Ekspertas įžvelgė, kas išloš iš prastų matematikos egzamino rezultatų: valstybė pripažino, kad yra atsilikusi

Antradienį paskelbti matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad šiemet jo neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų. Laidoje „Delfi rytas“ egzamino rezultatus komentuojantis žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad blogus rezultatus buvo galima numatyti ir anksčiau, o šiandieninę ministerijos konferenciją vadina prisipažinimu, kad esame atsilikusi valstybė.

Ministrė pripažįsta, kad situacija yra „tikrai bloga“

Antradienio rytą spaudos konferencijoje egzaminų rezultatus aptarusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad matematikos egzamino rezultatai yra prasti ir neraminantys.

„35 proc. laikiusių matematiką nepasiekė patenkinamo lygio, o, paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Tai indikuoja, kad situacija yra tikrai bloga, ir tai yra pernelyg rimtas klausimas, kad apie jį galėtume kalbėti spontaniškai“, – sako ji.

Įvertinus situaciją, ministerija suformavo komisiją pakartotiniam egzamino rezultatų, užduočių ir programos atitikimui įvertinti. Pirmadienį ekspertų komisija valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetui pristatė savo išvadas, ir komitetas patvirtino egzamino rezultatus.

„Komisija nustatė, jog egzaminas atitiko programą, tačiau du aukštesnio sudėtingumo uždaviniai galėjo turėti įtakos siekiant aukščiausių rezultatų. Komisija pasiūlė vertinimo taškus koreguoti – dėl to nesikeitė neišlaikiusių egzamino skaičius, bet pagerėjo aukščiausiais balais įvertintų rezultatai, padaugėjo šimtukų. Tačiau turime pripažinti, kad matematika yra krizinėje situacijoje“, – teigia J. Šiugždinienė.

Kalbėdama apie situacijos sprendimus, ministrė pažymi, kad rezultatų gerinimui reikalingas bendras ministerijos, švietimo agentūros, mokyklų, mokytojų, tėvų ir mokinių darbas.

„Žinojome, kad situacija yra bloga. Tai indikavo tiek nacionalinių, tiek tarptautinių tyrimų rezultatai, apie tai kalbėjome ir ėmėmės problemos spręsti nuo šios Vyriausybės kadencijos pradžios. Tačiau švietimas yra tokia sritis, kurioje pokyčiai neateina nei per dieną, nei per metus“, – spaudos konferencijoje kalba ministrė.

Pakartotiniam egzamino vertinimui Nacionalinės švietimo agentūros sudarytos ekspertų komisijos narė, matematikos mokytoja Vilija Bertašienė konferencijoje pažymėjo, kad egzaminas buvo nesunkus, ir minimalų balą buvo galima surinkti.

„Minimalus uždavinių skaičius tikrai buvo pakankamas, ir uždaviniai tikrai buvo nesunkūs, atitiko visus uždaviniams taikomus reikalavimus. Tuos 16 proc. egzamino užduoties taškų tikrai buvo galima surinkti. Uždavinių formuluotėse neradome esminių klaidų, kurios galėjo daryti įtaką mokinių sprendimams ir egzaminų rezultatams. Vienintelis dalykas – buvo keletas uždavinių, kurie, nors ir atitiko programą, tačiau pagal sudėtingumą ir neįprastą kontekstą galėjo turėti įtakos mokinių rezultatams, ir pakreipti visą įvertinimo kreivę į kairę“, – komentavo ekspertų komisijos narė.

Tokia reakcija nustebino: valstybė tiesmukai pripažino, kad yra atsilikusi

Vertindamas šiandien paskelbtus matematikos egzamino rezultatus, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi, jog prireikė tiek dienų pranešti, kad matematikoje yra bloga padėtis, nors viskas buvo matoma jau gerokai anksčiau.

„Čia yra toks rezignavimas arba fatalistinės nuotaikos, kai mūsų valstybė taip tiesmukai prisipažįsta, kad esame atsilikusi valstybė, ir matematikos realiai galime išmokyti tik 40 proc. savo vaikų. Kodėl taip teigiu? Todėl, nes maždaug 9 tūkst. mokinių matematikos egzamino apskritai nelaikė, arba nebuvo prileisti, ir iš tų laikiusiųjų neišlaikė 5300. Tai mes išmokome maždaug 10 tūkst. vaikų matematikos, o kitų – ne“, – sako G. Sarafinas.

Taip pat jį stebina tai, jog šiandien, skelbiant matematikos egzaminų rezultatus, nebuvo kalbama apie tai, kas atsakingi už tokią blogą padėtį, ir pasigedo siūlymų, kaip situaciją spręsti.

„Kalbant apie ateitį, šiaip viskas aišku – viską stengiamasi sukabinti ant vaikų, lyg jie čia labiausiai atsakingi, labiausiai nesimokė. Ne. Šita valdžia šiandien pasiuntė šeimoms labai aiškią, liūdną žinią – brangieji, jeigu norite maksimaliai padėti savo vaikams, privalote samdyti korepetitorius, ir ne kitaip. Šiandien yra šventė korepetitoriams, jie galėtų net balių surengti ministerijai ir Nacionalinei švietimo agentūrai ordiną įteikti, kad taip skatina ir tiesiog stumia šeimas į korepetitorių rankas“, – teigia G. Sarafinas.

Jis pastebi, kad dar liepos 5 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jau žinodama rezultatus, socialiniuose tinkluose skelbė, kad visi svarbiausi sprendimai priimti, ir „jau metas kaip ir atsipūsti“. Tačiau šiandieninėje žinutėje skelbiama, kad sprendimai dar tik laukia.

„Įdomu tai, kad ši ministerija išsiskiria tuo, kad daugybė jos priimamų sprendimų yra orientuoti į labai tolimą ateitį – 2024, 2025, 2027 metus. Bet tai toli, o mes dar tik 2022-uosiuose. Vadinasi, nelabai galvojama, kas bus su kitų metų dvyliktokais ir vienuoliktokais, jie paleidžiami taip, kaip stovi“, – sako jis.

G. Sarafinas nesutinka su skelbiama žinute, kad švietime rezultatų reikia laukti 10 metų, ir pateikia 2021 metų pavyzdį, kai valstybės susitelkimas karantino metu padėjo mokiniams įveikti spragas ir pasiekti geresnių rezultatų.

„Šiemet tų sprendimų, pinigų ir pagalbos nebuvo. Yra visokiausių įrankių išrasta, tačiau iš tų pasiūlymų, kurie dabar siūlomi, dažnai jie yra pusiau nešti – kaip ir yra, bet tokie neaiškūs. Pavyzdžiui, anksčiau ministerijos vadovybės buvo kalbama, kad į 11 klasę nereiktų leisti jaunuolių, kurie 10 klasėje PUPP egzaminuose nesurenka 6 balų, paskui nusileido iki 5 balų, šiandien – iki 4. Suprantate, prieš metus buvo vienaip, po pusės metų – kitaip. Kas ką nori, tas tą šneka, ir atsakomybė puikiai išplauta“, – pastebi G. Sarafinas.