Atviri duomenys neatsirado staiga – tai ilgalaikio skaitmenizavimo proceso rezultatas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Andrijauskas pastebi, kad esant masei įvairiai pritaikomos informacijos atsiranda natūralus poreikis ja dalintis. „Informacija yra nematerialus turtas. Netampame turtingesni, kai pasidaliname materialiu turtu, tačiau pasidalinę informacija tampame vis turtingesni“, – tiki pašnekovas.
K. Andrijauskas išskiria pagrindinius požymius atviriems duomenims apibūdinti:
1. Atviri duomenys yra lengvai prieinami – tai reiškia, jog niekas nedraudžia jais naudotis;
2. Ši informacija turi būti paprastai randama ir perskaitoma naudojantis kompiuteriu, planšete ar telefonu;
3. Už atvirus duomenis nereikia mokėti arba mokėti minimaliai;
4. Atvirus duomenis galima laisvai naudotis, t.y. platinti, sujungti, apdoroti ir kt.
Tuo metu Lietuvos informacijos verslo asociacijos vadovas, UAB „Creditreform“ vadovas Saulius Žilinskas atkreipia dėmesį į tai, jog dar praeitame amžiuje Europos Sąjungoje pastebėta, kad esama labai daug duomenų, kurie nėra pasiekiami visiems žmonėms.
„Dėl to netrukus atsirado ES direktyva, kuri numatė paprastą dalyką – jeigu valstybė sukaupė kažkokius duomenis, ji privalo juos grąžinti atgal visuomenės naudojimui, kuriuos pasiims verslininkai, privatūs asmenys“, – teigia smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narys.
Vis dėlto S. Žilinskas nemano, jog atviri duomenys labiausiai praverčia išskirtinai verslininkams. „Verslas visuomenėje labai dažnai yra aktyvesnė žmonių dalis. Savaime suprantama, kad tuo naudojasi aktyvesnė žmonių dalis, tačiau yra labai didelis kiekis privačių iniciatyvų, kurių nepavadinsi verslu, bet jie naudojasi atvirais duomenimis“, – tikina pašnekovas.
Anot jo, atvirų duomenų skleidimo tikslas yra paprastas – kiekvieną gyvenimo įvykį žmonės įvertina skirtingai. „Valstybei verta padaryti vieną dalyką – įvairių įvykių duomenis patalpinti laisvai prieinamoje erdvėje. Tuomet be jokios papildomos valstybės institucijų veiklos ir investicijų, žmonės patys padarys tam tikras išvadas ir galėsime gyventi geriau“, – mano S. Žilinskas.
Pašnekovas neabejoja: kiek mes išsikovosime iš valstybės institucijų lengvai prieinamų duomenų, tiek turėsime ir iniciatyvų iš visuomenės ir paties verslo. Šis, savo ruožtu, atvirus duomenis galės pritaikyti, pavyzdžiui, kiekvienam naudingų aplikacijų kūrimui.
S. Žilinskas užsimena ir apie konkrečius pavyzdžius – KTU ketina padaryti žemėlapį, kuris rodytų, koks fiksuojamas įvairių kelių avaringumas skirtingu paros metu. Galėdamas lengvai prieiti prie paprasto šių duomenų pateikimo, saugiai į darbą norintis nuvažiuoti žmogus gali pasirinkti mažiau avaringą, saugesnį maršrutą.
Kiekviena sritis neišvengia pokyčių – jie galioja ir kalbant apie atvirų duomenų pateikimą. Asociacijos „Infobalt“ valdybos narys, UAB „Lexnet“ vadovas ir teisinės informacijos sistemų ekspertas Tauras Pėstininkas teigia, jog ši sritis taip pat vystosi evoliuciškai.
„Didelis duomenų kiekis ir kokybė sudaro tokį sniego kamuolį, kurie vienas kitą didina. Tai vertė, kuri susikuria iš tokios kombinatorikos, kai duomenys iš skirtingų šaltinių yra sujungiami pačiais netikėčiausiais būdais. Būtent todėl labai dažnai privačios iniciatyvos turi pranašumą prieš valstybės iniciatyvas“, – teigia asociacijos „Infobalt“ valdybos narys.
Dar vienas atvirų duomenų panaudojimo pavyzdys – kurgyvenu.lt. Šiuo adresu galima rasti Lietuvos gyvenimo kokybės žemėlapį, kuriame atsispindi pasirinktos vietovės nusikalstamumas, oro tarša, šildymokainos ir daug kitų aktualių duomenų.
„Valstybės paskelbtą duomenų masę galima sujungti skirtingomis kombinacijomis, kurių gali būti keletas milijonų, jei ne daugiau. O tai, kurie susijungimai yra prasmingi, pasako jų vartojimas. Atviri duomenys yra žavūs tuo, nes sunku nuspėti, koks gi bus tas teigiamas rezultatas, ką sugalvos žmonės, kokiais būdais juos sujungti, kad būtų nauda“, – teigia T. Pėstininkas.
Nuotraukos iš konferencijos
