2016 metais per AAKIS buvo pateikta 720 pranešimų apie aplinkos apsaugos pažeidimus. Iš pateiktų pranešimų 280 nepasitvirtino.

Aplinkos ministerijos svetainėje esanti AAKIS pasiekiama ne tik per stacionarius kompiuterius, sistemos aplikaciją galima pasiekti ir ja naudotis ir per mobiliuosius įrenginius (planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus), kuriuose veikia spartus interneto ryšys.

Skubos atveju verčiau skambinti

Elektroninę aplinkosaugos paslaugą koordinuoja Aplinkos ministerija. DELFI primena, kad ministerijos teikiamos elektroninės paslaugos kuriamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Nors ši paslauga patogi ir naudinga, sistemą kuruojantis Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos pareigūnas Remigijus Alavočius atkreipia dėmesį, kad apie pažeidimus pranešant tokiu būdu sugaištama šiek tiek laiko, tad jei asmuo apie matomą pažeidimą nori pranešti kuo greičiau, jam geriau paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Ir tikrų tikriausias šiukšlynas visu savo gražumu!
Foto: GRYNAS

„Ekstra atvejais rekomenduojama skambint į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). BPC pareigūnai pranešėją nukreipia į Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Pranešimų priėmimo centrą ir pareigūnai sureaguoja itin greitai, – dėsto R. Alavočius ir pateikia pavyzdžių, kada pravartu pažeidimus fiksuoti elektroninėje sistemoje: – Internetu pateikti pranešimai gali būti labai įvairūs – nuo šiukšlinimo iki nuotekų taršos, neteisėto želdinių iškirtimo, informacija apie nuolatinį brakonieriavimą ir pan.“

Svarbi papildoma informacija

Internetinėje aplinkosaugos sistemoje reikia pateikti pastebėto aplinkos įvykio ar pažeidimo duomenis. Bene svarbiausia informacija – nurodyta tiksli vieta. Ją galima pažymėti sistemoje patalpintame žemėlapyje.

„Kartais nutinka, kad nuvykęs į įvykio ar pažeidimo vietą, mūsų specialistas nieko neranda. Tuomet labai praverčia pranešime nurodyti pranešėjo kontaktai. Specialistas gali jam paskambinti ir pasitikslinti“, – kalba R. Alavočius.

Miškų kirtimas

Pranešėjas save gali identifikuoti prie aplinkosaugos sistemos jungdamasis per elektroninės valdžios vartus. Jei prie sistemos jungiasi iškart, pranešėjas pats turi nurodyti savo duomenis atitinkamuose anketos langeliuose.

R. Alavočius atkreipia dėmesį, kad itin praverčia pranešėjų atsiųstos nuotraukos, kur aiškiai matomas užfiksuotas pažeidimas ar įvykis, pažymėta kita papildoma informacija.

Gali sužinoti tyrimo rezultatus

Norint pateikti pranešimą sistemoje reikia pasirinkti vieną iš septynių nurodytų aplinkosauginių pobūdžių: aplinkos apsauga, cheminės medžiagos, gyvosios gamtos apsauga, kita, miškų kontrolė, saugomos teritorijos, valstybinių miškų kontrolė.

„Pagal nurodytą aplinkosauginį pobūdį pateikta problema pasiekia konkrečią instituciją. Tarkim, jei pranešėjas pažymi saugomas teritorijas, pranešimas apie įvykį ar pažeidimą pasiekia saugomų teritorijų institucijos pareigūnus. Jei pranešama apie gyvosios gamtos apsaugos pažeidimus, atsižvelgiant į nurodytą vietą, pranešimas pasiekia konkretaus regiono aplinkos apsaugos departamentą“, – apie tai, kaip sistema skirsto darbus, kalba R. Alavočius.

Specialisto teigimu, vos gavę pranešimą, atsakingi asmenys įvertina, ar reaguoti reikia greit, ar ne, ir imasi problemos.

Jei pranešėjas nori sužinoti savo pranešto pažeidimo ar įvykio baigtį, pildydamas anketą turi nurodyti savo elektroninio pašto adresą ir pažymėti varnelę prie elektroninės anketos apačioje esančios grafos „Noriu gauti informacinius pranešimus apie pateiktą aplinkosauginį įvykį ar pažeidimą“.