Darbdavių lūkestis – praktiškumas

Švietimo eksperto, pedagogo, Vilniaus universiteto dėstytojo ir socialinių mokslų daktaro Simono Šabanovo teigimu, visuomenėje požiūris į išsilavinimą keičiasi. Jis tampa labai įvairus, kuriame susideda ne tik formalios, bet ir neformalios ir socialinės-emocinės patirtys, įgūdžiai:

„Mažiau orientuojamasi į konkrečią siaurą specialybę, pvz. dabar iš inžinieriaus tikimasi ne tik mokėti apskaičiuoti ar subraižyti, bet ir pristatyti darbą, dirbti komandoje, suvaldyti kylančius socialinius ir ekonominius iššūkius. Bazinės ir profesinės žinios tapo kaičios ir svarbu tampa nuolat mokytis, kritiškai, kūrybiškai ir įvairiai pasižiūrėti į kylančius iššūkius“, – kalba leidykloje „Šviesa“ dirbantis dr. S. Šabanovas.

Vis tik, anot pašnekovo, akademinės žinios nenustumiamos į kraštą. Jos lieka svarbios, bet sudedamos į kontekstus bei papildomos įvairiais gebėjimais. Darbdaviai akcentuoja praktiškumą, o jo be bazinių žinių dažniausiai nepavyksta pasiekti.

Simonas Šabanovas
Foto: Organizatorių archyvas

„Rašyti, skaityti, skaičiuoti, mokėti užsienio kalbas, orientuotis pasaulyje reikės ir ateinančioms kartomis, o kritiškai, kūrybiškai, įvairiai mąstyti irgi reikia nuolat mokytis. Kompetencijos – tai kintantis kompleksas, kas ir yra sėkmės receptas. Ne žinios ar taškinis vienos kompetencijos vystymas duoda rezultatą, o būtent kompleksiškumas“, – pasakoja dr. S. Šabanovas.

Švietimo sistema vis dar stato į rėmus?

Švietimo eksperto teigimu, Lietuvos švietime nuolat kalbama apie humanistinę švietimo pasaulėžiūrą, kad svarbu procesas, kiekvienas mokinys ir jo pažanga: tėvai, darbdaviai, studentai, mokytojai ir mokiniai tikisi, kad galės nuolat augti ar padėti kitiems tobulėti, o ne visus standartizuos pagal vieną aprašą. Tikimasi ir artėjimo prie Šiaurės šalių švietimo sistemų prieigos. Vis dėlto, situacija mūsų šalyje kol kas – kiek kita:

„Lietuvos švietimo sistema vis tik nuolat akcentuoja Nacionalinius mokinių pasiekimus, valstybinius brandos egzaminus ir standartizavimą, o tai yra daugiau ekonomistinis požiūris. Tai – Singapūro, Taivano švietimo sistemos požymiai, mėginant viską standartizuoti ir nuolat siekti rezultato. Mums Lietuvoje reikia būti ambicingiems ir pasirinkti konkrečią kryptį bei atsirinkti sprendimus, o ne bandyti suderinti visas pasaulio patirtis.“

Mokslininko teigimu, atlikus paprastą eksperimentą ir susivedus žodžių junginį „švietimo kokybė“, paskutinių savaičių naujienose visada rasite daugiau negu penkis straipsnius, kur minimas šis žodžių junginys. Kalbama apie švietimo kokybės kėlimą, tačiau ją pačią interpretuoja labai įvairiai. Vieniems tai – praktinių įgūdžių auginimas, kitiems akademiniai rezultatai, dar kitiems kompiuterių skaičius švietimo įstaigoje.

Lūkesčiai išsiskiria: mokytojų, tėvų ir darbdavių požiūriai gerokai prasilenkia

VU mokslininkai, padedant leidyklai „Šviesa“, atliko tyrimą, kaip skiriasi švietimo kokybės supratimas skirtingose visuomenės grupėse. Jis apėmė visas Lietuvos savivaldybes, įvarius miestus. Buvo tiriamas mokytojų, tėvų, Lietuvos darbdavių požiūris, kas yra švietimo kokybė jiems. Tyrimo rezultatai, anot dr. S. Šabanovo, nustebino, nes visų minimi tarptautiniai tyrimai respondentams neatspindėjo švietimo kokybės, o tarp grupių švietimo kokybės interpretacijos buvo dalinai skirtingos.

„Pavyzdžiui, mokytojams švietimo kokybė yra labiau apie rezultatus nei darbdaviams, tėvams yra labai svarbus individualus požiūris į mokinį ir emocinis komfortas“, – skirtumus vardija socialinių mokslų daktaras ir priduria, jog lūkesčiai švietimui skirtingose visuomenės grupėse taip pat išsiskiria:

Darbdaviai, pasak dr. S. Šabanovo, akcentavo praktiškumą, kūrybiškumą, kritišką, ugdymo(si) individualizavimą, bet Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ir Valstybinių brandos egzaminų bei mokytojo vaidmens neakcentuoja, užtikrinant švietimo kokybę. Tuo tarpu tėvai tikisi, kad kokybiškame švietime svarbu pirmiausia vaikas ir jo asmeniniai poreikiai, ne tik akademiniai, bet ir socialiniai.

