Sukčių taikiniu gali tapti kiekvienas
„Kiekvienas, turintis tam tikrų santaupų, potencialiai gali tapti sukčių taikiniu. Piktavalių siekis yra maksimaliai išnaudojant psichologinį spaudimą, manipuliuojant žmogiškaisiais norais ar emocijomis, išvilioti kuo daugiau pinigų ar gauti prieigą prie jų saugojimo vietos“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM direktorius Rytis Rainys.
Pasak vadovo, siekdami neteisėtai pasipelnyti, sukčiai dažnai prisidengia žymių žmonių atvaizdais ir netikromis istorijomis apie jų ypatingai sėkmingą investavimą ar kitokią piniginių santaupų grąžą, taip pat naudoja gąsdinimo techniką, skatindami atlikti skubius veiksmus ir suteikti sukčiams prisijungimo duomenis. Sukčiai gali neteisėtai pasinaudoti ir asmenų banko sąskaitos numeriais, kuriuos jie sugundo asmenis „pasitikrinti“ specialiai tam sukurtoje interneto svetainėje.
„Pats geriausias patarimas, siekiant sumažinti riziką nukentėti nuo sukčių, yra kritinis mąstymas, neskubėjimas ir tinkamas informacijos įvertinimas. Tačiau, jeigu vis tik asmuo nukenčia nuo sukčių, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti policijai, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ir savo bankui, kurio vardu įvyko sukčiavimas arba iš kurio sąskaitos buvo neteisėtai pervesti pinigai“, – pataria R. Rainys.
Sukčiai puikiai išmano žmogaus emocijas ir jomis manipuliuoja
Psichologė-psichoterapeutė Inga Leonavičiūtė sako, kad sukčiai naudojasi žmonių patiklumu ir baime suklysti, prastai pasirodyti. Žmonės, neturintys patirties, nesusidūrę su apgavystėmis, yra lengvas jaukas nusikaltėliams. „Išgirdus apie apgaule išviliotus tūkstančius, žmonės visuomet pagalvoja, kokie kiti naivūs ir kad jiems taip neatsitiks. Deja, bet realybėje neapgaunami tik senyvo amžiaus žmonės, kaip manoma stereotipiškai, bet ir turintys savo verslus, išsilavinę, gyvenimo patirties turintys žmonės“, – pastebi I. Leonavičiūtė.
Dar viena problema, pasak psichologės, yra šiandieninio tempo, įtampos, nerimo dėl ateities problema. Praradę darbus žmonės ieško bet ko, už ko gali užsikabinti. Labai užsiėmę žmonės pakliūva į spąstus ir dėl to, kad neturi laiko net įsigilinti, kas jiems sakoma, vienas kitas šimtas eurų jiems neatrodo svarbus, jie pastebi, kad kažkas ne taip, kai sumos tampa didesnės.
„Sukčiai siekia užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį: kreipiasi vardu, kalba įtaigiu tonu, demonstruoja susirūpinimą ir norą padėti, supratimą ir atjautą. Jie taip pat pasitelkia visuomenėje autoritetą turinčias profesijas: policininko, kariškio, gydytojo ir pan., taip sukurdami įspūdį, kad juo galima pasitikėti. Dar stengdamiesi išvilioti pinigus, sukčiai gali apeliuoti į tai, kad žmonės kitiems bijo pasirodyti neišmanantys, baiminasi suklysti, bijo kažko paklausti, kad skambinantis specialistas nesuprastų, kad šitame reikale, dėl kurio skambinama, nieko nenutuokiama ir todėl nesiekia gauti papildomos informacijos, iki galo išsiaiškinti, kas ir kodėl skambina. Taip pat žmogui yra siūloma didelė nauda ar laimėjimas ir tada žmogus sutinka paaukoti nedidelę sumą palyginus su laimėjimu pinigų“, – atkreipia dėmesį I. Leonavičiūtė.
