Labai daug naudingos informacijos galima rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų banke. Ši elektroninė paslauga pasiekiama internetu ir yra nemokama.
„Kalbos komisijos Konsultacijų bankas – tai kalbos patarimų bankas, į kurį traukiami visuomenei aktualūs leksikos, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės, kirčiavimo, tarties, skyrybos, rašybos ir kiti kalbos vartojimo klausimai“, - sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė.
Skaičiuojama, kad šiuo metu banke yra per 12 tūkst. įrašų. Paslauga teikiama nuo 2003 m.
Konsultacijų bankas yra sukurtas iš sukauptų žodinių ir elektroninių konsultacijų medžiagos.
Konsultuoja ir intrenetu
Įdomu tai, kad nors didelė dalis informacijos yra pasiekiama internetu, neradus atsakymo į rūpimą klausimą galima jį užduoti internetu ar telefonu.
„Iš kitų elektroninių bazių Konsultacijų bankas išsiskiria tuo, kad neradus atsakymo į rūpimą klausimą, banke galima ir klausti, parašyti klausimą specialiame lange. Konsultantų atsakymas išsiunčiamas klausėjo nurodytu elektroninio pašto adresu“, - teigė A. Dvylytė.
Su šiomis užklausomis dirba specialiai įsteigta Kalbos konsultacijų grupė, nes Lietuvos nepriklausomybės metais kalbinių konsultacijų poreikis ir srautas labai išaugo.
Ir nors, pasak A. Dvylytės, vienas veiksmingiausių būdų dideliam kalbinės informacijos poreikiui patenkinti yra elektroninės duomenų bazės, pavyzdžiui, terminų bankai ar standartų bazės, per mėnesį Konsultacijų banke gaunama nuo 900 iki 1300 užklausų.
„Konsultacijų grupės konsultantai taip pat konsultuoja ir telefonu, per mėnesį gaunama nuo 1500 iki 2000 žodinių klausimų. Taigi per mėnesį iš viso atsakoma daugiau nei į 3 tūkstančius klausimų“, - vardijo ji.
Paklausta, kokiais klausimais gyventojai internetu dažniausiai kreipiasi į kalbos specialistus, pašnekovė sako, kad užklausų įvairovė yra didžiulė.
„Žmonės klausia ir ieško informacijos įvairiais kalbos klausimas, daugiausia domimasi leksikos, ar vartotini skoliniai, ar tinkama žodžių reikšmė, sintaksės, ar taisyklingai pavartoti linksniai, prielinksniai, dalyviai, rašybos, ar įvairūs junginiai, pavadinimai rašomi iš didžiųjų raidžių, kada rašomos kabutės, klausimais, taip pat aktualūs svetimvardžių, tiek vietovardžių, tiek asmenvardžių, gramatinimo ir adaptavimo klausimai“, - vardijo A. Dvylytė.
Dažniausiai internete informacijos apie taisyklingas kalbos vartojimo formas ieško su kalba dirbančių profesijų atstovai.
„Konsultacijų banku dažniausiai naudojasi redaktoriai, stilistai, valstybinių įstaigų darbuotojai, kurie rašo dokumentus, vertėjai, žurnalistai, dėstytojai, dažnai informacijos ieško ir konsultuojasi Europos Sąjungos institucijose dirbantys vertėjai ir redaktoriai“, - vardijo A. Dvylytė.
Visgi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su klausimais kreipiasi ir kitos gyventojų grupės, pavyzdžiui, dėstytojai ar studentai.
DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.
