Panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas Lietuvoje internetu pasiekiamos ne tik suskaitmenintos knygos, bet ir senieji Lietuvos ir išeivijos periodiniai, kartografiniai leidiniai, smulkioji spauda, pavyzdžiui, valdžios įstaigų įsakymai, potvarkiai, atsišaukimai, afišos, programos ir kiti istoriniai dokumentai.
„Portale epaveldas.lt jau yra 1 141 kūrinys, o iki 2019 m. balandžio pabaigos bus 1 600 kūrinių“, - kalbėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Skaitmeninimo skyriaus vadovė Lina Mačiulienė apie Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimą į elektroninę erdvę.
Skaičiuojama, kad per metus į internetą įkeliama po 200 kūrinių.
„Iš statistikos matome, kad nuo projekto pradžios elektroninės knygos peržiūrėtos beveik 120 tūkst. kartų“, - sako ji.
Įdomu tai, kad elektroninėmis knygomis daugiausiai domisi 46-65 m. amžiaus žmonės, bent jau tai parodė šiemet liepą vykdyta apklausa.
Tiesa, kokie leidiniai ar meno kūriniai sulaukia daugiausiai peržiūrų, statistikos nėra.
Kas pasiekiama nuotoliniu būdu
Suskaitmeninti ir nuotoliniu būdu pasiekiami lietuvių literatūros kūriniai yra skirstomi į tris grupes.
Tai - šiuolaikinės lietuvių literatūros klasika, pavyzdžiui, Sigito Parulskio, Juozo Baltušio, Ričardo Gavelio ir kitų autorių darbai.
Antroji grupė - Naujųjų laikų lietuvių literatūros klasika (XIX a. ir XX a. I pusė). Tai, pavyzdžiui, mokykloje skaitomi Jono Biliūno „Laimės žiburys“ ar „Kliudžiau“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Šatrijos Raganos „Sename dvare“, ištraukos iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ir kiti kūriniai.
Trečioji grupė, tai - senosios lietuvių literatūros klasika (XIII-XVIII a.), tai, pavyzdžiui, LDK publicisto Teodoro Bilevičiaus „Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis“, Brunono Bušackio studija „Radvila Juodasis: patriotas ir protestantas“ ar Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto memorialas karalienei Bonai.
Galima pavartyti suskaitmenintą pirmąją lietuvišką knygą – 1547 m. Karaliaučiuje išleistą Martyno Mažvydo „Katekizmą“, kurio originalus pavadinimas prasideda žodžiais „Catechismvsa prasty szadei...“. Šią knygą gyvai galima pamatyti Vilniaus universitete ir Lenkijos miesto Torunės universiteto bibliotekoje.
Nuotoliniu būdu yra pasiekiama ir seniausia išlikusi knyga, atspausdinta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1595 m., kurią išvertė Mikalojus Daukša. Jos pavadinimas „Kathechismas arba Moksłas kiekwienam krikszczionii priwalvs“.
Taip pat yra suskaitmeninti lietuvių kalbai labai svarbūs leidiniai, pavyzdžiui, Danieliaus Kleino „Grammatica Litvanica“, išleista Karaliaučiuje 1653 m., Kristijono Donelaičio kūrinių, kurių vienas ir „Gromata vieno gaspadoriaus būrams“. Šiuo metu vienintelis išlikęs egzempliorius saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Tačiau L. Mačiulienė sako, kad nors yra daug suskaitmenintų kūrinių, dar daugiau jų yra bibliotekose.
„Didžiausią dalį lietuvių literatūros klasikos kūrinių skaitytojai gali rasti, užsakyti ir gauti tik apsilankę Lietuvos bibliotekose, nes elektroninėje erdvėje yra prieinama tik nedidelė dalis šių knygų. Grožinės literatūros knygos pagal bibliotekų specializaciją yra daugiausia saugomos humanitarinio profilio mokslinėse bei viešosiose bibliotekose, saugomų knygų egzempliorių skaičius yra nedidelis. Šios priežastys ne tik riboja ieškomų kūrinių prieinamumą prie įprastine forma bibliotekose saugomų knygų, bet ir nesudaro sąlygų skaitytojams skaityti lietuvių literatūros klasikos kūrinių jiems labiau priimtinais būdais, priemonėmis, nevykstant į biblioteką“, - apgailestavo ji.
DELFI primena, kad literatūros ir kiti kūriniai pradėti skaitmeninti 2012 m. sausį, planuojama šį darbą tęsti iki 2019 m. balandžio.
Dokumentinį paveldą skaitmenina: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės - Bitės viešoji biblioteka.
Nuotoliniu būdu taip pat pasiekiamos muziejinės vertybės, pavyzdžiui, paveikslai, skulptūros, baldai ir kiti dirbiniai, taip pat ir muzikos kūriniai.
Skaičiuojama, kad iš viso yra suskaitmeninta daugiau kaip 11 tūkst. 1907-1993 m. garso įrašų, pavyzdžiui, senųjų šelako plokštelių ar ritinėlių pianolai.
