„Mane pirmiausiai į priekį gena smalsumas ir noras sužinoti. Kartu ir labai mėgstu geras istorijas, o knygose jų rasti yra paprasčiausia, – apie neblėstančią motyvaciją skaityti pasakoja P. Ambrazevičius. – Šiuo metu skaitau mėgstamo komiko Trevor Noah atsiminimus apie jo vaikystę Pietų Afrikos Respublikoje „Born a Crime“ („Gyvas nusikaltimas“) – jis gimė apartheido metu, jo mama buvo juodaodė, o tėtis – baltaodis, kai lytiniai santykiai tarp skirtingų rasių buvo draudžiami. Knygą rekomendavo bičiulis komikas Airidas Jankus.“

Paklaustas, kokių knygų jo skaitančio neišvysi, humoristas išskiria savipagalbos žanrą. „Visai neskaitau savipagalbos ir visokių „kaip praturtėti“ knygų. Nepasitikiu jomis, kaip sakė legendinis komikas Džordžas Karlinas – „tai nėra savipagalba, nes tą knygą parašei ne pats“.

Dažniausiai remiuosi bičiulių rekomendacijomis, yra keletas, su kuriais dažnai pasikalbame apie knygas, žinome vienas kito skonį ir žinome, ką rekomenduoti – tą neoficialų ir neapibrėžtą knygų klubą sudaro futbolininkas Vykintas Slivka, futbolo treneris Valdas Dambrauskas, publicistas Donatas Puslys, politologas Mažvydas Jastramskis“, – pasakoja P. Ambrazevičius.

Daugybę knygų nuolat skaitantis vyras dėmesio vertas knygas atsirenka ir peržiūrėdamas prestižinių apdovanojimų nugalėtojų sąrašus: „Man Booker Prize“, „Man Booker International Prize“, Lietuvos metų knygos, kūrybiškiausios metų knygos, Nobelio literatūros premijos laureatai – ieškau, kas gerai įvertinta kritikų, kartais pasižiūriu ir perkamiausias knygas, skaitau apie jas, domiuosi, ar man kažkuo jos gali būti įdomios.

Yra kelios lietuviškos leidyklos – „Kitos knygos“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – kurių naujus leidinius visada peržiūriu, nes žinau, kad jos dažnai leidžia tai, kas man įdomu. Labai dažnai stengiuosi perskaityti bičiulių parašytas knygas – iš tokių paskutinių labai patiko Akvilės Kavaliauskaitės novelių rinkinys „Kūnai“. Be to, per tiek metų skaitymo daugmaž susidėliojau, kokius rašytojus mėgstu ir juos po truputį perskaitinėju, laukiu naujų kūrinių. Kartu yra ir kai kurios temos, kuriomis laukiu naujų knygų ir pamatęs perku.“

Daugiau skaityti padės keli patarimai

Dažnai tie, kuriems retai pavyksta į rankas paimti knygą, teisinasi laiko stoka ar dar neatrasta išties įtraukiančia knyga. Ieškantiems būdų, kaip pagaliau daugiau skaityti, P. Ambrazevičius turi kelis patarimus.

„Vienintelis būdas, kaip perskaityti kuo daugiau – tiesiog imti ir skaityti. Niekada nenusistatau jokių tikslų, kiek perskaityti per dieną, savaitę ar metus – tiesiog skaitau ir mėgaujuosi.

O patarimai paprasti – visada po ranka turėkite knygą ir pamatysite, kad ranka pati tiesis link jos, kai būsite laisvesnis – važiuojant ar grįžtant iš darbo (jeigu nevairuojate), pietaujant, einant miegoti ar dar kada.

Kitas, paprastas dalykas, kuris man padėjo – įsigijęs elektroninių knygų skaityklę pradėjau skaityti tikrai daugiau – labai patogu ją visur turėti, o ir keliaudamas visada gali įsimesti į lagaminą ar kuprinę, jie beveik neužima vietos, joje telpa daug knygų, dėl to net jei viena ir nepatiks, galėsite įsijungti kitą. Jeigu sunku tą padaryti – dabar yra ir nemažai audioknygų, kai kuriems jos labai prilimpa (man asmeniškai ne), o jas klausyti visur ir visada yra dar paprasčiau“, – patarimais dalijasi P. Ambrazevičius.

Jei esate iš tų, kurie nuolat liaujasi skaitę knygą dar jos neįpusėję – vertėtų pasvarstyti, ar pakankamai dėmesingai išsirenkate, ką skaitysite.

„Labai kruopščiai atsirenku knygas, tad labai labai retais atvejais padedu neperskaitytą knygą į šoną. Per pastaruosius metus tokių atvejų buvo tik du – Romain Gary „Liūdnieji klounai“ ir Viljamo Folknerio „Triukšmas ir įniršis“. Nežinau, kodėl tiksliai nustojau skaityti, bet numečiau abi po keliasdešimties puslapių. Tiesa, per karantiną perskaičiau labai įdomią Dominique Bona parašytą Romain Gary biografiją, tai bandysiu jo knygą skaityti iš naujo“, – pasakoja P. Ambrazevičius.

Tai ką skaityti?

„Seniai turiu sąrašą man labiausiai įstrigusių knygų, kurias rekomenduoju visiems ir pirmą vietą jame užima Gabrielio Garsijos Markeso „Šimtas metų vienatvės“. Dažnai rekomenduoju Michailo Bulgakovo „Meistrą ir Margaritą“, o iš lietuvių literatūros – Ievos Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimą“.

Apskritai nemanau, kad yra kažkokios knygos, kurias būtinai privaloma perskaityti – daugybė žmonių sėkmingai gyvena savo gyvenimus jų neskaitę ir jų visiškai nepasigenda, bet jeigu nori pažinti save ar kitus, suprasti, kaip veikia dalykai, visada gerai yra skaityti“, – sako P. Ambrazevičius.