Kasmetinis pasitenkinimo darbu tyrimas parodė, kokie specialistai labiausiai džiaugiasi savo darbu ir kas kelia didžiausią nepasitenkinimą. Taigi kokią specialybę verta rinktis, kad vėliau netektų gailėtis? Tyrimai rodo, kad nuo 2016 iki 2022 metų pasitenkinimas darbu augo tik šešiomis dešimtosiomis procento.
„CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sako, kad bet koks augimas yra gerai, tačiau jo greitis, deja, ne toks, kokio tikimasi, kai įmonės deklaruoja skiriančios daug dėmesio permainoms darbuotojų gerovei sukurti.
„Įmonės kalba apie darbuotojų gerovės didinimą, apie darbo sąlygų gerinimą, apie motyvacines priemones, demonstruoja rūpestį darbuotojais. Veiksmo lyg ir daug, bet žmonės, bendrai paėmus, nėra tiek patenkinti. Nagrinėjome 16 skirtingų veiksnių, ir tam galutiniam balui įtakos turi visgi daugybė faktorių, ne tik gerovė. Buvo vertinamas ir pats darbo pobūdis, paskirstymas, kolektyvas, vadovas. Vienas iš veiksnių, kuo turbūt labiausiai nepatenkinti darbuotojai, ir kuris stipriai numuša galutinį įvertinimą, tai nebuvimas galimybės papildomai uždirbti. Žmonės mato, kad galėtų užsidirbti papildomai, jei padarytų daugiau, bet įmonės tiesiog nesuteikia tokių galimybių. Toliau – motyvacinės priemonės: matome, kad įmonės lyg ir plečia motyvacinį krepšelį, bando individualizuoti, bet bendrame kontekste to dar trūksta, nėra pritaikyta žmonių poreikiams“, – sako R. Karavaitienė.
Apklausose žmonės nurodo ir dar vieną veiksnį, kuris mažina balą, – tai karjeros galimybės.
„Matome, kad žmonės neretai keičia darbą, nes nemato karjeros galimybių, nors įmonėje jų yra, tiesiog apie tai nepasikalba. Kartais trūksta elementaraus komunikavimo, pabendravimo su vadovu, poreikių, lūkesčių išsiaiškinimo, kad galėtum įmonėje judėti“, – įvardija pašnekovė.
Pašnekovė sako, kad atlyginimo klausimas taip pat nesulaukia vienareikšmio teigiamo vertinimo. Nemaža dalis apklaustų asmenų mano, kad jų darbas nuvertinamas.
„Kiek mes darome šį tyrimą, tai kiekvienais metais skaičiai sukasi beveik tame pačiame intervale: maždaug 70–80 procentų žmonių kiekvienas metais sako, kad gauna per mažai, ir nurodo, jog atlyginimas turėtų būti maždaug nuo 30 iki 40 procentų didesnis. Skaičiai gana panašūs, nors atlyginimai auga. Šiemet matome infliacijos įtaką, ir infliacija „suryja“ tą padidėjusį atlyginimą, tad pasitenkinimas atlygiu nėra toks geras“, – sako R. Karavaitienė.
Abiturientai jau ruošiasi egzaminams bei būsimoms studijoms, ir pašnekovė sako, kad norint patekti į geriausiai darbuotojų vertinamą darbo sritį reikėtų žvalgytis į kelias sferas.
„Aukščiausių įvertinimų sulaukiama iš IT srities darbuotojų, jie labiausiai patenkinti darbu. Tik toks įdomesnis kampas, kad pirmas daugiausia jų balų sulaukęs įvertinimas yra ne darbo pobūdis – jie labiausiai patenkinti darbo sąlygomis, darbo priemonėmis, darbo krūviu. Darbo pobūdis jiems – ne pirmoje vietoje. O švietimo srities, sveikatos apsaugos darbuotojai patenka į labiausiai darbu patenkintų dešimtuką. Jie akcentuoja, kad patinka būtent darbo pobūdis, jis įdomus, mato darbo prasmę. Pavyzdžiui, maniau, kad rinkodaros srityje geriausiai įvertins darbo pobūdį – tai, kas labiausia patinka, motyvuoja ir varo į priekį. Pasirodo, ne. Rinkodaros srityje darbuotojai pirmiausia vertina darbo sąlygas, darbo priemones, ne patį darbo pobūdį“, – daugiausia teigiamų atsiliepimų sulaukusius darbo pasirinkimus vardija pašnekovė.
Teigiamai savo darbą vertina paslaugų sektoriaus darbuotojai, teisės srities atstovai, vadovaujamas pareigas užimantys darbuotojai.
„Keista, kad mažiausiai patenkintų sąraše yra bankų srities darbuotojai. Situacija ir ekonominė padėtis kelia nerimą. Pavyzdžiui, turizmo, viešbučių, maitinimo sektoriaus darbuotojai nėra labai patenkinti darbu, ir priežastys akivaizdžios – pandemijos įtaka dar juntama, atlyginimai mažesni; tai aiškesni rodikliai“, – tyrimo duomenimis dalijasi „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
Anot R. Karavaitienės, labiausiai darbu patenkinti aukščiausio vadovo pareigas užimantys asmenys, jie apklausose nurodo daugiausia teigiamų įvertinimų.
„Aukščiausio lygio vadovai visus šešiolika veiksnių įvertina tikrai aukštais balais – jie patenkinti ir darbo pobūdžiu, ir kolektyvu, ir darbo krūviu. Pavyzdžiui, žemesnio lygio vadovai – projektų, padalinių vadovai – labiau skundžiasi darbo krūviu, turi pernelyg daug užduočių, kartais nespėja, tenka ir viršvalandžius dirbti. Ryškesnis pokytis tas, kad kvalifikuoti darbininkai ne ką nusileidžia aukščiausio lygio vadovams turint omeny pasitenkinimą darbu. Ir būtent kvalifikuoti darbininkai gan aukštai vertina galimybę papildomai užsidirbti. Jie puikiai įvertino ir motyvacines priemones, karjeros galimybes“, – pokyčius, kuriuos atskleidė keletą metų trukęs tyrimas, vardija pašnekovė.
R. Karavaitienė sako, kad įmonės galėtų atlikti savo vidinius tyrimus. Apklausos rodo, kad jei įmonės „pasimatuotų“ realybę, turėtų galimybę taikyti darbuotojų motyvaciją didinančius sprendimus.
