Pradėjus plėtoti pokalbį, gali būti per vėlu: sumos siekia ir keliasdešimt tūkstančių
Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas pasakoja, kad šiemet per 5 mėnesius jau pradėti 1188 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo. Tuo tarpu per 2020-uosius pradėti 2877 tokie tyrimai.
„Kaip matyti iš vykdomų tyrimų, su sukčiumi pradėjęs kalbėti asmuo paprastai yra įtikinamas, kad sukčius sako tiesą ir priverčiamas greitai priimti tam tikrą sprendimą, po kurio praranda pinigus. Kalbėtojai yra pakankamai neblogai įvaldę psichologinius niuansus, jie užklumpa žmogų netikėtai, spaudžia greitai priimti sprendimą ir nemaža dalis žmonių užkimba ant šio kabliuko“, – apie apgaulės metodiką pasakoja policijos atstovas.
Policija ragina žmones net nekalbėti su tokiais asmenimis, mat kuo ilgiau vyksta pokalbis – tuo didesnė tikimybė, kad žmogus bus apgautas: „Sumos – labai įvairios: nuo kelių šimtų iki keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų. Paprastai pavieniai asmenys praranda mažesnes sumas, įmonės – didesnes“, – kalba R. Matonis.
Pasak Lietuvos Policijos atstovo, netikėtu skambučiu apgavikai gvildena pačius jautriausius klausimus: rūpestį dėl artimųjų ar finansinės gerovės troškimą. Jie manipuliuoja ir verčia apimtą streso pašnekovą skubėti priimti atsakingus sprendimus.
Sulaukėte sielos žinovo skambučio? Jie bus tais, kurių labiausiai laukėte: turi net įrodančius dokumentus
Vieną dieną sulaukėte skambučio, kuris pokalbio metu išsivystė į pasiūlymą įsigyti tai, ko jums labiausiai reikia? Sukluskite, nes tikriausiai čia vėl – budrumo išbandymas.
Apgavikas, pasakoja R. Matonis, pirmiausiai yra puikus žmogaus sielos žinovas, supranta, ko asmuo ieško, ko jam trūksta, ko jis nori. Atspėjęs slaptą troškimą, nusikaltėlis sukuria iliuziją, kad iš tiesų yra tas žmogus, kuriuo verta pasitikėti.
„Jis gali tapti karininku ar didvyriu, mokslininku ar verslininku, kultūros veikėju, advokatu ar policininku. Viskas priklauso nuo situacijos, nuo aplinkybių. Apgavikas net pasirūpina dokumentais – būtinai su savo nuotrauka. Noras įsigyti trokštamą daiktą nustelbia visas abejones bei galimus prieštaravimus, kuriuos kitąkart padiktuoja žmogaus gyvenimo patirtis ar intuicija. Na, o jei vis yra abejonių, jis paskirs pasimatymą labai rimtos įstaigos laukiamajame ar priėmimo kambaryje, būtinai sudarys sandorį ar sutartį ir netgi pasiūlys, kad šie dokumentai būtų įforminti notaro kontoroje. Dažniausiai apgavikas niekada nepasitenkina viena auka. Jų neretai būna kelios, netgi dešimtys“, – kalba Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas
Žadėjo santuoką ir gražią ateitį, bet liko tik skolos
Nukentėjusieji, tarp kurių, anot R. Matonio, dažniau pasitaiko moterų, socialinių tinklų paskyrose ar pažinčių svetainėse pradeda bendrauti su nepažįstamais asmenimis, dažniausiai užsieniečiais. Šie prisistato našliais, dirbančiais medikais, inžinieriais didelių objektų statybose, tarnaujančiais misijose ir pan.
„Sukčiai sakosi norintys visas savo santaupas investuoti Lietuvoje, siunčia fotografijas – žinoma, ne savo. Užmezgę kontaktą, jie siekia artimumo – susirašinėja el. paštu, taip pat – per mobiliųjų telefonų programėles „Viber“, „Messenger“ ir kitas. Balsu bendrauja su moterimis – rodo joms savo dėmesį, giria, atjaučia, patarinėja. Galiausiai prisipažįsta įsimylėję, pažada atvykti į Lietuvą susituokti ir gyventi laimingai ir turtingai“, – apie gražią pradžią pasakoja R. Matonis.