Žmonės iš nepasitikėjimo savimi bijo paklausti daugiau ir paradoksalu, net patys pradeda bijoti, kad tie visi „pelningi“ pasiūlymai nuo jų nepabėgtų.
Pasak I. Leonavičiūtės, šiandieniniai sukčiai, ypatingai, veikiantys profesionaliai, yra neblogi psichologai. Jie puikiai žino, kaip palenkti ir paveikti žmones, kad šie sutiktų su jų siūlymais. Sukčiai ne tik pažįsta žmonių emocijas, bet ir jomis manipuliuoja. Jeigu žmogus mažiau savimi pasitiki, linkęs iš esmės yra linkęs tikėti žmonėmis, jam išties sunku suprasti, kad juo manipuliuojama.
Siekdami apgauti žmones, pasak specialistės, taip pat nusitaiko į tikslines grupes, pvz., mažiau informacines technologijas išmanančius senyvo amžiaus žmones arba gyvenimiškos patirties stokojančius ir norinčius greitai praturtėti jaunuolius. Sukčiai greitai prisitaiko prie nūdienos realijų: „alio mama“ keičia duomenų nuskaitymas prisijungus prie tariamo banko puslapio ir pan.
Psichologė pataria ne tik išsamiau pasidomėti apie žmones siūlančius vertingus pasiūlymus, bet ir stiprinti savo savivertę, pasitikėjimą savimi, taip sukčiai turės gerokai mažiau galimybių jumis manipuoliuoti. Taip pat verta atnaujinti žinias apie tai, kokie sukčiavimo atvejai pasitaiko ir niekada nepriimti skubotų sprendimų.
Išviliojamos šimtatūkstantinės sumos
Lyginant visus sukčiavimo būdus, praėjusiais metais gyventojai dažniausiai buvo linkę susivilioti netikrais investicijų pasiūlymais – ant šio sukčių kabliuko pernai užkibo beveik 200 žmonių.
„Swedbank“ duomenimis, investuoti siūlančių skambučių banko klientai sulaukia kiekvieną savaitę. Daugeliu atvejų žmonės nesusivilioja tokiais „pelningų investicijų“ pasiūlymais. Tačiau tais kartais, kai tokiu pasiūlymu nusprendžiama pasinaudoti, rezultatas visada būna vienodas – gyventojai praranda savo lėšas ar santaupas. Tokiais atvejais žmonės dažniausiai netenka kelių šimtų eurų, tačiau yra pasitaikę atvejų, kai sukčių aukos prarado kelis ar keliolika tūkstančių eurų.
Net papuolę į pinkles ignoruoja banko saugumo ekspertų nurodymus
„Jeigu kažkas prašo prisijungimo prie jūsų kompiuterio, pateikti įvairių asmeninių duomenų, stengiasi išgauti interneto banko ar kortelės duomenis, kad galėtų neva už jus atlikti investiciją, tai akivaizdus signalas, kad bendraujate su sukčiumi. Nei bankų, nei valstybės institucijų darbuotojai tokių dalykų el. paštu niekada neprašo. Tokį pokalbį reikėtų nutraukti, jokiu būdu neatskleisti savo asmeninių duomenų ir apie sukčių ataką informuoti policiją ir savo banką“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
„Swedbank“ saugumo ekspertė sako, kad investuoti žmogus kviečiamas, pervedant atitinkamą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą arba suteikiant skambinančiajam prisijungimo duomenis prie interneto banko paskyros.
Ž. Augonę neramina tai, kad net į sukčių pinkles papuolę gyventojai neretai ignoruoja banko saugumo ekspertų raginimus nutraukti tokią „investavimo“ veiklą: „Net ir žinodami, kad kiekvienas naujas pinigų pervedimas keliauja sukčiams, gyventojai būna įtikėję, kad netrukus galės atsiimti savo investicijų grąžą, tačiau, deja, bet taip niekada nenutinka“.
