Kinta vadovų požiūris
Pokyčiai tiekimo grandinėse globalios pandemijos metu paskatino vadovus keisti požiūrį – nuo siekio optimizuoti pristatymą laiku, prie pasiruošimo įvykiams tik tam tikru atveju. Ukrainoje vykstantis karas, priimtos sankcijos, skatina verslą ieškoti naujų tiekimo galimybių, tad vėl vyksta tiekimo grandinių pokyčiai.
Šios tendencijos verčia vadovus naujai apsvarstyti verslo strategiją ir rasti naujų galimybių pajamoms uždirbti. Akivaizdu, kad greitos transformacijos yra palankesnės judrioms, o ne konservatyvioms įmonėms.
Pokyčių strategijų įgyvendinimo sėkmė pirmiausia priklauso nuo vadovų ir aukštesnio lygmens vadybininkų, turinčių bendradarbiavimo, bendravimo, komandos subūrimo, duomenų vertinimo įgūdžių, turimų žinių ir gebėjimų taikyti inovatyvius verslo valdymo metodus praktikoje.
Kokių įgūdžių reikia šiuolaikinėje darbo rinkoje?
Geopolitinių iššūkių kontekste įmonės keičia ir koreguoja savo verslo modelius. Šie pokyčiai neatsiejami nuo talentingų darbuotojų su reikiamais įgūdžiais pritraukimo ir išlaikymo. Dauguma darbdavių ieško kandidatų, pasižyminčių empatija, turinčių komandos valdymo gebėjimų, gebančių suvokti perspektyvą, nustatyti strateginius tikslus ir daryti įtaką suinteresuotosioms šalims.
Darbo rinkoje ieškomi darbuotojai, turintys ne tik kietųjų, bet ir minkštųjų kompetencijų. Paklausūs išlieka inžinieriai, programuotojai ar duomenų analitikai, kurie turi žmonių išteklių valdymo įgūdžių. Kitaip tariant – geba vadovauti komandoms, suprasti skirtingų kartų darbuotojus, jų vaidmenis, žino, kaip skatinti darbuotojų įsitraukimą į organizacine veiklas.
Be tradicinių minkštųjų kompetencijų, darbo rinkoje reikalingi ir tokie gebėjimai, kaip naujų technologinių produktų ir paslaugų kūrimas, investicinių sprendimų bei ekonominių verslo sprendimų inžinerija.
Vadybos katedros profesorės dr. Ilonos Skačkauskienės teigimu, pastaraisiais metais pokyčiai tapo nuolatiniais, vienu metu vyksta net keliose srityse ir darosi vis spartesni. Todėl reikalingas naujas požiūris į organizacijų valdymą ir geresnis vadovų pasirengimas darbui precedento neturinčių kritinių pokyčių kontekste.
„Studijų metu su studentais diskutuojame apie tai, kas būdinga geriausioms pasaulio organizacijoms, kas idėjas paverčia praktiniais sprendimais, užtikrinančiais konkurencinį pranašumą ir išskirtinumą, kas vadovą daro geresniu lyderiu. Šiandienos lyderiai turi mokėti kurti komandos narių tarpusavio pasitikėjimą, užtikrinti psichologinį saugumą, skatinti bendrą mokymąsi, įžvelgti naujas galimybes, o tai reikšmingai prisideda prie komandos darbo rezultatų ir geresnės tiek komandos, tiek visos organizacijos ateities“, – pranešime spaudai dėmesį atkreipia I. Skačkauskienė.
VILNIUS TECH reaguoja į pokyčius rinkoje
Atsižvelgiant į globalius pokyčius pasaulyje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakultete (VVF) siūloma akredituota studijų programa – Verslo administravimas (MBA, ang. Master of business administration).
Pagrindinis jos tikslas – parengti verslo administravimo magistrus, gebančius kūrybiškai taikyti naujausias vadybos mokslo ir verslo valdymo žinias, išmanančius šiuolaikinių verslo organizacijų kūrimą ir valdymą. Taip pat – gebančius sistemiškai analizuoti ir spręsti praktines verslo problemas, taikant naujausius, technologijų taikymu grįstus verslo veiklos ir aplinkos tyrimo metodus, priimti inovatyvius valdymo sprendimus ir nustatyti galimą jų poveikį aplinkai.
Verslo administravimo MBA programos išskirtinumas – studijos trunka vienerius metus. Studijų programos vadovės prof. Renatos Korsakienės teigimu, tai leidžia greičiau įgyti naujų gebėjimų, reikalingų esamai darbo vietai ar planuojant keisti darbo pobūdį.
„MBA programa skirta tiems, kurie siekia plėsti savo turimus įgūdžius ir galimybes, keičiantis darbo vaidmenims, ar norintiems įgyti patirties, kurios reikia norint užsitikrinti konkurencinį pranašumą darbo rinkoje. Planuojame, kad rudenį šioje programoje bus vedamos hibridinės (sinchroninės) magistrantūros studijos – užsiėmimai vyks auditorijose ir tuo pačiu metu bus transliuojami, naudojantis virtualiomis bendravimo priemonėmis. Toks studijų modelis yra itin patrauklus studentams, siekiantiems suderinti darbą ir studijas“, – teigia profesorė.
Šiuolaikinio verslo orientacija į judrumą, strategijos įgyvendinimo greitis, didėjanti konkurencija dėl talentingų darbuotojų, skatina verslą nuolat keisti žaidimo taisykles. Keičiasi ne tik tempas ir požiūris į strategijos kūrimą, bet ir į strategijos įgyvendinimą.
Lietuvos inovacijų centro eksperto Igno Šlapkausko, sėkmingai baigusio MBA studijas VILNIUS TECH nuomone, bene trisdešimties metų verslo kūrimo ir valdymo patirtis skatina ne tik ieškoti naujų žinių, bet ir sugretinti jas su jau turima praktika.
Anot jo, tikslai ir pagrindiniai rezultatai, arba, kitaip tariant, tikslų nustatymo sistema, kurią taiko komandos ir organizacijos, norėdamos apibrėžti išmatuojamus tikslus ir sekti rezultatus, vis dar kelia iššūkių Lietuvos įmonių vadovams. OKR metodas yra santykinai naujas daugumoje įmonių, nors inovatyvios Silicio slėnio įmonės šį metodą taiko jau 10-15 metų.