Įgavę pasitikėjimą, apgavikai prašo padėti tvarkant su pinigų atvežimu į Lietuvą susijusius reikalus: nurodo „diplomatų“, neva atsakingų už pinigų įvežimą, dokumentų tvarkymą, duomenis ir siunčia užsienio numerius banko sąskaitų, į kurias prašo pervesti dideles pinigų sumas, žadėdami patirtas išlaidas kompensuoti su kaupu.
Sutikus nurodomos vis naujos priežastys, dėl kurių jų pinigai negali pasiekti Lietuvos, ir prašoma atlikti dar vieną, kiekvieną kartą neva paskutinį, pavedimą. Sakoma, kad to nepadarius visi pinigai gali būti prarasti: „Jau investavusios dideles pinigų sumas ir dar vis tikėdamos jas atgauti, nukentėjusiosios toliau siunčia savo pinigus į nurodytas užsienio bankų sąskaitas nežinomiems asmenims, patiria didelių nuostolių, dažnai – prasiskolina“, – kalba pašnekovas.
Siūlo investuoti: sistemose matysite gautą pelną, bet negalėsite jo pasiimti
Policijos atstovas pasakoja apie dar vieną dažną schemą, naudojamą prisidengiant investavimo galimybėmis: nukentėjusiesiems į jų mobiliojo ryšio telefonus iš užsienio numerių skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimo veikla – prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis ir kita.
Sutikusiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose“ ir sumokėti pirminį, dažniausiai nedidelį, įnašą. Vėliau „finansų brokeriai“ teikia konsultacijas, į kokias sritis ar akcijas investuoti.
Vykdydama „finansų brokerių“ nurodymus, apgavystės auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną, o „brokeriai“ ir toliau siūlo plėtoti veiklą. Visgi, kai pareiškiamas noras atgauti investuotas lėšas ir pelną, susilaukiama žinių, kad pirma reikia sumokėti mokesčius. Tuomet pinigai neva bus pervesti į lengvatinio apmokestinimo, vadinamą ofšorinę, bendrovę užsienyje, o vėliau pasieks nukentėjusiojo banko sąskaitą. Tokiu būdu pamažu išviliojama vis daugiau pinigų.
R.Matonis pasakoja apie dažniausius tokių apgavikų veikimo būdus: kaip atskirti, kad jums meluoja?
Svarbu, pasak R. Matonio, įsidėmėti tai, kad teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet neprašo telefonu pateikti, padiktuoti asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kita. Šie darbuotojai taip pat niekada netarpininkauja tarp nukentėjusiojo ir pažeidėjo sprendžiant piniginius klausimus.
Yra ir dar keletas dalykų, į kuriuos, anot R. Matonio, būtina atkreipti dėmesį:
Autoritetingų organizacijų atstovai: Sukčiai dažnai prisistato kaip asmenys, atstovaujantys autoritetingoms institucijoms ar organizacijoms – bankams, policijai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir kita, ir nurodo, kad tiria menamą nusikaltimą bei prašo asmens ar prisijungimo prie finansų įstaigos duomenų, kurie menamo tyrimo metu neva padės nustatyti tiesą.
Galybė klausimų: Apgavikai užduoda daug klausimų, gudriai paprašo atskleisti itin privačią informaciją ir tuoj pat panaudoja ją prieš Jus, pavyzdžiui, prašo patikslinti artimojo vardą, nurodyti banką, kurio paslaugomis naudojatės, ir tada „sujungia“ būtent su Jūsų nurodyto banko atstovu ar pakartoja Jūsų anksčiau pasakytą artimojo vardą ir pavardę, nurodydami jo „padarytą žalą“.
Nelaimių imitacija: Potencialioms aukoms paskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato kaip jų artimieji ar draugai, tariamai patekę į nelaimingus įvykius ir prašantys skubios pagalbos. Taip pat, naudodamiesi netikėtumu ir pašnekovo susijaudinimu, apgavikai gali pranešti apie neva įvykusį eismo įvykį ar nelaimę, susijusią su pašnekovo artimaisiais, ir prašo skubiai pervesti jiems reikiamų pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.