Socialinių mokslų kolegijos kanclerė Gabija Skučaitė sako, dizaino mąstymas ir požiūris į dizainą atveria visą daikto gyvavimo ciklą.
„Dizaino mąstymas ypač svarbi kompetencija šiuo laikmečiu. Galima sakyti, kad dizaino mąstymas padeda žmogui sugalvoti idėjas, jas konceptualizuoti, prototipuoti, testuoti ir paleisti į rinką.
Dizaino mąstymas padeda matyti produktą visame jo gyvavimo cikle, – paaiškina G. Skučaitė. – Kalbant apie dizainą, mes turime tam tikrą stereotipinę situaciją, kaip ir su kai kuriomis kitomis specialybėmis. Galvojama, kad dizaineris – tik menininkas, mokantis gražiai piešti, išmanantis spalvų paletę, jų suderinamumus. Bet šiuolaikinis dizaineris – daug platesnė kompetencija. Tai vaizduotės kūrėjas, gebantis kurti atvaizdus, paversti juos istorijomis ir, svarbiausia, patirtimis vartotojams, kurie vaizdus vartoja kaip tam tikrą tekstą ir patirtį. Dizaino kompetencija tampa svarbi ne kaip grafinė ar piešimo, o reikalinga praktiškai beveik kiekvienam žmogui, dirbančiam versle.“
Pašnekovė sako mananti, kad tokių dizaino specialistų ypač reikia nūdienos ekonomikoje; tą yra pajautę ir Socialinių mokslų kolegijoje, tad parengta ir tokia studijų programa. Tiesa, anot G. Skučaitės, nauja studijų programa tik skinasi kelią į rinką, nes žmonės dizainą vis dar suvokia kaip meno rūšį.
Prieš keletą metų Lietuvoje buvo atlikta dizaino sektoriaus galimybių studija, kuri parodė, jog įmonėms, atpažįstančioms dizainą ne tik estetinėje, bet ir strateginėje plotmėje, sekasi geriau.
„Dizainą ir reikia suprasti ne kaip piešimą, o kaip gebėjimą spręsti problemas. Kai identifikuoji kokį nors atvejį, kai žmonėms sunku susidurti su tam tikru produktu, o gal su tam tikra paslauga, sugebi išspręsti tą problemą, sukurti, vizualizuoti ir parodyti, tai kuria vertę. Vertės kūrimas ir verslui natūraliai paverčiamas į naudą, aukštesnę verslo vertę“, – sako B2B rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ bendraturtis Julius Kaknevičius.
Dizaino mąstymas pritaikomas ne tik kuriant reklamą ar maketą – daugelis dar nesuvokia, kokia plati dizaino mąstymo paklausa. Anot J. Kaknevičiaus, studijas besirenkančių būsimų studentų tėvai neretai padaro meškos paslaugą.
„Labai dažnai tėvai daro klaidą sakydami: „Nestok į tuos dizainus, net ten menai, o juk žinai, kaip menininkai gyvena.“ Ir dažnai nukreipia jaunus žmones, kurie turi tą gyslelę ir pajautimą, kita linkme. Dizainas gali būti suvokiamas labai plačiai; juk yra žaidimų kūrimas – reikalingos labai didelės dizaino kompetencijos, kad būtų galima sukurti tam tikras situacijas, sumodeliuoti ir paskui visa tai paversti į vaizdinius. Tai gali būti paslaugų, patirčių dizainas, įvairios pramogos ir, žinoma, tai, su kuo vartotojai jau susiduria, – programėlės, tinklapiai, platformos, produktai, pakuotės, t. y. visi klasikiniai dalykai, kuriuos suvokiame. Dizainas – labai plati sąvoka. Kuria kryptimi nueisi, paaiškės, kai jau pačiupinėsi skirtingus dalykus, suprasi, kur tavo niša“, – dalijasi J. Kaknevičius.
Stereotipinis mąstymas laužomas ir pačiu dizaino būdu – anksčiau pagrindinis įrankis buvo pieštukas, o dabar kūrybiniam darbui atlikti naudojami kompiuteriai ir įvairios kūrybai pritaikytos programos.