Priimant sprendimus, tvirtinant elektroninius mokėjimus, negalima skubėti, o ypač tada, kai nepažįstamas žmogus žada įspūdingą investicijų grąžą arba atlygį už skubų pavedimą.
Kaip dirba sukčiautojai
„Standartiniu telefoninio sukčiavimo atveju nusikaltėlis naudoja netikėtumo faktorių ir psichologinį spaudimą, nori per kuo trumpesnį laiką gauti mažesnę ar didesnę sumą pinigų, neretai ją pageidauja atsiimti grynaisiais. Tuo metu sukčių, kurie siūlo investavimo paslaugas, veikimo modelis sudėtingesnis: žmogui pateikiamas viliojantis pasiūlymas, jis per daug nespaudžiamas priimti sprendimo nedelsiant, procesas trunka bent keliais etapais, siekiant pelnyti žmogaus pasitikėjimą. Įgavę aukos pasitikėjimą, nusikaltėliai gali bandyti vilioti jo pinigus per kelis kartus“, – atkreipia dėmesį saugumo ekspertė.
Pasak banko atstovės, telefonu skambinantys ir „pelningai“ investuoti siūlantys sukčiai tam tikrais atvejais gali padaryti kur kas daugiau žalos už įprastus sukčius, nes žmogus gali nieko blogo neįtarti ilgesnį laiką ir atlikti kelias tokias „investicijas“ iš eilės.
„Investicijų brokeriai“ dažnai skambina iš užsienietiškų numerių, taipogi, pasitelkia tokias populiarias pokalbių programėles, kaip „Viber“ ar „WhatsApp“.
Tariami investicijų patarėjai sako, kad dirba stambiose investicijų kompanijose, siūlo investuoti pinigus, vilioja pažadais per trumpą laiką uždirbti kelis ar keliolika kartų daugiau nei investuojama. Susidomėjusiesiems sukčiai pateikia nuorodas į įvairias finansines platformas, kuriose padeda ir užsiregistruoti. Taip pradedama „investuoti“.
Nusikalstamą veiką vykdantys asmenys visuomet patikina, kad nėra jokios tikimybės prarasti pinigus, nors šimtaprocentinių garantijų investuojant nebūna. Iš norinčių atsiimti pinigus iš finansinės platformos, sukčiai pradeda reikalauti sumokėti įvairius mokesčius, tokiu būdu išviliodami dar daugiau pinigų.
Laiku informavus, banko saugumo specialistai dar gali sustabdyti pavedimą
„Visų pirma gyventojai turėtų skeptiškai vertinti bet kokius pelningo investavimo ar gero uždarbio pasiūlymus, kurių sulaukia telefonu. Antra, skambinančiajam telefonu jokiu būdu negalima perleisti savo kompiuterio kontrolės ir prisijungimo prie interneto banko paskyros duomenų“, – pataria Ž. Augonė.
Vis dėlto jei „pelningų investicijų“ pasiūlymu žmogus susiviliojo ir kuriuo nors būdu leido sukčiams nuskaityti pinigus nuo savo banko sąskaitos ar kortelės, jis, pasak banko atstovės, nedelsdamas turėtų informuoti savo banką telefonu. „Priklausomai nuo to, kaip operatyviai apie tai informuojamas bankas, saugumo specialistai dar turi galimybių sustabdyti internetu padarytą pavedimą į kitą sąskaitą. Tokiu būdu sukčių aukoms pavyksta susigrąžinti daugiau nei kelis šimtus tūkst. eurų kasmet. Tuo atveju, kai pinigai nuskaitomi nuo kortelės, atšaukti tokios operacijos bankas praktiškai galimybių nebeturi“, – pabrėžia Ž. Augonė.
Įsitikinkite, ar siūlantis užsidirbti turi Lietuvos banko išduotą licenciją
Dažniausiai sukčiai prisidengia neegzistuojančiais prekių ženklais ir skelbia, kad jie priklauso licenciją turinčiai įstaigai, pateikdami konkrečios įstaigos rekvizitus (pavadinimą, adresą, licencijos numerį ir pan.), taip pat nurodydami Lietuvos banką kaip įstaigos veiklą prižiūrinčią instituciją. Tokiais įrodymais lengviau išvilioti vartotojų asmens duomenis ir pinigus.
