Matematikos egzamino neišlaikiusių studentų laukia finansinis smūgis: susimokėti už mokslą ir nuomą pavyks ne visiems

Iki šių metų bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas pagrindinio etapo pabaigos liko savaitė. Kokios studijų kryptys šiemet populiariausios ir kaip šių metų stojimus paveiks prasti matematikos egzamino rezultatai, laidoje „Delfi rytas“ kalbėjome su Vilniaus universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku.

Matematikos egzaminas galimybes apribojo, tačiau neatėmė

Šiuo metu pateikusių prašymus studijuoti Lietuvoje skaičius siekia beveik 27 tūkst. Kalbėdamas apie populiariausius studijų pasirinkimus, R. Petrauskas išskiria socialinių mokslų, IT ir medicinos studijas, ir pastebi, kad tokios tendencijos išlieka panašios jau keletą metų. Vis dėlto, dalį pasirinkimų šiemet pakeis prasti matematikos egzamino rezultatai.

„Aišku, šiemet matematikos egzamino rezultatai neišvengiamai palies stojančiųjų pasirinkimus, kadangi kai kuriuose dalykuose yra privaloma matematikos egzamino balo dalis. Tai, be abejo, neišlaikę egzamino, negalės rinktis tam tikrų studijų. Čia neišvengiamai daugiausiai nukentės fiziniai ir gyvybės mokslai, kurie galimai negaus keleto studentų“, – sako R. Petrauskas.

Neišlaikius matematikos egzamino, abiturientai nebegali studijuoti tiksliųjų mokslų programose, kuriose matematikos egzamino rezultatas numatytas kaip balo dalis. Tačiau Vilniaus universiteto rektorius pažymi, kad neišlaikytas matematikos egzaminas neuždaro durų į studijas universitete.

Nors neišlaikytas matematikos egzaminas apribojo abiturientų galimybes studijuoti tiksliųjų mokslų programose, abiturientai gali pretenduoti į daugelį kitų studijų valstybės nefinansuojamose vietose.

„Šiemet dar vis galioja tas principas, kad, net ir neišlaikius egzamino, galima pasirinkti studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje. Yra ta galimybė, tik reikia ja pasidomėti ir išnaudoti šį dalyką. Patirtis rodo, kad įstojus vyksta įvairios rotacijos, yra galimybė pakeisti savo statusą. Bet tikrai raginčiau tuos žmones, kuriems galbūt šiemet nepasisekė, nenuleisti rankų ir pasidomėti galimybėmis“, – sako R. Petrauskas.

Ilgiausios konkursinės studijų eilės išlieka medicinos, socialinių mokslų, ekonomikos, psichologijos ir politinių mokslų srityse. Vis dėlto, renkantis studijų programą, Vilniaus universiteto rektorius pataria atsižvelgti ne tik į studijų populiarumą, bet ir į potencialą Lietuvos darbo rinkoje. Tarp tokių disciplinų jis išskiria fizinius, gyvybės ir humanitarinius mokslus.

„Kalbant apie pasirinkimus, patarčiau žiūrėti ne vien kas populiariausia, ką tėvai dažnai akcentuoja ir ko tikisi. Reikia labai aiškiai suprasti vieną dalyką ir pagalvoti apie tai, kad studijų programa tęsiasi 3 ar 4 metus. Paprastai gyvenime tai yra tas laikas, kai gali studijuoti tai, ką labiausiai nori. Renkantis studijas, labai kviečiu apie tai pagalvoti“, – teigia R. Petrauskas.

Studentų įsikūrimą turėtų palengvinti stipendijos ir bendrabučiai

Atsižvelgiant į tai, kad įsikūrimas sostinėje būsimiems studentams nebus lengvas finansiškai, studijuodami jie gali pretenduoti į įvairias stipendijas. Viena iš naujų tendencijų – tam tikroms sritims stipendijas skiria verslas, siekiantis užsiauginti daugiau trūkstamų darbuotojų. R. Petrauskas pastebi, kad esama tokių sričių, kur studentams stipendijas skiria tiek valstybė, tiek verslas – pavyzdžiui, inžinerinių mokslų programose.

Įsikurti sostinėje studentams padeda ne tik verslo ir valstybės skiriamos stipendijos, bet ir 450 eurų siekianti Vilniaus universiteto stipendija, skirta naujai atvykusiems studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.

„Tikrai žinau, kad kartais žmonėms sunku pasiryžti tam žingsniui atvykti į Vilnių, tarsi sostinė – brangus miestas. Bet patirtis rodo, kad žmonės čia įsitvirtina. Labai kviečiu pasinaudoti galimybėmis ir nebijoti žengti to žingsnio, atvykti studijuoti. Labai svarbu, kad finansinės priežastys nestabdytų talentingo žmogaus pasirinkti studijų, kurių jis nori“, – pažymi R. Petrauskas.

Nekilnojamo turto rinkos kainos Lietuvoje šiandien yra tokiose aukštumose, kad net ir patiems vilniečiams nelengva susimokėti nuomos kainas – ką jau kalbėti apie naujai į Vilnių atvykstančius studentus. Paklaustas, ar visiems studentams užtenka vietų bendrabučiuose, R. Petrauskas atsako, kad vietų gali ir neužtekti.

„Turime labai kantriai ir sistemingai dirbti su Vyriausybe, kviesdami daugiau investuoti į bendrabučius, jų modernizavimą, atnaujinimą, kas jau vyksta. Labai svarbus prioritetas yra ir naujų bendrabučių statyba. Be abejo, vietų gali neužtekti, bet atvykstantiems pirmakursiams bandome sudaryti prioritetines vietas“, – sako jis.

R. Petrauskas skaičiuoja, kad šiemet studentų laukia apie 1500 vietų bendrabučiuose. Vertindamas situaciją, kad vietų gali užtekti ne visiems, jis ragina apsvarstyti ir kitas galimybes – pavyzdžiui, studentams populiaru kooperuotis.

Šiemet universitetams tenka ir dar viena atsakomybė, susijusi su studentų apgyvendinimu – iš Ukrainos atvykę studentai, kurie į Lietuvą neretai atvyksta vieni. Nors valstybė numačiusi jiems skirti 700 apgyvendinimo vietų, R. Petrauskas mano, kad skaičiai gali būti didesni.

Vilniaus universiteto rektoriaus teigimu, Saulėtekyje jau numatytos konkrečios idėjos ir datos, kada ir kaip būtų galima statyti naujus bendrabučius ir atnaujinti esamus. Tam bus svarbus ne tik bendrabučių modernizavimas, bet ir reikiamos socialinės ir sporto infrastruktūros kūrimas, kuriam dar laukiama reikšmingesnių investicijų.