Kaip rašoma pranešime spaudai, KTU mokslininko dr. Manuelio E. Moraleso teigimu, šiandien pramonės simbiozės turėtų būti vertinamos kaip socialinės iniciatyvos, kurių nauda slypi po raktažodžiais „tvarumas“ ir „žiedinė ekonomika“.
Nepasitikėjimas pramoninėmis veiklomis
Atliekų kaupimasis ir tarša, kurią sukelia technikos pažanga bei ekonomikos augimas, visuomenėje kuria nepasitikėjimą visų pramonės rūšių plėtra.
Dėl šios priežasties per pastaruosius trisdešimt metų mokslinėje plotmėje pramonės ekonomikos koncepcija buvo suskirstyta į keletą tiriamųjų sričių, iš kurių kiekvienai įkvėpimo buvo semiamasi iš gamtoje veikiančių ekosistemų bei biologinių rūšių ir įvairovių. Visų šių tyrimų tikslas – permąstyti skirtingų pramonės subjektų ryšius teritoriniuose vienetuose.
„Pramonės simbiozių kūrimasis rodo nenuginčijamą naudą, kurią įmonių, valdžios institucijų, verslo asociacijų, mokslinių tyrimų institucijų ir pilietinės visuomenės sinergija bei sąveika gali duoti visai pramonės ekosistemai. Remiantis biofizinių simbiotinių mainų koncepcija, pramonės simbiozė apima, kaip sakė mokslininkai Lovelady ir El-Halwagi, atskirus subjektus, kolektyviniu požiūriu ieškančius konkurencinio pranašumo per fizinius medžiagų, energijos, vandens ir šalutinių produktų mainus“, – sako KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos bei projekto „Pramonės 4.0 įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai“ (IN4ACT) mokslininkas dr. M. E. Moralesas.
KTU mokslininko projekte IN4ACT atliktas tyrimas rodo, kad dirbdamos kartu įmonės gali gauti kolektyvinę naudą, didesnę nei individualių veiksmų suma, kurios tikimasi iš savarankiškų verslo bei pramonės subjektų veiksmų.
„Kai atsiranda nepageidaujamų gamybos proceso likučių, atliekos tampa ekonomiškai perspektyviais produktais, kuriuos galima vietoje panaudoti kaip išteklius kituose gamybos procesuose“, – sako dr. M. E. Moralesas.
Žaliavų poreikio sumažinimas
Pagrindinis pramoninių simbiozių tikslas, pasak KTU mokslininko, atitinka žiedinės ekonomikos tikslus. Siekiama, kad kiekviena pramonės šaka maitintųsi kaimyninių pramonės subjektų atliekomis, taip užtikrinant minimalų liekančių atliekų kiekį bei naujų žaliavų poreikį.
„Koks yra sėkmės receptas? Bendradarbiavimas tarp skirtingomis veiklomis užsiimančių partnerių, kuriuos jungia siekis priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus, teritorinis artimumas, bendros vertybės ir gera tarpusavio komunikacija“, – sako mokslininkas.
Idealus pramonės simbiozės pavyzdys, anot KTU mokslininko, yra sukurtas Kalundborge, Danijoje, dar 1972 metais.
„Sukurtas lokalioje teritorijoje kaip naujas gamybos organizavimo būdas, Kalundborgo atvejis yra modernaus pramoninės ekologijos modelio pavyzdys“, – pasakoja jis.
Simbiotiniai pramonės subjektų santykiai tokiame modelyje atveria tris naujas galimybes keistis ištekliais. Visų pirma, tampa lengviau iš naujo panaudoti produktus. Antra, kompanijos ir gamintojai gali pasidalinti infrastruktūrai reikalingus išteklius. Trečia, vienoje teritorijoje susiformuoja skirtingų paslaugų įvairovė. Pramoninėje simbiozėje veikiančias įmones sieja atliekų, vandens, šilumos ar kitos energijos mainai, pagrįsti abipuse sutartine priklausomybe ir nauda.
Panašių sėkmingų pramonės simbiozės pavyzdžių, padedančių įmonėms taupyti išteklius ir kas mėnesį sumažinti CO2 emisijas tonomis, galima rasti Prancūzijoje, Belgijoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir daugelyje kitų šalių.
Socialinė pramoninės simbiozės pusė
Tiesa, ši pramoninė sinergija atveria ne tik ekonominę naudą, bet ir naujas galimybes energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti bei žaliavų vartojimui sumažinti. Pramoninė simbiozė yra tarsi pagrindas, sukuriantis sąlygas pereiti prie žiedinės ekonomikos, mobilizuojantis atsinaujinančius energijos šaltinius, mažinantis atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą arba net paverčiant atliekas šalutiniais produktais.
Mokslininkų teigimu, pramonės simbiozei vis labiau tampant esminiu perėjimo prie žiedinės ekonomikos varikliu, reikšmingai keičiasi ateities pramonės perspektyvos.
„Ši simbiozė yra dalis istorinio pramonės kaitos proceso, prasidėjusio XIX amžiuje darbo mechanizavimu ir standartizavimu, o mūsų amžiuje besitęsiančio pramonės skaitmeninimo samprata. Kitas žingsnis ir kartu iššūkis – sugrąžinti žmones į pramoninę gamybą ir nukreipti pramonės šakas tvirtos tvarumo strategijos link. Teorijoje tai šiandien įvardijama kaip Pramonė 5.0. Tiesa, tam būtina sąlyga yra žiedinės ekonomikos kūrimas“, – sako mokslininkas.
Perėjimas nuo linijinės prie žiedinės paradigmos leidžia laikyti pramonės simbiozes socialinių naujovių forma, galinčia reaguoti į skirtingus ekonominius, aplinkosauginius bei klimato iššūkius.
Dr. Moraleso tyrimas apie pramonės simbiozę yra KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkų vykdomo projekto „IN4ACT“, finansuojamo Europos Sąjungos projekto „Horizontas 2020“, dalis. Daugiau apie „IN4ACT“: https://in4act.ktu.edu/