„Ugdymas(is) turi leisti būti individualiems, skatinti savo nuomonę, autentišką mąstymą. Jo siekiant, ypač svarbus bendradarbiaujantis ir nuolat besimokantis mokytojas, kuris padeda pasiekti šių rezultatų. Tėvai teigia, kad akademiniai rezultatai svarbu, bet nemažiau ir socialinių gebėjimų tobulėjimas“, – tyrimo atskleistais požiūriais dalinasi pašnekovas.

Mokytojai, sako dr. S. Šabanovas, tiki, kad svarbu pamatyti kiekvieną vaiką ir skatinti pažangą, o ne standartizuoti jų pasiekimus. Vis dėlto, kokybiškas švietimas jiems asocijuojasi ir su akademiniais rezultatais, nes jie dažniausiai vertinami būtent šiuo būdu.

Didžiausias skirtumas – tarp darbdavių ir mokytojų

„Kalbant apie švietimo kokybę, svarbu pasakyti, kokiu aspektu kalbama, kad įvairios grupės neinterpretuotų savaip, o suprastų konkretų aspektą. Kokybiškame švietime nesitikima gerų tarptautinių tyrimų rezultatų, o pirmiausia kiekvieno asmeninės pažangos, pozityvios socialinės-psichologinės aplinkos ir ne tik akademinių rezultatų, bet kompleksinio ugdymo(si)“, – patikina pašnekovas.

Regis, visi vertiname tą patį dalyką, tad kodėl per kiekvieno akis jis matomas skirtingai? Švietimo ekspertas sako, jog skirtingi esame ir mes, ir mūsų poreikiai. Juolab, kad atskiros grupės švietimą vertina per asmeninę prizmę. Anot pašnekovo, nereikia susitarti dėl vieno teisingo apibrėžimo, nes tokio ir negali būti. Svarbu sutarti kryptis, kaip tobulinti švietimą ir įsitraukti visiems, o ne vien kritikuoti. Čia svarbus ir institucijų vaidmuo, kad būtų laikomasi nuoseklios, kryptingos švietimo politikos. Tarptautiniai ir nacionaliniai mokinių tyrimai pateikia vaizdą apie švietimo kokybę tik siaurame aspekte, o ne kompleksiškai, todėl svarbu girdėti, bet ne pervertinti.

Leidyklos „Šviesa“ ir VU mokslininkų tyrimu, pasak dr. S. Švabanovo, nustatyta, kad skirtingos visuomenės grupės silpnai vertina dabartinę švietimo sistemą ir dažniausiai susitelkiama tik į vieną švietimo kokybės aspektą.

Foto: Shutterstock

„Taip pat didžiausias statistiškai reikšmingas skirtumas fiksuojamas tarp darbdavių ir mokytojų atsakymų, todėl svarbu skatinti darbdavių, tėvų, mokytojų diskusijas ir įsitraukimą į švietimo politikos formavimą, jos procesų vykdymą. Turėtų būtų permodeliuojamos ugdymo proceso veiklos, didžiausią vaidmenį skiriant mokinių tarpusavio mokymuisi, tuo pačiu sudarant sąlygas mokytis ir mokinius dominančių dalykų – vaikų įgalinimas, metodų pokyčiai, ugdymo turinio priartinimas prie mokinio patirties ir aplinkos)“, – rekomendacijomis dalinasi pašnekovas.

Išsilavinimas ateityje: daug kas keisis iš esmės

Pasak pašnekovo, kartų pokytis yra akivaizdus ir tai kaip buvo ugdomi vaikai prieš 10 metų, šių dienų mokiniams nebetinka. Tokie paruošti mokiniai, akivaizdu, nebetinka ir darbdaviams. Šiuolaikiniai vaikai daug greičiau geba surasti tam tikrus dalykus nei mokytojas, jie kelia klausimus ir domisi, tačiau problema tampa susikaupimas ir motyvacijos stoka, ypač kai neatliepiami juos dominantys dalykai.

Mokslininko manymu, reikia suprasti, jog švietime požiūris į mokinį, jo santykį su mokslu ir apskritai visos bendruomenės įsitraukimas ir bendradarbiavimas turi keistis. Siūloma parengti ilgalaikę, personalizuotą, lanksčią ir orientuotą į individualius mokinių poreikius vertinimo sistemą, besiremiančią ne standartais, o pažanga.

Galiausiai, ką galima prognozuoti ateičiai – studijų diplomas taps vis mažiau reikalingas ir svarbus ar vis dėlto toks poreikis, nors ir banguojantis, išliks stabilus dar ilgus metus? Dr. S. Šabanovo įsitikinimu, išsilavinimas nepraras savo svarbos, bet jis evoliucionuos. Žinios liks svarbios, bet jas papildys labai įvairūs gebėjimai, kuriuos žmonės įgaus vėl ir vėl nuolat, visą gyvenimą:

„Mokymo(si) tikslas yra išmokti mokytis. Profesijos taps labiau kompleksinės pvz. sociologija/ komunikacija/kultūrologija. Darbdaviai ieškos žmonų, turinčių ne tik išsilavinimą, bet gebančių siekti rezultatų, dirbti savarankiškai bei nuolat tobulėti“, – pokalbį pabaigia S. Šabanovas.


Švietimo ekspertas Simonas Šabanovas bus ir progreso konferencijos LOGIN 2022 pranešėjas. LOGIN yra reiškinys, kuris sutraukia inovatyviai mąstačius, norinčius tobulėti, žingeidžius, ieškančius naujų idėjų ir pažinčių žmones. Konferencija vyks birželio 2–3 dienomis Litexpo parodų ir konferencijų centre, daugiau sužinoti galite ČIA.