Bankų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis kasdien naudojasi tūkstančiai gyventojų ir jų kasmet daugėja.
Pavyzdžiui, SEB bankas skaičiuoja, kad turi apie 1,24 mln. registruotų interneto banko vartotojų ir per metus jų pagausėjo 4 proc. Atitinkamai „Swedbank“ e-bankininkyste naudojasi apie 1,7 mln., o DnB – 0,3 mln. gyventojų. Pastarieji bankai taip pat pastebi augantį e-bankininkystės paslaugų populiarumą.
„Žmonės jau spėjo įvertinti, kad naudotis interneto banku yra saugu, paprasta, pigu ir greita“, - komentuoja SEB banko Skaitmeninės bankininkystės skyriaus vadovas Andrius Bolšaitis.
SEB skaičiuoja, kad per mėnesį prie interneto banko prisijungiama vidutiniškai 3,8 mln. kartų, taigi vidutiniškai klientas prie savo sąskaitų interneto banke prisijungia 3 kartus per mėnesį.
„Dalis klientų prie interneto banko jungiasi ne vien tam, kad pasitikrintų sąskaitos likutį, atliktų mokėjimus. Per interneto banką jungiamasi ir prie e-paslaugų sistemos. Pavyzdžiui, vien prie Mokesčių inspekcijos elektroninių paslaugų per metus mūsų klientai per interneto banką jungėsi 2,9 mln. kartų“, - kalbėjo A. Bolšaitis.
Panaši statistika ir „Swedbank“: interneto banko klientai iš viso prisijungia daugiau nei 3,7 mln. kartų, kai vidutiniškai vienas interneto banko naudotojas per mėnesį prisijungia 5 kartus.
„Dažniausiai gyventojai interneto banke atlieka pervedimus, moka už komunalines ir kitas paslaugas, - teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. - Statistinis interneto banko naudotojas per mėnesį sumoka 4-5 įmokas už paslaugas, atlieka kelis pervedimus draugams ar artimiesiems.“
DnB banko Elektroninių kanalų departamento vadovas Evaldas Ruzgys skaičiuoja, kad e-bankininkyste aktyviai naudojasi 0,3 mln. klientų, kurie interneto ir mobiliuoju banku kartu sudėjus atlieka 99 proc. kasdieninių operacijų.
DELFI primena, kad stokojantys kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėtų nusiminti. Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.
Ką planuoja naujo
Bankų atstovai prognozuoja, kad naudojimasis elektronine bankininkyste ir toliau augs, todėl žada naujovių.
„Manome, kad ateityje elektroninės bankininkystės populiarumas dar labiau didės – tai neišvengiama, ypač stebint jaunosios kartos įpročius, - sakė A. Bolšaitis. - Savo klientams artimiausiu metu žadame pasiūlyti e-bankininkystės naujovių, kurios, pavyzdžiui, pagreitins vartojimo paskolos gavimą nevykstant į banko skyrių, palengvins prisijungimą prie interneto banko mobiliaisiais įrenginiais, leis dar paprasčiau atlikti mokėjimus ar pasirašyti dokumentus, pavyzdžiui, sutartį, elektroniniu parašu.“
„Swedbank“ atstovas spaudai patvirtina, kad pervedimams atlikti klientai vis dažniau renkasi ir mobiliąją bankininkystę.
„Elektroninių mokėjimų duomenys parodo, jog mobilioji bankininkystė kai kuriais atvejais tampa nebe alternatyva interneto bankui, bet pirmuoju pasirinkimu. „Swedbank“ prognozuoja, kad artimiausiu metu bus fiksuojamas dar didesnis elektroninių mokėjimų augimas. Ši prognozė susijusi su netrukus pasirodysiančiais banko paslaugų planais, kuriuose siūlomi neriboti nemokami mokėjimai interneto banke ir mobiliojoje bankininkystėje“, - anonsavo S. Abraškevičius.
DNB atstovas komentuoja, kad nors bankas pagrindines kasdienes paslaugas jau perkėlė į elektroninė erdvę, naujovių yra ir bus.
„Lapkritį pristatėme naują galimybę užsisakyti vartojamąją paskolą per mobiliąją programėlę ir užsakymų kiekis jau viršijo drąsiausius lūkesčius bei auga kasdien. Tai tik įrodo, kad ir tų paslaugų, kurias anksčiau buvo įpratę užsisakyti tik atėjus į banką, klientai jau tikisi gauti patogiau – savo telefone“, - pastebi E. Ruzgys.
Pašnekovas sako, kad naudojimosi interneto banku lūžis jau įvyko prieš kelerius metus – internetu atliekamų operacijų kiekis viršijo atliekamas skyriuje.
„Kitas žingsnis – sparčiai augantis mobiliojo banko naudojimas, - mano E. Ruzgys. - Todėl toliau tobulinsime e-sprendimus ir perkelsime ten vis daugiau banko paslaugų.“
DELFI skelbė, kad Lietuvoje plačiajuostį internetą gali įsidiegti 98 proc. gyventojų, rašoma Europos Komisijos (EK) „Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse 2016“. Pagal interneto pasiekiamumą ir spartą Lietuva yra viena pirmaujančių ES narių.
Skaičiuojama, kad pastaruoju metu interneto naudotojų auditoriją Lietuvoje labiausiai didina 30-49 metų amžiaus šalies gyventojai, o jaunesni nei 30 metų gyventojai pagal interneto naudojimą gerokai lenkia ES vidurkį. „Silpniausia“ naudotojų grupė: 55-64 m., ypač 65-75 m. amžiaus.
