Lietuvos policijos departamento duomenimis, pernai sukčiai gyventojams iš viso padarė žalos už 15 mln. eurų, tačiau „nestabdo“ jie ir šiemet.

Kol galvojame, kad niekada „nepasimausime“ ant sukčių kabliuko, jiems kraštiečiai pervedinėja išties įspūdingas pinigų sumas. Pavyzdžių netrūksta: štai, šiemet tarptautinių siuntų įmonės vadovu prisistačiusiam sukčiui 1984 metais gimusi Vilniaus apskrities gyventoja per kelis kartus pervedė 18 500 eurų. Pavedimus ji atliko šių metų sausio 18 – vasario 11 dienomis.

Balandžio 14 d. Marijampolės apskrities pareigūnai gavo pranešimą, kad į vienos įmonės elektroninį paštą galimai buvo įsilaužta. Atsiuntus klaidinančią informaciją, iš įmonės apgaulės būdu išvilioti 26 000 eurų.

Tačiau kur kas nemalonesnėje situacijoje atsidūrė vienos Marijampolės regiono bendrovės vyriausioji buhalterė. Gavusi laišką, kad loterijoje laimėjo milijoną, kurį gaus atsiuntusi pinigų teisinėms išlaidoms padengti, iš savo darbdavio sąskaitos ji pervedė 909 000 eurų. Sausio 21 dieną skelbėme, kad Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas pagrįstai moterį ne tik nuteisė, bet ir skyrė jai trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Kasmet nuo sukčių nukenčia tūkstančiai gyventojų

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, kasmet dėl nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 182 str., pradedami tūkstančiai tyrimų. Pavyzdžiui, 2021 metų sausio–balandžio mėnesiais buvo pradėti 969 ikiteisminiai tyrimai, per 2020 metų tą patį laikotarpį – 1062, o per 2019 metų tą patį laikotarpį – 1003. Per visus 2020 m. – 2877 ir per visus 2019 m. – 3159.

Domėdamiesi šiuo metu dažniausiai taikomomis sukčiavimo schemomis, klausimus pateikėme Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Jo atstovai pastebi, kad tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys vis daugiau dėmesio skiria kibernetiniam saugumui, tačiau, nepaisant žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje nuolat platinamų įspėjimų bei patarimų, nuo įvairių sukčiavimų vis dar nukenčia gana daug patiklių žmonių.

Skirtingais sukčiavimo būdais išviliotos pinigų sumos gali svyruoti nuo kelių dešimčių eurų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Pavieniais atvejais – galimos dar didesnės sumos.

Kaip įvardija Lietuvos kriminalinės policijos biuras, dažniausiai per pastaruosius metus stebimi šie dominuojantys sukčiavimo būdai, tarp kurių – ir visiškai naujas, pradėjęs plisti tik šių metų pradžioje:

1. Investicinis sukčiavimas, generuojantis didžiulius nuostolius, yra viena sparčiausiai augančių sukčiavimo internete rūšių. Pagrindinis šios nusikalstamumo rūšies sėkmės veiksnys – žmonių psichologija, noras greitai praturtėti. Be to, investiciniam sukčiavimui naudojami sudėtingi tarptautiniai fiktyvių įmonių tinklai.

2. Avansinis sukčiavimas – apie 30 proc. įvykių tarp visų sukčiavimų. Paprastai, populiariuose skelbimų portaluose patalpinami melagingi skelbimai apie pigiau nei įprasta rinkos kaina parduodamą prekę ir prašoma pervesti išankstinį mokėjimą (avansą). Asmuo prekės negauna, o po kurio laiko skelbimas pašalinamas.

3. Telefoninis sukčiavimas – apie 20 proc. įvykių tarp visų sukčiavimų. Potencialioms aukoms paskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato kaip jų artimieji ar draugai, tariamai patekę į nelaimingus įvykius ir pan. Dažniausiai išviliojami grynieji pinigai ir el. bankininkystės prisijungimo duomenys.

4. Pirkinių įgijimas sukčiavimo būdu (neatsiskaitymas už prekę) – apie 10 proc., įvykių tarp visų sukčiavimų. Dažniausiai, pagal internete patalpintus asmenų skelbimus, klientais prisistatantys sukčiai susitaria už prekę sumokėti pavedimu, suklastotą atlikto pavedimo patvirtinimą siunčia pardavėjui. Įtikinus pardavėją, kad pinigai jau greitai bus jo sąskaitoje, menamas pirkėjas atsiima prekę.

5. 2021 metų pradžioje stebimos sukčiavimo schemos, kai suklastotų interneto svetainių pagalba sukčiai apsimeta pirkėjais arba kurjeriais ir iš patiklių žmonių išvilioja banko kortelės duomenis, ko pasekmė – nuo aukos bankinės sąskaitos būna nuskaitomos piniginės lėšos. Apie šią sukčiavimo schemą detaliai aprašyta ir paskelbta Lietuvos policijos interneto svetainėje.

Sukčių užduotis – neleisti aukai pradėti mąstyti kritiškai: kas juos išduoda?

Jei antstoliai nurašė pinigų, tai ne be reikalo.
Foto: Shutterstock


Nors perspėjimų apie sukčiavimo schemas apstu, sukčiams iki šiol pavyksta pergudrauti daugybę žmonių. Lietuvos kriminalinės policijos atstovų manymu, daugelio sukčių sėkmę prieš vartotojus lemia nepakankamas vartotojų žinių apie grėsmes lygis.

