Įmonės turimų duomenys rodo, kad mokymai, kaip papildomas nefinansinis priedas yra prieinamas 10 % darbuotojų.
„Įmonės taip skatina, motyvuoja, bet mes norėjome pasigilinti ir daug atidžiau pasižiūrėti, kaip patys darbuotojai vertina kvalifikacijos kėlimą, ypač norėjome pasižiūrėti iš tos pusės, kieno tai turėtų būti atsakomybė, specialisto ar įmonės? Buvo įdomu sužinoti, kiek apskritai populiaru tarp darbuotojų kelti kvalifikaciją vos ne savo iniciatyva, savo noru, būtent į šiuos klausimus ir ieškojome atsakymų“, – kalbėjo R. Karavaitienė.
Anot jos, vienas iš įdomesnių dalykų, kurį pastebėjo apklausos metu, buvo neatitikimas tarp darbuotojų ir darbdavių.
„Darbdaviai ieško kvalifikuotų, patyrusių specialistų, kurie išmanytų savo amatą, specialybę, bet ne kiekviena įmonė linkusi investuoti į mokymus ir kvalifikacijos kėlimą. Kitas paradoksas yra iš darbuotojų pusės: jie norėtų būti savo srities profesionalais, bet atsakomybę už mokymus neretai perduoda būtent įmonei, ne kiekvienas darbuotojas pasiruošęs už juos mokėti“, – kalba rinkodaros vadovė.
Ji priduria, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog didžioji dalis nuolat keliančių kvalifikaciją yra tarp vadovų ir specialistų. Apklausos duomenimis, apie 75 % darbuotojų mano, kad už kvalifikacijos kėlimą atsakingas darbdavys, o 25 % darbuotojų linkę susimokėti už kursus per pusę.
„Jie dažniau lanko mokymus ir kursus, kurie, dažnu atveju, būna brangesni ir jie mini, kad susiduria su problema, kad neturi laiko kada mokytis arba neranda tinkamų mokymų ar kursų. Tuo metu darbininkai, kaip pavyzdžiui, administravimo, pardavimų srities specialistai mokosi arba kursus lanko rečiau ir dažnas minėjo kodėl nelanko, nes pasigenda to skatinimo arba finansinio rėmimo iš darbdavio pusės. Būtent jie permeta tą atsakomybę darbdaviams, patys neturėdami finansinių galimybių lankyti norimus kursus arba mokymus“, – kalba R. Karavaitienė.
Nemažiau svarbu ir atrasti laiko kursams, anot pašnekovės, respondentai buvo linkę laikytis varianto, kai kurso metu darbuotojui mokamas ir atlyginimas.
„Pagal tyrimo duomenis, didžioji dauguma respondentų būtent gauna tuos vidinius įmonės organizuojamus mokymus – įmonė darbo metu arba prieš darbą organizuoja vidinius mokymus, kad darbuotojai tobulėtų. Bet iš esmės, kiek matome pagal rezultatus, darbuotojai pasigenda ilgesnių ir gilesnių kursų. Kiek matome, tai dažnas lankė vienos dienos trukmės kursus arba kelių valandų, jie nurodo, kad tokios trukmės kursai neprideda didelės vertės, kvalifikacijos per valandą nepakelsi. Dauguma jų tikisi, kad kursai būtų bent savaitės, mėnesio trukmės ar ilgesni ir jie galėtų labiau įsigilinti į dalyką. Gauti tiek praktinių žinių, tiek ir įgūdžių“, – kalba R. Karavaitienė.
Vienodai vertina tiek pigius, tiek ir brangius kursus
Kaip pastebi ekspertė, Lietuvos darbuotojai yra gana universalūs, jie išmano savo sritį ir moka dar kažką papildomai, neretai turi kelias profesijas, baigę vieną dirba kitą.
„Tai ta įvairovė atsispindi ir kursų pasirinkimuose. Pirmenybė teikiama savo profesijai, dažniausiai norima pasigilinti srityje, kurioje dirbama, bet jiems taip pat įdomios bendros žinios: naujienos, tendencijos iš savo ar gretutinės srities, taip pat jie nori tobulinti asmenines savybes. Domisi kaip bendrauti ir bendradarbiauti, kaip dirbti komandoje, viskas kas susiję su darbu, bet nebūtinai tai atitinka einamas pareigas. Tas universalumas visai geras dalykas, nes žmogus turi platesnes pažiūras, įvairesnių žinių, būna tokių situacijų, kad gali pritaikyti kažkokias ne su darbu susijusias žinias būtent savo darbe“, – kalba „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
Respondentai taip pat buvo paklausti, kokius pigiausius ir brangiausius kursus yra lankę ir kaip vertina jų kokybę.
„Kadangi didžioji dalis darbuotojų lanko įmonės organizuojamus kursus, tai dažnas neįsivaizduoja, kokia ta kursų vertė ir kaina. Šiaip jie kursais būna patenkinti, bet sunku pamatuoti kainos ir kokybės derinį, tai iš tikrųjų įmonėms reikėtų užakcentuoti, kokios vertės kursus darbuotojas gauna, kad suprastų, kokį papildomą priedą gauna. Beje, kas dar įdomu, žiūrėjome, kokiais kursais respondentai buvo labiau patenkinti – brangesniais ar pigesniais. Dažnas gali rasti įdomią temą, pranešėją, kurių mokymai vyksta internetu ir yra nemokami. Darbuotojai beveik vienodai vertina tiek brangius, tiek ir pigius arba nemokamas kursus. Iš esmės svarbu, kaip tikslingai žmogus pasirenka tuos kursus“, – kalba R. Karavaitienė.
Pasak jos, jau galima pastebėti, kad kai kuriose srityse yra būtinas tobulėjimas ir kvalifikacijų kėlimas. Bene dažniausiai nurodomas kvalifikacijos kėlimas, kaip motyvacinė priemonė, yra finansų srityje.
„Taip pat buhalterijoje, apskaitoje, šioje srityje reikia nuolat domėtis kas vyksta. Taip pat ir informacinės technologijos dėl besikeičiančių technologijų, naujų tendencijų, jiems reikia nuolat domėtis kas vyksta rinkoje. Tarp šių sričių ir inžinerija ir kitos technologijų sritys, kur reikalingas žinių atnaujinimas. Taip pat ir vadyba, ten irgi pastovus žinių atnaujinimas yra svarbus“, – dalinasi rinkodaros vadovė.
