva įvykusi mergaitės Lizos istorija. Pabėgėlių krizės metu, Berlyne buvo dingusi 13-metė rusė, atsiradusi ji policijai pasakojo, kad ją pagrobė ir prievartavo keli migrantai iš Vidurio Rytų. Tai sukėlė tarptautinį skandalą. Vėliau mergaitės telefone rasti duomenys atskleidė, kad ji naktį praleido draugo namuose.
Mergaitės istorija pasiekė daugybe žmonių. Bet ja ypatingai naudojosi Rusijos valstybiniai televizijos kanalai ir įvairių institucijų pareigūnai, siekdami daryti įtaką Vokietijos poltinėms nuotaikoms. Ir nors informacija vėliau buvo paneigta, paneigimas neišplito taip plačiai, kaip skandalinga melagiena. Tad dalinamės penkiais būdais pasitikrinti, ar tai, ką skaitote naujienų portaluose, nėra melagienos.
1 būdas: patikrinkite teksto publikavimo datą
Galbūt straipsnį matote pirmą kartą, bet gali būti, kad jame aprašoma informacija jau yra pasenusi. Seni tekstai nebūtinai yra melagingo turinio, bet jų dalinimasis gali būti nebeaktualus. Radę sensacingą informaciją apie pagrobtus vaikus, dingusius asmenis ar adatas vaisiuose, visų pirma patikrinkite teksto publikavimo datą.
Žmonės skuba dalintis tokio tipo turiniu, nes juos užvaldo baimė ir noras padėti ar pasirūpinti artimųjų saugumu. Bet pasitaiko tokių atvejų, kai visuomenė ima ieškot jau seniausiai atsiradusių žmonių, arba dalinasi įspėjimais apie kelių metų senumo įvykius. Likite budrūs, ir atkreipkite dėmesį teksto publikavimo datą.
2 būdas: patikrinkite, kur informacija skelbiama
Net jei tekstas yra naujas, atkreipkite dėmesį, kur jis publikuotas. Dabar internetinę svetainę susikurti gali bet kas, bet ne visos jos yra objektyvios. Yra svetainių, kurios identifikuoja save kaip naujienų portalus, bet jose talpinamos naujienos gali būti šališkos arba netikros.
Taip pat yra svetainių, kurios bando imituoti populiariausius naujienų portalus, naudodami jų spalvas, išdėstymo struktūrą ar net logotipą ir pavadinimą. Tad net jei iš pirmo žvilgsnio svetainė atrodo pažįstama ir patikima, įsižiūrėkite į jos adresą bei grafines detales, ar tai tikrai jūsų mėgstamas portalas, o gal melaginga jo kopija.
Tikrinant svetainės patikimumą svarbu nepamiršti ir humoro. Yra portalų, kurie naujienas skelbia jas šaržuodami, ar skelbia tiesiog išgalvotą turinį. Satyra gali būti smagus skaitinys, bet svarbu tokios informacijos nepriimti rimtai.
3 būdas: patikrinkite ne tik antraštę, bet ir tekstą
Ne tik apie knygą spręsti iš viršelio nevalia, bet ir informacijos nereikėtų priimti tik iš antraštės. Antraštės dažnai išskiria sensacingas žinutes, kurios tekste gali būti paneigiamos. Toks tekstas pats savaime nėra melagienos, nes turinyje tiesa yra atskleidžiama. Bet jei sprendimą apie turinį priimsite tik pagal pavadinimą, galite likti suklaidinti.
4 būdas: patikrinkite, ar tekstas turi autorių
Portaluose skelbiami ne tik tekstai, bet ir jų autoriai. Jei tekstą portalas gavo iš kitų asmenų, tuomet jis žymimas kaip pranešimas žiniasklaidai, o jei teksto talpinimas yra apmokėtas, tai žymima kaip partnerių turinys.
Bet jei tekste nenurodytas nei autorius, nei teksto kilmė, tai yra ryškus ženklas, kad tekstas gali būti nepatikimas. Jei tekstą parengęs žmogus nenori, kad prie teksto būtų minima jo pavardė, galbūt jis slepiasi, nes nenori būti siejamas su tekste minima informacija.
Bet net jei tekstas turi įvardintą autorių, tai dar negarantuoja teksto patikimumo. Spustelkite ant autoriaus pavardės, ir būsite nukreiptas į kitus autoriaus tekstus. Peržvelkite juos, ar jų yra daugiau, ar temos įvairios, o gal visi rašyti tekstai vienpusiški, šališki.
Dar vienas būdas pasitikrinti – įvesti autoriaus vardą ir pavardę į Google paieškos sistemą. Jei tekstą rengė profesionalus žurnalistas, turėtumėte rasti kitų tekstų, ar žurnalistinės darbo patirties aprašymą.
5 būdas: patikrinkite citatų tikrumą
Melagienų tekstai dažnai stengiasi paminėti ir cituoti žinomus asmenis, nes jei skaitantysis nežino ir nepasitiki autoriumi, galbūt pasitikės žinomu žmogumi. Bet vien dėl to, kad tekstas yra įdėtas į kabutes, tai dar negarantuoja citatos tikrumo.
Iš pradžių pergalvokite, ką žinote apie tekste cituojamą žmogų. Ar jis tikrai linkęs pasisakyti tekste minimomis temomis? Jei žmogaus citata yra tikra, ji tikriausiai bus paminėta ir kituose šaltiniuose. Tai lengviausia patikrinti pasinaudojus Google paieška. Paieškos laukelyje įkopijuokite citatą ar jos dalį, bet ją taip pat rašykite kabutėse, tokiu būdu gausite tik tokius rezultatus, kuriuose jūsų įrašyti žodžiai minimi būtent tokia tvarka. Jei tokią pačią citatą randate paminėta keliuose skirtinguose šaltiniuose, tai jau kelia pasitikėjimą, kad pasisakymas yra realus, o ne išgalvotas.
Internetas naujienas pasiekti leidžia kur kas greičiau, nei kadaise tą padaryti leisdavo laikraščiai. Bet internetas naujienas leidžia skelbti kur kas lengviau, nei tą leisdavo laikraščių redaktoriai. Kuomet naujieną paskelbti gali bet kas, atsakomybė, kuo pasitikėti, tenka pačiam skaitančiajam.
Dėl to kitą kartą atsivertę sensacingą naujieną, turite net keletą skirtingų būdų patikrinti jos patikimumą: atkreipkite dėmesį į jos publikavimo datą, patikrinkite, kokiame portale ji viešinama, skirkite laiko perskaityti ne tik antraštę, bet ir pilną tekstą, patikrinkite, ar tekstas turi autorių, ir peržvelkite kitus autoriaus darbus bei matydami cituojamus asmenis, galite patikrinti jų citatų autentiškumą.