Tyrimo rezultatai – signalas darbdaviams pasitempti

Tarptautinį pasaulinės darbo rinkos tyrimą atlikusios bendrovės „EY“ atstovė Auksė Žukauskienė teigia, jog ketvirtus metus atliekamo tyrimo tikslas buvo suvokti, kaip keičiasi darbo rinka nuo pandemijos pradžios ir padėti įmonėms geriau suprasti ir atliepti darbuotojų lūkesčius.

„Šių metų tyrime dalyvavo virš 22 tūkst. darbuotojų, kurie išreiškė savo nuomonę. Tyrimas vyko 15 šalių, ir nors Lietuva tiesiogiai jame nedalyvavo, labai akivaizdžiai pastebime, kad tyrimo tendencijos atsispindi ir Lietuvos darbo rinkoje“, – sako A. Žukauskienė.

Tyrimas parodė, kad net 43 proc. darbuotojų svarsto apie darbo keitimą. Galbūt tai geras ženklas, rodantis, kad žmonės nebijo pokyčių? A. Žukauskienės manymu, tokie tyrimo rezultatai nereiškia, kad visi darbuotojai, svarstantys apie darbo keitimą, iš tiesų to ir imsis, tačiau toks jų išreikštas noras turėtų paskatinti darbdavius labiau pasitempti ir atliepti darbuotojų lūkesčius, „kad nereikėtų dėl jų konkuruoti arba bėgti paskui nuvažiuojantį traukinį“.

Darbas
Foto: Shutterstock


„Pandemija ir infliacija yra tik papildomi faktoriai, kurie bet kuriuo atveju lemia socialinius ir ekonominius darbuotojų sprendimus. Mes matome, kad atlygis yra viena priežasčių, kodėl darbuotojai galvoja apie darbo keitimą. Tačiau negalime atmesti ir kitų dalykų, kuriuos parodė tyrimas – tai darbo prasmė, galimybė tobulėti, pagarbos, supratimo ir santykio su vadovais jausmas. Galvojant apie darbuotojus ir apie organizaciją, visuomet labai rekomenduojame į tai žiūrėti kompleksiškai, neišskiriant kažkokio vieno kriterijaus, kaip, sakykime, sidabrinės kulkos, kuri išspręs visas problemas“, – pažymi A. Žukauskienė.

Šiandien sąlygas diktuoja darbuotojai, tačiau viskas greitai gali apsiversti

Paklausta, ar didesnis darbuotojų aktyvumas ieškantis naujo darbo atsispindi ir darbo paieškų skelbimuose, „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad kol kas matoma atvirkštinė situacija.

„Turime daugiau darbo pasiūlymų, o ieškantys darbo daug atsargiau juos renkasi. Taip, yra ženklų, kad žmonės išeina „į niekur“, meta darbus ir atsisako jų, nepatiko – išėjau. Bet, iš principo, gan stabilu iš darbo ieškančių pusės – jie atsargiau renkasi, kur kandidatuoti, gerai pasveria savo galimybes“, – teigia R. Karavaitienė.

Vertindama šių dienų darbo paieškų tendencijas, „CV-Online“ marketingo vadovė įžvelgia paralelę su 2008 metais, kai darbdaviai lenktyniauja dėl darbuotojų siūlydami įvairius priedus ir kuo geresnes sąlygas.

Stresas darbe
Foto: Adobe Stock


„Yra kažkokių paralelių su 2008 metais, ir tai nėra geras ženklas. Matome stiprų infliacijos augimą, karo ir geopolitinės situacijos įtaką. Matome, kad jau po truputį gali persisverti svarstyklės į kitą pusę. Jeigu darbuotojai dabar diktuoja sąlygas, viskas yra jų rankose – duokit man didesnį atlyginimą, pasirūpinkit manim, motyvuokit mane, džiuginkit mane – tai su laiku viskas gali persiversti. Tiesiog nebus tiek darbo pasiūlymų, darbdaviai pasiliks geriausius, prasidės didesnė konkurencija dėl kandidatų. Manau, kad tai yra pereinamasis etapas. Dabar esame pakilime, kai viskas darbuotojų rankose, bet labai greitai galime pereiti į tai, kad sąlygas diktuos darbdaviai“, – sako R. Karavaitienė.

Vis dėlto, kol kas darbo rinkoje yra ryškios darbdavių pastangos prisitraukti ir išlaikyti darbuotojus, pasitelkiant papildomų naudų krepšelius. R. Karavaitienė teigia, kad konkurencija dėl geresnių sąlygų yra aiškiai matoma daugumoje darbo skelbimų.

„Įmonės daug išmoningiau aprašo (darbo pasiūlymą – „Delfi“), vengia tokių standartinių klišių, kaip draugiškas ir jaunatviškas kolektyvas, laiku mokamas atlyginimas, socialinės garantijos. Tokius dalykus jau retai kada užtiksi darbo pasiūlymuose. Ypač tos įmonės, kurios rūpinasi darbdavio įvaizdžiu, visą naudų paketą pateikia ne tik per finansinę prizmę, bet ir kalba apie darbo prasmę ir apie tai, kokią vertę tu kursi jį dirbdamas. Jos žiūri šiek tiek giliau“, – teigia R. Karavaitienė.

Daugiau – transliacijos įraše.