Apie tai, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena grožio industrija ir kiek uždirba jos specialistai, kalbame su Socialinių mokslų kolegijos (SMK) estetinės kosmetologijos studijų programos vadove, dėstytoja ir vizažo meistre Ieva Jakūbauske.

Labiausiai geidžia tapti ilgalaikio makiažo ir invazinių procedūrų meistrais

Lama BPO duomenimis, didžiausią visų finansavimo formų studentų skaičių surinkusių studijų programų dešimtuke tarp kolegijų trečiąją vietą užėmė estetinė kosmetologija. Pernai dėl visų finansavimo formų šioje studijų programoje pasirašytos 157 sutartys.

Palyginimui, daugiausiai susidomėjimo universitetuose sulaukiančios medicinos ir teisės programos pernai sulaukė atitinkamai 311 ir 280 sutarčių, o kolegijose daugiausiai susidomėjimo sulaukiančios tarptautinio verslo ir bendrosios praktikos slaugos studijų programos – 214 ir 161 sutarties.

Kalbėdama apie tai, kokios grožio industrijos specialybės šiandien sulaukia didžiausio susidomėjimo, I. Jakūbauskė pastebi augantį susidomėjimą permanentinio makiažo profesija, slauga ir net dermatologija.

Grožio salonas
Foto: Shutterstock


„Stebimas itin išaugęs susidomėjimas ilgalaikio makiažo specialisto profesija, bei aktyvus stojimas į estetinės kosmetologijos studijas, jeigu prieš tai toks išsilavinimas nebuvo įgytas. Dar labiau populiarėjant įvairioms invazinėms procedūroms veido odos jauninimui, kosmetologijos profesiją turinys specialistai, negalintys tokių procedūrų teikti, svarsto apie rimtesnes medicinines studijas kaip dermatologija. Kosmetologams aktualios ir slaugos studijos, kurias baigę jie turi galimybę dirbti medicinos įstaigose, estetikos klinikose kartu su gydytoju ir atlikti tam tikras procedūras su gydytojo paskyrimu“, – pastebi I. Jakūbauskė.

„Vis dar aktuali ir aparatinė kosmetologija – ši sritis itin greitai tobulėja ir leidžia pasiekti efektyvių rezultatų tiek veido, tiek kūno odai ir apimtims, plaukų šalinimui. Beje, auga ir „cukravimo“ meistrų poreikis, kurie atlieka depiliacijos procedūras su cukraus pasta. Na, o tokios paslaugos kaip nagų bei plaukų specialistai – regis, išliks reikalingos per amžius“, – teigia I. Jakūbauskė.

Jei specialistas uždirba mažiau nei 900 eurų – kažkas su juo negerai

Puslapio manoalga.lt duomenimis, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“, tenkantis pedikiūrininkui, manikiūrininkui ir nagų priežiūros specialistui, svyruoja nuo 432 eurų iki 1043 eurų. Tuo metu kirpėjo – nuo 430 eurų iki 876 eurų. Tačiau I. Jakūbauskė pastebi, kad tikrasis grožio paslaugų tiekėjų uždarbis gali nesutapti su statistiniais skaičiais.

Eurai
Foto: Shutterstock


„Tikrosios statistikos niekur nėra ir jos nepamatysime. Tai yra individuali veikla, ir viena galime deklaruoti, o visai kita realiai uždirbti. Sunku pasakyti, kiek tų pajamų specialistai pateikia sąžiningai. Tačiau manau, kad geras specialistas, kurio patirtis siekia 3–5 metus, per mėnesį „į rankas“ gali laisvai uždirbti nuo 900 eurų. Jeigu uždirba mažiau, vadinasi, kažkas su juo negerai. Arba jis tingi dirbti, arba jo darbo grafikas netinkamas.

O kuo brangesnės paslaugos teikiamos, tuo daugiau galima uždirbti. Pavyzdžiui, veido procedūras atliekantis kosmetologas, kurio procedūros kaina prasideda nuo 70 eurų, gali uždirbti nuo 1500 eurų net nepersidirbdamas“, – skaičiuoja I. Jakūbauskė.

Pasak I. Jakūbauskės, grožio industriją galima vadinti pelninga sritimi, tačiau reikia nepamiršti, kad grožio paslaugų meistrėms tenka nemažai investuoti, kol tai pradės joms nešti pelną.

„Tai, kad pirmi metai, o gal net dveji metai – priklausomai nuo grožio paslaugos – pelningi nebus, yra normalu. Kas dirba, veikia, tobulėja, stengiasi – tikrai solidžiai uždirba. Grožio specialistas turi būti kaip magnetas, kuris traukia klientus, nes būtent jie ir atneš tą uždarbį. Kokie klientai – toks ir atlyginimas“, – teigia ji.

I. Jakūbauskė pažymi, kad, imantis veiklos grožio paslaugų srityje, svarbiausia nusistatyti savo vertybes, susikurti filosofiją, pasirinkti tikslinę auditoriją, pagal tai ieškoti fizinės paslaugų teikimo vietos, tuomet susidaryti adekvatų kainoraštį bei nepamiršti tikslinio marketingo taikymo.

