Lietuvos bankas teikia nemažai elektroninių paslaugų, kurios pasiekiamos per daugeliui gerai žinomus Elektroninius valdžios vartus.
Šiame portale portale galima rasti informaciją ir nuorodas į visas svarbiausias Lietuvoje teikiamas viešąsias ir administracines e. paslaugas. Dalį jų galima užsisakyti pačiame portale, o jei paslauga užsakoma tik jos teikėjo tinklapyje, į jį vartotojas nukreipiamas automatiškai.
Norimos paslaugos paieškos neužtrunka, nes svetainės struktūra sukurta taip, kad būtų nesudėtingai suprantama naudotojui. Elektroninių valdžios vartų pagrindiniame puslapyje pateikiamos trys portalo naudotojų grupės: „Gyventojams“, „Verslo subjektams“, „Paslaugų teikėjams“.
Verta paminėti, kad Elektroniniai valdžios vartai yra sukurti ir toliau tobulinami panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas.
Galima stebėti finansinių įsipareigojimų būklę
Nuolat atnaujinamą informaciją į Paskolų rizikos duomenų bazę teikia bankai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai. Gyventojai čia gali sužinoti informaciją apie esamus ir buvusius finansinius įsipareigojimus, ar jie nėra pripažinti nevykdančiais įsipareigojimų, duomenų gavėjus, kuriems buvo pateikta informacija apie juos per paskutinius dvejus metus.
Visa ši informacija gali turėti įtakos kliento rizikos vertinimui ir, atitinkamai, skolinimosi sąlygoms. Suteikiant vartotojams prieigą prie šių duomenų, sudaroma galimybė jiems stebėti savo finansinių įsipareigojimų būklę, o tai skatina ir atsakingesnį finansinį elgesį.
Galimybė susipažinti su savo asmens duomenimis, tvarkomais Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje, prieinama nuo 2013 metų vidurio. Lietuvos banko atstovė Loreta Jasaitienė skaičiuoja, kad nuo to laiko paslauga pasinaudojo virš 38 tūkst. gyventojų, kurie duomenų užklausas siuntė 68 tūkst. kartų.
Maksimalus paklausimų skaičius buvo fiksuotas pirmąją paslaugos teikimo dieną, kai buvo gauti 2,9 tūkst. paklausimų. Vidutiniškai per dieną sistema atsako į 35 paklausimus, o daugiausiai iki šiol vienas asmuo apie savo įsipareigojimus yra klausęs 280 kartų.
Lietuvos banko atstovė primena, kad vienas žmogus gali pateikti vieną paklausimą per dieną. Tam reikia per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko Elektroninių paslaugų gyventojams informacinės sistemos. Paslauga yra nemokama.
O kokiais atvejais gyventojai ima domėtis bazėje esančiais duomenimis – kokios priežastys dažniausiai juos atveda į Paskolų rizikos duomenų bazę?
„Tai gali būti ir noras susipažinti su duomenimis, stebėti finansinių įsipareigojimų pokyčius. Pasitaiko ir taip, kad žmogus kreipiasi į banką ar kitą kredito įstaigą dėl paskolos, o gavęs neigiamą ar jo netenkinantį atsakymą, ima aiškintis priežastis“, – teigia L. Jasaitienė.
Atsakymą pateikia poros minučių bėgyje
Tikriname, kaip veikia ši sistema: žemiau aprašome žingsnius, kuriais sekant pavyko rasti informaciją apie turimas ir turėtas paskolas.
Paslauga pasiekiama per elektroninius valdžios vartus. Norint prisijungti, reikia patvirtinti savo tapatybę – tai galima padaryti pasinaudojant elektroninės bankininkystės sistemomis, elektroniniu parašu arba asmens tapatybės kortele.
Atsivėrusiame EPGIS interneto vartų platformoje, reikia spausti parinktį „pateikti naują paklausimą“. Patvirtinus savo duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, el. pašto adresą ir telefono numerį), pateikiamas paklausimas.
Kurį laiką sistemoje matyti, kad paklausimas „vykdomas“, tačiau ilgai laukti nereikia – vos po poros minučių sistema informuoja, kad atsakymas jau gautas.
Galima pasirinkti, kokį atsakymo dokumentą norimą peržiūrėti. Atsakymo dokumentų meniu atsiranda keturios parinktys: 1) esami įsipareigojimai; 2) buvę isipareigojimai; 3) pripažinimas neįvykdančiu įsipareigojimų arba vėl vykdančiu įsipareigojimus; 4) duomenų teikimas gavėjams.
Atvėrus šiuos dokumentus, galima matyti, kokį skaičių ir kokio dydžio paskolų esate ar buvote pasiėmę, galima matyti detalesnę informaciją apie asmeniui suteiktas paskolas bei tai, kiek laiko vėluojama vykdyti įsipareigojimus.