Įvertino temas: vienas pasirinkimas buvo lengvesnis

Kaip nurodo Nacionalinė švietimo agentūra, laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Kas turi vertę, bet neturi kainos?“ ir kaip rekomenduotinus pasirinkti autorius Joną Radvaną, Marcelijų Martinaitį. Pasirinkus antrą temą „Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų“ rekomenduota remtis šiais autoriais – Šatrijos Ragana, Vincu Mykolaičiu-Putinu.

Abiturientai, nusprendę rinktis literatūrinį rašinį, galėjo imtis temos „Užsienio vaizdavimas lietuvių literatūroje“ arba „Metų laikai literatūroje“. Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai: Jurgis Savickis, Antanas Škėma ir Kristijonas Donelaitis, Bronius Krivickas – antrosios temos.

Vertindama abiturientams tekusias temas, papildomo ugdymo mokyklos „Alfa klasė“ mokytoja Morta Inkrataitė pastebi, kad vienas pasirinkimas abiturientams buvo lengvesnis.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas Vilniuje

„Manau, jog šiais metais labiau pasisekė mokiniams, kurie rašė samprotavimą – temos gal ir nebuvo lengvesnės, bet artimesnės daugumai abiturientų. Šių metų egzamine jokių netikėtumų nebuvo, su keliais mokiniais net atspėjome, kad vienas iš rekomenduojamų autorių bus Bronius Krivickas. Temos gan savotiškos, nors rekomenduojami autoriai mokiniams tikrai gerai žinomi. Be to, niekas nedraudžia pasirinkti autorius ir savo nuožiūra. Ypač pirmoji samprotavimo rašinio tema mokiniams suteikė daug laisvės nuspręsti, ką rašyti, kokius aspektus rinktis, kokiais autoriais remtis.

Literatūrinio rašinio temos, nors, kaip ir įprastai, reikalauja tikslių žinių apie konkrečius kūrinius, nebuvo sudėtingos. Apibendrinant galima pasakyti, kad egzaminas buvo įprastas, temos aiškios“, – įspūdžiais po egzamino dalinasi M. Inkrataitė.

Egzaminas truko 4 valandas, tačiau gerai suplanuoti laiką pavyksta ne visiems

Paklausta, kas šiemet galėjo pakišti abiturientams koją, mokytoja atsako – kaip ir kiekvienais metais, daugumai abiturientų koją kišo jaudulys. Nors abiturientams buvo svarbu susikaupti ir tikslingai susiplanuoti laiką, tai padaryti lengva ne visiems.

„Mano nuomone, egzamino trukmė ir laiko planavimas yra turbūt didžiausi išbandymai mokiniams. Viena vertus, egzaminai neturėtų trukti ilgiau nei tris valandas. Kita vertus, rašymas nėra matematinių uždavinių sprendimas ar užsienio kalbos klausymo užduotis, rašant reikia įsijausti, įsiklausyti į savo mintis, susikoncentruoti. Būna, kad mokiniai greitai parašo rašinį, bet likus pusantros valandos iki egzamino pabaigos išeiti nesiryžta, dvidešimt kartų tikrina darbą, prideda kablelių ten, kur jų nereikia ir pan. Visada sakau, kad perrašius darbą į švarraštį reikia jį paskaityti, pamedituoti, dar kartą paskaityti ir atiduoti. Aišku, yra mokinių, kuriems prireikia ir visų keturių valandų“, – pastebi M. Inkrataitė.

Ji pažymi, kad rašymas yra tikrai sudėtingas procesas, kuris užima daug laiko. Egzamino metu abiturientams leidžiama 20 minučių naudotis nuo interneto tinklo atjungtu kompiuteriu, kuriame galima „perversti“ skaitmeninius privalomų autorių kūrinius – M. Inkrataitės manymu, tokia galimybė yra labai vertinga rašantiems literatūrinius rašinius, tačiau tiems, kurie kūrinių neskaitė, tai nėra išsigelbėjimas.

„Laiko planavimas – vienas rimčiausių išbandymų abiturientui. Ypač, kai rašinys pirma rašomas į juodraštį, paskui į švarraštį, dar galima nueiti prie kompiuterio pasitikslinti citatą ar pasiskaityti konkrečią ištrauką, galima žodyne pasitikrinti žodžių reikšmes… Kompiuteriai egzamine nėra blogai, nes galima greitai prisiminti tam tikrą kūrinio vietą, nusirašyti citatą, na, o jei kūrinio nesi skaitęs, tai nieko ten ir nesurasi, tik laiką iššvaistysi. Kompiuteriai labai padeda mokiniams, kurie rašo literatūrinius rašinius“, – sako mokytoja.

Prognozuoja, kad dauguma dvyliktokų rezultatais bus patenkinti

Nors egzamino rezultatų dar reikės palaukti, mokytoja prognozuoja, kad šiemet jie turėtų būti geri, ir abiturientai turėtų būti jais patenkinti.

„Gauti šimtuką turbūt niekada ir nebuvo lengva. Lietuvių kalbos ir literatūros VBE yra ir sudėtingas, ir svarbus. Gerai, kad dabartiniai abiturientai turėjo daugiau kontaktinio mokymosi dvyliktoje klasėje. Kadangi praėjusių metų dvyliktokams įvairūs universitetai ir atskiri mokytojai stengėsi padėti po beveik dvejų metų, praleistų mokantis prie kompiuterio ekrano, internetinėje erdvėje atsirado daug naudingos ir patikimos informacijos – paskaitų, konspektų, pamokų, – kuria galėjo naudotis ir dabartiniai dvyliktokai.

Manau, kad rezultatai bus geri, net ir temos pateko tokios, kurių nė vienos nesuprasti galėtų tik visiškai nesimokęs mokinys. Šiais metais egzaminas gan standartinis, be jokių netikėtumų. Nelabai aišku, kokie rezultatai bus po planuojamų egzamino pakeitimų ateityje, bet šiemet dauguma dvyliktokų turėtų būti patenkinti savo pasiekimais“, – teigia M. Inkrataitė.


Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet laikė 17504 kandidatai, mokyklinį – 9208 kandidatai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)