Per metus vidutiniškai per elektroninių varžytinių ir elektroninių aukcionų sistemą sudaroma apie 1 500 sandorių, skaičiuoja „Registrų centras“. Vieno sandorio metu gali būti perkami keli ar keliolika turto vienetų.

„Populiariausi pirkiniai – žemės sklypai ir butai“, - komentavo įstaigos atstovė spaudai Kristina Petrošienė.

Per metus per šią sistemą vidutiniškai parduodama 4 500 vienetų nekilnojamo turto.

Nepaisant to, kad dėl esamų turto areštų yra sudėtingiau gauti būsto paskolą per varžytynes, gyventojai šia sistema naudojasi aktyviau nei verslas.

„Per metus elektroninėse varžytinėse ir aukcionuose vidutiniškai dalyvauja apie 9 tūkst. dalyvių, iš jų apie 2,5 tūkst. juridinių asmenų ir apie 6,5 tūkst. - fizinių asmenų“, - statistiką pateikė K. Petrošienė.

Butai – ne tik Lietuvoje

Skaičiuojama, kad parduodamo nekilnojamojo turto vertė per metus siekia apie 41 mln. eurų, tad vidutinė vieno pirkinio kaina siekia apie 9 tūkst. eurų.

DELFI primena, kad elektroninės paslaugos Lietuvoje kurtos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Nekilnojamojo turto bendrovės analitikas Robertas Žulpa sako šią sistema išbandęs ir paaiškina, kuo ji skiriasi nuo ankstesnės varžytinių ir aukcionų praktikos.

„Anksčiau, norint sužinoti informaciją apie parduodamą turtą varžytinėse, savivaldybės, valstybės aukcionuose, tekdavo apsilankyti skirtinguose internetiniuose puslapiuose, pavyzdžiui, bankroto departamento, savivaldybių, Turto banko, dabar ši informacija yra vienoje vietoje. Taip pat norint dalyvauti varžytinėse ar aukcione nebereikia fiziškai vykti į jų vykdymo vietą nustatytu laiku, kas buvo reikalinga anksčiau”, - komentavo jis.

Įdomu tai, kad per elektroninę sistemą parduodami ne tik butai ir sklypai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir užsienyje.

Vienas parduodamų turtų – lietuviškai bendrovei priklausantis dviejų kambarių 51,3 kv. m. butas Kijeve, Ukrainoje. Pradinė jo kaina – 79 906 eurai. Užsienyje parduodamų butų yra ir daugiau.

Per elektroninę sistemą parduodamų butų kainos Lietuvoje – įvairios.

Pavyzdžiui, Vilniuje parduodamas dviejų kambarių 51,86 kv. m ploto butas Panerių rajone siūlomas už 30 816 eurus, o Žirmūnuose esantis trijų kambarių 63,15 kv. m butas siūlomas už 50 400 eurus.

Bet sostinės Senamiestyje parduodamas turtas – gerokai brangesnis: parduodamas trijų kambarių 112,17 kv. m butas siūlomas už pradinę 208 000 eurų kainą.

Ką dar parduoda

Per evarzytynes.lt yra parduodamas ir kitas turtas. Per šią sistemą kaip kilnojamas turtas yra parduodamos bendrovių skolos, įvairi įranga, restoranų, kepyklėlių turima technika, kitas turtas, tai – ir betoniniai stulpai, ir pakavimo aparatai, ir įvairių prekių atsargos.

Kitų prekių per metus vidutiniškai yra parduodama apie 130 vienetų.

Bendrai per metus šios turto grupės objektų yra parduodama už beveik 2 mln. eurų, tad vieno pirkinio kaina siekia apie 15 385 eurus.

Automobilių ar kitų transporto priemonių vidutiniškai per metus parduodama dar mažiau - vos 30.

Siūlomi įvairūs automobiliai, pavyzdžiui, iš varžytinių parduodamas ir 2005 m. automobilis BMW X5 už pradinę 8 880 eurų kainą, ir 2001 m. „Fiat Punto“ už pradinę 600 eurų kainą.

Vidutiniška parduodamų transporto priemonių vertė per metus siekia 200 tūkst. eurų arba apie 6,7 tūkst. eurų už vienetą.

Gali dalyvauti visi

Įsigyti parduodamų prekių nuotoliniu būdu per evarzytynes.lt gali ir įmonės, ir gyventojai.

Gyventojai prie šios elektroninės sistemos gali prisijungti per elektroninius valdžios vartus arba per iPaso sistemą.

Turtą šioje sistemoje parduoda ne tik antstoliai ir bankroto administratoriai, bet ir valstybės Turto bankas bei savivaldybių įstaigos, kurios skelbia turto pardavimo aukcionus.

DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)