Lietuvos bankas įspėja, kad sukčių sukurta interneto svetainė gali atrodyti tikroviškai, todėl, susidūrę su nežinoma finansinių paslaugų prekės ženklo interneto svetaine, neskubėkite teikti joje prašomų asmeninių duomenų ar pasirašyti sutarčių dėl finansinių paslaugų teikimo.
Pirmiausia Lietuvos banko interneto svetainėje įsitikinkite, ar konkreti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga išties turi Lietuvos banko išduotą licenciją. Įmonių, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas mūsų šalyje, sąrašą galite rasti čia.
Tada atidžiai patikrinkite interneto svetainės adresą – ar visi jos simboliai atitinka adresą, kurį nurodo pati įstaiga.
Užėję į oficialų Lietuvos banko puslapį https://www.lb.lt/lt/subjektu-sarasas įsitikinkite, ar interneto svetainė nėra tarp įrašytųjų į nelegaliai teikiančiųjų finansines (įskaitant investicines) paslaugas.
Taip pat pasitikrinkite, ar aktyvios yra nuorodos į nurodytas naujienas, paslaugų aprašymus, kitas interneto svetaines, socialinius tinklus, paskelbtus dokumentus.
Jeigu kyla klausimų ar abejonių, tiesiogiai susisiekite su pačia elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaiga oficialiai nurodytais kontaktais ir pasiteiraukite, ar ji teikia finansines paslaugas būtent toje interneto svetainėje, kurioje norite registruotis.
Pavyzdys, kaip sukčiai bando perimti prisijungimą prie banko
„Swedbank“ specialistams pavyko įrašyti sukčių investavimo pasiūlymą telefonu. Pokalbis su galimu investuotoju skambėjo taip:
– Laba diena. Ar domina pelningos investicijos ir galimybė padvigubinti savo santaupas per kelias savaites?
– Sveiki. Gal ir įdomu.
– Mes kalbame apie sandorius tarptautinėje valiutų rinkoje. Turbūt esate girdėję, kad šiuo metu JAV, Europa ir Kinija nesutaria dėl prekybos sąlygų, muitų tarifų ir panašiai?
– Per žinias kažką apie tai girdėjau.
– Tai reiškia, kad dabar labai palankus metas prekiauti valiutomis. Pavyzdžiui, užtenka investuoti kelis šimtus eurų, per kelis mėnesius šią sumą galima padidinti iki kelių tūkstančių eurų. Aišku, reikia žinoti, ką darai.
– Gerai. Tai mums reikia susitikti?
– Ne, tai nebūtina. Jūsų patogumui mūsų investavimo specialistas gali viską atlikti nuotoliniu būdu. Jis turi daugiau kaip 10 metų prekybos patirtį, jums paskambins ir parodys, kaip reikia viską daryti. Tiesa, ar turite įsidiegę pokalbių programą?
– Aha, turiu tokią. O kam?
– Tai mūsų specialistas nuotoliniu būdu prisijungs prie jūsų kompiuterio. Parodys, kaip užsiregistruoti valiutų prekybos platformoje ir padarys pirmą investiciją. Po to investuoti jau galėsite savarankiškai. Beje, turėkite ir banko prisijungimus, reikės padaryti pavedimą į investicinę sąskaitą. Ar viskas aišku?
– Taip.
– Iki greito!
Pirmasis skambutis truko apie dvi minutes, buvo skambinta iš užsienio šalies, o „pelningų investicijų“ pardavėjas kalbėjo rusų kalba. Vėliau iš tiesų sulaukta ir kito sukčių atstovo skambučio, kurio metu bandyta perimti kompiuterio kontrolę ir prašyta prisijungimo prie interneto banko.