Kirpykla
Foto: Shutterstock


„Jau nebeužtenka tik gerai atlikti savo paslaugą. Jokia čia paslaptis, jog didžioji dalis grožio specialistų dirba sau, siekia būti nepriklausomi. Tačiau sėkmė ateitų greičiau veiklą startuojant normalioje, susistemintoje grožio paslaugų organizacijoje, kur galima stebėti, kaip atrodo kliento aptarnavimo standartas, kur galima kreiptis pagalbos į kolegą, kur veikia motyvacinės sistemos ir vadovas reikalui esant „paspardo į užpakalį ir pakuria veikti“. Deja, tokių organizacijų Lietuvoje nėra daug, ir dažniausia bendradarbiavimo forma yra nuomos sutartys“, – pastebi I. Jakūbauskė.

Reikia nusiteikti, kad grožio paslaugos kainuos vis daugiau

Šiandien kone visi grožio paslaugų klientai gali pastebėti, kad paslaugos brangsta. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, 2022 metų sausį plaukų kirpimas Lietuvoje kainavo 14,32 proc. daugiau nei 2021 metų sausį.

Anot I. Jakūbauskės, paslaugos ir toliau tikrai brangs – pirmiausia dėl to, nes grožio verslai susiduria su infliacija; jiems brangsta komunaliniai mokesčiai, patalpų išlaikymas, kosmetikos produktai.

„Natūralu, kad kainos didės. Paimkime konkrečią paslaugą, gelinį nagų lakavimą. Jei šiandien už jį mokame 20 eurų, dabar jo kaina turėtų pakilti bent iki 22-28 eurų. Žinoma, jei meistrės neatsižvelgs į savo klientų auditoriją ir paslaugą išbrangins neadekvačiai, klientų nebeturės“, – sako ji.

Gelinis lakavimas
Foto: Shutterstock


Karantino metu apribojus grožio paslaugų teikimą, dažnas savo plaukų ir nagų priežiūrą patikėjo kartu gyvenantiems artimiesiems ar bandė tuo pasirūpinti patys. Kai kurie grožio paslaugų tiekėjai pastebi, kad dalis klientų tokios praktikos laikosi iki šiol, todėl taip pat tenka kelti paslaugų kainas sumažėjusiems klientų srautams padengti.

„Taip, klientai išmoko per karantiną daug ką darytis patys. Išmoko tai išmoko, bet jie tai daro neprofesionaliai. Tikrai nė vienas mūsų studijos klientas sau nė plaukus kerpasi, nė nagus lakuojasi – eina pas profesionalus ir džiaugiasi, kad yra tokia galimybė, nes koks vargas pačiam viską daryti. Prisiperki dideliais kiekiais tų priemonių, jos greit pasensta, ir tu nieko nesutaupai. Neturėtų tai būti priežastis kelti paslaugų kainas“, – teigia I. Jakūbauskė.

Lietuves išgąsdino konkurencija su ukrainietėmis: jų grožio supratimas kitoks

Dabartiniame karo kontekste atsiskleidė grožio industrijos specialybių universalumas – Lietuvos grožio salonuose šiandien puikiai integruojasi ir dirba kosmetologės ir manikiūro meistrės iš Ukrainos, mat didelė dalis ukrainiečių norėjo įsidarbinti būtent grožio specialistėmis.

Anot I. Jakūbauskės, pastaruoju metu vyko masinės darbo vietų paieškos specialistėms, pabėgusioms nuo karo Ukrainoje, o grožio salonų vadovai vienijosi ir bendradarbiavo, kad galėtų įveiklinti tokio darbo ieškančias moteris.

„Išties į Lietuvą atkeliavo labai talentingų specialisčių, kurių darbai gniaužia kvapą. Savo aplinkoje daugiausia pastebėjau ukrainiečių manikiūrisčių ir kirpėjų darbo vietų poreikį. Tačiau jų sėkmingą integraciją į Lietuvos grožio paslaugų rinką labiausiai riboja kalbos barjeras. Jaunoji Lietuvos karta menkai kalba rusiškai, tačiau puikiai kalba angliškai. Deja, didžioji dalis moterų iš Ukrainos komunikuoti geba tik rusiškai. O turbūt žinote, kaip svarbu teikiant grožio paslaugas teisingai iškomunikuoti bei suprasti poreikius“, – teigia I. Jakūbauskė.

Vis dėlto, manikiūrisčių ir kirpėjų integracija Lietuvos rinkoje vietinėms specialistėms sukėlė nemažai nerimo dėl išaugusios konkurencijos. Tuo metu I. Jakūbauskė teigia nepastebėjusi, kad tai būtų turėję didelės neigiamos įtakos klientų srautams.

„Kai kurios Lietuvos grožio specialistės neigiamai vertina ukrainiečių įsigalėjimą grožio sektoriuje, nes bijo, jog nukonkuruos mažesne kaina ir pervilios klientus gailesčiu. Tačiau tikrai nepastebėjau, jog didesni klientų srautai būtų nukreipti pas ukrainietes nei lietuves. Net sakyčiau, jog lietuvės klientės prisibijo ukrainiečių stilistikos, nes, kaip bebūtų, esame linkusios būti kuklesnėmis, natūralesnėmis“, – sako ji.