Bendriems darbams suvedė ES teisė
Kolegiškas ryšys tarp VU Teisės fakulteto studentės M. Šukytės ir dėstytojos dr. D. Pūraitės-Andrikienės užsimezgė studentei būnant antrame kurse, Europos Sąjungos teisės pagrindų seminarų metu. Būtent dėl šių seminarų vėlesniuose studijų kursuose M. Šukytė pasirinko gilintis į tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės šaką.
„Jau nuo pirmųjų seminarų su grupės kolegomis vienbalsiai sutarėme, kad mums labai pasisekė, jog šį dalyką dėsto būtent gerb. Dovilė, kadangi visi tiesiog mėgavomės dalyvavimu užsiėmimuose ir juose tvyrančia akademine atmosfera. Tuomet dar nė neįsivaizdavau, kad teks garbė būti ir kolegomis, o būtent taip ir įvyko antro kurso pabaigoje, kai tapome kolegėmis Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute“, – pasakoja M. Šukytė.
„Kai sužinojau, kad Monika nori dirbti šioje įstaigoje, parekomendavau ją būtinai įdarbinti, nes prisiminiau ją kaip labai aktyvią, smalsią, stropią ir gerą studentę“, – pasakoja dr. D. Pūraitė-Andrikienė.
Pasak M. Šukytės, įdomiausia Europos Sąjungos teisės pagrindų seminaruose buvo suvokti ES koncepciją, struktūrą ir kompleksiškumą. Juose studentai kartu su dėstytoja ne tik nagrinėja įvairias ES teisės temas, bet ir diskutuoja apie šiandienines aktualijas, pavyzdžiui, karą Ukrainoje ir šio proceso sąsajas su ES teise.
„Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, bet ir už visos Europos ateitį, už europines vertybes. Iš esmės tai yra Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms. Sunkiai išmatuojamo Ukrainos indėlio į šių vertybių apsaugą kontekste manau, kad tik laiko klausimas, kada Ukraina prisijungs prie Europos Sąjungos“, – apie vieną aktualiausių šiandien ES teisės klausimų pasakoja dėstytoja.
„Neseniai įvykusios apklausos duomenys parodė, kad didžiųjų ES šalių gyventojai tvirtai remia Ukrainos narystę ES. Tai suteikia vilčių, kad šis procesas bus greitesnis, nei tikėtasi. Tiesa, niekas nesitikėjo, kad ir Lietuva bei kitos Baltijos valstybės taip greitai taps ES narėmis, buvo kalbama, kad tai gali įvykti ne anksčiau nei 2015 m., tačiau viskas įvyko daug greičiau“, – įžvalgomis dalijasi dr. D. Pūraitė-Andrikienė.
Pasak studentės, tai tik viena iš šiuo metu aktualių ES teisės temų, tačiau ši teisės šaka apima daugelį mūsų regionui aktualių klausimų.
„Europos Sąjungos teisė turėtų būti aktuali kiekvienam teisininkui, ypač šiandien, kai labiausiai pasauliui reikia susitelkimo ir bendrystės. Svarbu suprasti ne tik teoriją, bet ir Sąjungos tikslus, siekius bei prasmę šiuolaikiniame kontekste“, – sako M. Šukytė.
Pirmieji žingsniai teisės pasaulyje
Tiek M. Šukytės, tiek dr. D. Pūraitės-Andrikienės istorija pasirenkant teisės studijas – panaši. Joms abiem sekėsi humanitariniai mokslai – lietuvių, užsienio kalbos, istorija. Be to, norėjosi pasirinkti praktišką specialybę, kurią būtų galima plačiai pritaikyti ir kurios žinios praverstų įvairiose gyvenimo srityse.
„Nors renkantis teisės studijas šiek tiek gąsdino mitai apie tai, kad tai „sausas“ mokslas, kur reikės atmintinai „kalti“ kodeksus, tačiau dabar galiu užtikrintai pasakyti, kad šie mitai net menkiausia dalimi nepasitvirtino. Man asmeniškai nėra nieko įdomiau už teisę, tai nuostabus ir gyvas instrumentas, darantis įtaką visoms valstybės ir asmens gyvenimo sritims“, – mitus apie teisę paneigia dr. D. Pūraitė-Andrikienė.
M. Šukytę žengti teisės keliu taip pat įkvėpė jos autoritetas – tėtis, teisininkas Raimondas Šukys: „Visą gyvenimą iš arti regėjau darbštaus, atkaklaus teisininko sėkmės istoriją. Galiu drąsiai teigti, kad be jokių skatinimų pasirinkau studijuoti teisę pati, tačiau būtent Vilniaus universitetą pasirinkti paskatino tėtis, tai buvo tarytum natūralu – juk Vilniaus universitetas – geriausias Lietuvoje ir užsitarnavęs solidžią vietą pasaulyje.“
Dr. D. Pūraitės-Andrikienės karjera visą laiką buvo neatsiejama nuo mokslinės veiklos ir dėstymo. Baigusi studijas ji pradėjo dirbti Konstituciniame Teisme, tuo pat metu rengė ir daktaro disertaciją. Darbo patirtis teisme lėmė, kad ji iki šiol tęsia mokslinius tyrimus daugiausia konstitucinės justicijos, konstitucinės teisės srityse, taip pat įvairiais žmogaus teisių klausimais. Vis dėlto Teisės fakultete dr. D. Pūraitė-Andrikienė dėsto ne tik konstitucinę teisę, bet ir Europos Sąjungos teisės pagrindus. Kaip sako pati, jai labai patinka mokslininko ir dėstytojo darbų dermė.