„Internetinės nusikaltėlių bendruomenės yra itin pažengusios ir nuolat tobulėja. Sukčiai vis dažniau naudojasi pažangiomis technologijomis savo anonimiškumui apsaugoti. Kalbant apie telefoninius sukčiavimus, reikėtų pabrėžti, kad sukčiai naudojasi stipria psichologinėmis žiniomis paremta įtaiga.

Sukčiai savo išmone ir fantazijomis geba sukurti įvairiausias manipuliacijos schemas, pasinaudoja netikėtumo momentu, įtaigiai kalba su auka, stengiasi visą bendravimo laiką išlaikyti jos dėmesį, prikaustytą prie išgalvotos sukčiavimo istorijos, nes kitu atveju auka gali pradėti kritiškai žiūrėti į susiklosčiusią situaciją, o tai lemtų nesėkmingą sukčiavimo baigtį“, – atsakyme žiniasklaidai perspėja Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Todėl svarbiausia taisyklė, kaip atpažinti melagingą skelbimą, kuriuo siūloma paslauga ar prekė, – tai įvertinti siūlymo realumą. Pasak Lietuvos kriminalinės policijos atstovų, visada verta prisiminti, kad kuo didesnis siūlomas uždarbis, pelnas, nauda ar kokio daikto efektyvumas, tuo didesnė tikimybė, kad tai apgavystė. Susidomėjus siūloma paslauga ar skelbimu, būtina pasitikrinti skelbiamą informaciją kituose šaltiniuose, paieškoti atsiliepimų internete apie prekes ar paslaugas siūlančią įmonę.

„Reikia būti budriems ir gaunant elektroninius laiškus. Sukčiai dažnai imituoja patikimų įmonių el. pašto adresus apkeisdami vieną ar kelis simbolius vietomis. Pavyzdžiui, vietoje „gmail“ el. pašto adresas pasibaigia „Gamil“ ar pan. Įtarimų turėtų sukelti ir laiško pradžioje rašoma „Gerb. Pone / Ponia,“ – tokie el. pašto laiškai yra labai stiprūs „phishing“ atakų indikatoriai, nes įmonės paprastai kreipiasi į savo klientus vardu ir pavarde. El. laiškas turėtų sukelti įtarimų, jeigu prašoma kažką „patvirtinti“ – tokie el. pašto laiškai dažnai siunčiami iš suklastotų siuntėjo adresų“, – perspėja Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Taip pat kritiškai turėtų būti vertinamos elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamos nuorodos. Būtina įvertinti elektroniniu formatu gaunamos informacijos autentiškumą ir turinį, atkreipiant dėmesį į pateiktas nuorodas ir pridedamus priedus. Įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu galima užvedus pelytę ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, svarbu nedelsiant apie tai pranešti policijai telefonu 112. Tokiu būdu padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius, nes visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.

Bankų vaidmuo: kada pinigus susigrąžinti pavyks, o kada jau per vėlu?

Beveik visada įvairių sukčiavimo schemų pereinamąja stotele tampa bankai – būtent per juos įkliuvusieji perveda apgaulingų avansų ar neva teisinių išlaidų loterijų laimėjimams atsiimti sumas, kurių sukčiai tik ir laukia.

Dalį įtartinų pavedimų šiandien veikiančios banko stebėjimo sistemos sugeba atpažinti ir sustabdyti, o klientui laiku susipratus, kad pateko į sukčių pinkles, pervestą pinigų sumą gali pavykti ir susigrąžinti.

Kaip komentuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė, tokiomis situacijomis, kai vartotojas apie apgavystę sužino jau pervedęs pinigų sumą, bankas gali tik išsiųsti prašymą grąžinti pinigus. Pagal LR Mokėjimų įstatymą, lėšos, įskaitytos į kliento sąskaitą, yra jo nuosavybė, o be kliento sutikimo bankas neturi teisės grąžinti lėšas siuntėjui

Prašymų atšaukti pavedimus bankai gauna dažnai – kaip nurodo „Swedbank“ informacinės saugos vadovė, tokių skambučių ir prašymų sulaukiama kasdien.

„Dėl pavedimų atšaukimo sulaukiame prašymų kiekvieną dieną. Praktika rodo, jog kuo greičiau kreipiamasi dėl pavedimo atšaukimo, tuo yra didesnė tikimybė jį susigrąžinti, nes sukčiai, gavę pinigus, juos stengiasi kuo greičiau išgryninti ar pervesti į kitas sąskaitas. Tačiau yra buvę ir tokių atvejų, kai praėjus mėnesiui nuo kliento kreipimosi, bankas lėšų gavėjas grąžino lėšas. Bet kokiu atveju, reikėtų kreiptis dėl lėšų sugrąžinimo, nes netgi jų neatgavus, bankas lėšų gavėjas yra informuojamas apie neteisėtą sąskaitos naudojimą“, – pabrėžia Ž. Augonė.

Pasak Ž. Augonės, pagrindinis patarimas kaip apsisaugoti nuo sukčių ir nepadaryti klaidų – netikėti pasakiškais ir nerealiais pasiūlymais, žadamu dideliu pelnu už investiciją, galimybe įsigyti prekę už neįprastai pigią kainą ar tuo, kaip už pagalbą/suteiktą paslaugą žada atsilyginti asmuo, kurio net nesate gyvai matęs.