Ne viena aukštoji mokykla pristato specializuotas kryptis – interjero dizaino, įvaizdžio dizaino ar kostiumo dizaino studijas. Socialinių mokslų kolegijos kanclerė sako, kad kurdami naują studijų programą, kurioje yra dizaino sritis, į šią specialybę pažiūrėjo labai strategiškai.
„Iš pradžių ją net vadinome strateginio dizaino studijų programa, tačiau supratome, kad gal ne visi vartotojai supranta, kas yra strateginis dizainas. Tuomet sukūrėme dizaino studijų programą, bet ji vis tiek yra labai konceptuali, aprėpianti platų dizaino lauką, parengianti specialistą, kuris paskui specializuosis toje srityje, kurioje norės. Taigi svarbu į dizainą žvelgti kaip į mąstymo ir veiklos būdą. Kaip į būdą sudizaininti patirtis, nes gyvename tokioje skaitmeninėje pusiau „meta“ realybėje, ją kuria ir atvaizdai, o ne tik pati tikrovė“, – apie naują studijų kryptį pasakoja G. Skučaitė.
Keičiantis priemonėms, kinta ir paties dizaino prasmė.
„Reikia suprasti dizaino funkciją visoje vertės kūrimo grandinėje. Ji susijusi su tuo, kur yra vartotojo sąsaja su kokiu nors produktu ar paslauga. Čia ir atsiranda strateginio mąstymo poreikis. Netgi egzistuoja tokia sritis, su kuria susiduria ir mūsų agentūra, – tai yra vartotojo dizaino sąsajos. Ten paties piešimo ar vizualizavimo gana nedaug – reikia labai strategiškai sugalvoti, kaip žmogus elgsis su tam tikru produktu, kur bus koks mygtukas, kus bus kokia informacija išdėstyta ar kaip ji pasiekiama, kad vartotojui būtų patogu“, – sako sako B2B rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ bendraturtis J. Kaknevičius.
Versluose gana populiaru kurti strategijas, o, anot J. Kaknevičiaus, populiarėjanti pati dizaino strategija tampa neatsiejama nuo bet kurios verslo srities, mat vartotojas visur susiduria su komerciniu aspektu, tačiau Lietuvoje dizaino strategija versle dar tik skinasi kelią.
„Procesas ilgas, bręstama link to. Matydamas Vakarų pavyzdį, jaučiu, kad ateina tendencijos iš Vakarų, tad dizaino kompetencijos ir dizaino profesijos žmonių vaidmuo įmonėse tikrai auga“, – pastebi pašnekovas.
„Kūrybinės gyslelės reikia, ją daugelis žmonių gali turėti, bet kartais ji būna neišreikšta, tad pačios dizaino studijos arba darbas su dizainu žmogui gali padėti išreikšti savo kūrybiškumą – tai, ko mes nepadarome įprastai. Svarbus ir strateginis mąstymas, bet aš manau, kad daugelį dalykų gyvenime išmokstame juos darydami, pajaučiame. Žmogus yra tam tikras atsakas į tai, kas vyksta pasaulyje, t. y., kuo labiau savo išraiška, savo talentais gali atliepti poreikius, pokyčius, tuo geriau save realizuoja. Aš manau, kad dizaineriu gali tapti tas žmogus, kuris tikrai supranta, kad nori savo potencialą, save panaudoti tikslingai. To reikia ir versle; net valstybėje, ypač tokioje kaip Lietuva, manau, labai svarbus sugebėjimas dizaininti pačią valstybę ne tik ją aprašant postulatais, bet iš tikrųjų apgalvojant, kaip galime panaudoti dizaino mąstymą vizualizuodami ir kurdami ateities valstybės projekciją. Taigi dizainas – labai universali, strateginė kompetencija. Rekomenduočiau rinktis tiems žmonėms, kurie nori įžvelgti ateities tendencijas ir jas realizuoti“, – kviečia Socialinių mokslų kolegijos kanclerė G. Skučaitė.