„Dėstant man svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir suteikti studentams pasitikėjimo savo jėgomis, kad jie gali tomis žiniomis pasinaudoti. Patinka įkvėpti, sudominti analizuojamais klausimais. Kartu dėstydama tobulėju pati, kartais diskusijose su studentais iškyla tokių klausimų, į kuriuos neturiu vienareikšmiško atsakymo, tai paskatina dar geriau įsigilinti į nagrinėjamus klausimus. Mokydamas kitus išmoksti svarbiausia pamoką, kad ir pats visada būsi mokinys“, – pasakoja ji.
Teisininko profesijos reikšmė visuomenėje
Šiandien teisininkams tenka susidurti su daugybe iššūkių, o įvairių visuomenės krizių ir sukrėtimų metu teisės vaidmuo dar labiau padidėja, nes reikia atsakyti į daug šiandien kylančių visuomenės vertybinių klausimų ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.
„Manau, kad teisės ir teisininkų vaidmuo išliks vienodai svarbus tiek šiandieniniame, tiek ateities pasaulyje. Kol bus visuomenė, tol bus įvairių ginčų, todėl yra ir bus reikalingos taisyklės, pagal kurias gyvensime, taip pat įvairūs ginčų sprendimo būdai“, – sako VU dėstytoja.
Tam pritaria ir studentė M. Šukytė: „Per savo studijų kelią supratau, kad teisė slypi visur: menkiausiuose kasdieniuose dalykuose, veiksmuose, pačiame egzistavime. Kasdien sudarome sandorius, veiksmus atliekame remdamiesi socialinėmis normomis, net esant ramybės būsenai mus gina ir saugo teisė. Taigi teisininkų vaidmuo aktualus bus tol, kol gyvuos žmonija. Ypač kritinėse situacijose suprantame, kaip svarbu yra turėti tvarką, taisykles ir jas išmanančių profesionalų. Pastarųjų inicijuojamos diskusijos ypatingais atvejais, kaip antai karo ar pandemijos metu, lemia naujas idėjas, išeitis, sprendimus, kuriais visuomenė gali pasikliauti.“
Norinčius prisidėti prie teisingumo vykdymo ir pokyčių visuomenėje pašnekovės kviečia profesinį kelią pradėti VU Teisės fakultete.
„VU Teisės fakultetas yra pirmoji vieta, kurioje pasijaučiau tikros bendruomenės dalimi. Čia ryšius užmegzti galima ne tik su bendraamžiais, grupės draugais, bet ir su vyresnių kursų studentais ar alumnais. Verta paminėti ir dėstytojus, kurių kiekvienas yra savaip įkvepiantis ir talentingas“, – sako studentė.
Jai antrina ir dr. D. Pūraitė-Andrikienė. Pasak jos, didžiausias fakulteto turtas ir vertybė – čia esantys žmonės: „Pirmiausia, visi čia dirbantys dėstytojai yra puikūs savo sričių specialistai, didžioji jų dalis dirba ir teisinį praktinį darbą. Be to, jie yra įkvepiančios ir šiltos asmenybės, kuriems nuoširdžiai rūpi, kad studentai fakultete gautų tai, ko čia ir susirinko: visų pirma – teisinių žinių, bet ne vien tik jų, taip pat ir tikėjimo, kad gali jomis pasinaudoti. Antra, išskirtiniai yra ir Teisės fakulteto studentai. Jie mane nuolat stebina savo smalsumu, išradingumu, kūrybiškumu ir gera nuotaika.“
Ne ką mažiau svarbu, pasak jos, kad VU sukurta labai gera ir laisva atmosfera tarp dėstytojų ir studentų: su studentais čia bendraujama kaip su sau lygiais kolegomis. Visa tai užtikrina, kad studentai gautų geriausios kokybės išsilavinimą ir studijuodami užaugtų pasitikinčiomis savimi, stipriomis, tolerantiškomis, išmintingomis asmenybėmis.
Siekdamas pabrėžti dėstytojo (-os) ir studento (-ės) santykio kūrimo ir drąsos klausti svarbą, VU pristato meninį projektą – virtualią parodą, įgyvendinamą su fotografu, dokumentinės ir portretinės fotografijos atstovu Tadu Kazakevičiumi. Parodoje – taip pat ir dr. D. Pūraitės-Andrikienės bei M. Šukytės portretų serija, atskleidžianti nuoširdų ir atidų jų santykį.
