Baigdami studijas, studentai pagalvoja apie būsimas darbo perspektyvas ir nors ambicijos gali būti didelės, neretai galima nusivilti profesija, jos įsidarbinimo galimybėmis ar atlyginimu. Pasak darbo rinkos ekspertų, pastebima, kad tam tikros studijų kryptis išgyvena studentų perteklių, o tai tampa tiesiogine nusivylimo priežastimi. Kaip pastebi darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, daug kas renkasi socialinius ir humanitarinius mokslus, kurie ne visada garantuoja darbą ir perspektyvas.

„Dažnai girdime, kad reikia vienų ar kitų darbuotojų, bet vėlgi, koks tas bendras poveikis rinkoje ir kurių specialistų yra perteklius? Aš visada sakau, kad teisininkų yra per daug ir jų darbo rinkoje reikia daug mažiau, negu yra priimama studentų. Tą patį galima pasakyti apie įvairius humanitarinius mokslus, kuriuos ruošia ne vienas ir ne du universitetai Lietuvai. Kalbų specialistai reikalingi, bet sociologai, filosofai... Kartais turime labai daug nišinių komunikacijos specialistų, bet dažniausiai tą studentą apgauna, kai sako, kad tų komunikacijos specialistų labai reikia rinkai. O kokių reikia specialistų ir kokia yra rinka, niekas nepaaiškina. Dažniausiai kompanijoje tai yra vienas specialistas, jų nėra, nei 10, nei 15. Apie tai verta susimąstyti, vėlgi, yra specialybių, kurios siejamos su praeitu amžiumi dėl automatizacijos procesų, daug kas kalba apie archyvarus, bet tos technologijos jau keičiasi, kiek jų tokių reikia, ką jie gali daryti?“, – kalbėjo A. Francas.

Foto: Asm. albumas

Niekas neaiškina, kodėl inžinerinės specialybės yra svarbios

Pasak darbo rinkos eksperto, yra ir kitų specialybių, kurių paruošiama per daug, nors dalis paklausos jų yra.

„Tai, pavyzdžiui, aplinkosauga, aišku, Lietuvai jų nereikia per daug, užtektų vieno universiteto, kuris ruoštų aplinkosaugos specialistus, bet šiuo metu didelis poreikis yra technologijose. Niekas nepadarys klaidos pasirinkęs elektronikos inžineriją, automatikos inžineriją, kažką susijusio su projektavimu, informacines technologijas ir jos dar bus toliau ant bangos. Labai siūlau atkreipti dėmesį į biotechnologijas, nes biotechnologijose atlyginimai yra sąlyginai maži, nors yra viena iš populiariausių specialybių. Palyginus su IT, atlyginimai dar maži“, – kalbėjo A. Francas.

Jis priduria, kad studijų ar profesijų pasirinkimų klaidos įvyksta profiliavime ir karjeros konsultavime mokykloje.

„Po aštuntos klasės vaikai pasirenka tam tikrus dalykus, kurie būna lengvesni, pavyzdžiui, istorija ar geografija. Pasirinkę tuos lengvesnius ir atmetę tiksliųjų mokslų dalykus, jie nebeturi galimybės rinktis kitų egzaminų, nes neturi pagrindų. Didžiausia problema yra ta, kad kalbant nuo 5 ar 6 klasės niekas neaiškina, kodėl tos inžinerinės specialybės yra svarbios, kodėl reikia mokytis fiziką ar matematiką, nes čia yra pagrindų pagrindas visame globaliame proveržyje, kurį mes turėsime. Vaikams patinka skraidantys dronai, savitarnos kasos, robotai, bet visą tai yra paremta technologijomis“, – kalbėjo A. Francas.

Kompromisas – finansai

Pasak eksperto, atsiranda žmonių, kurie nusivylę savo profesija nusprendžia persikvalifikuoti į kitą.

„Yra tokių momentų, ypatingai, kai žmonės baigė universitetą, nes tėvai jiems liepė baigti, tada stoja į profesinio rengimo centrą, kad gauti specialybę. Taip pat yra tos programavimo akademijos, kurios perkvalifikuoja tuos specialistus, kurie pasirinko ne tą kelią. Bet vėlgi, jeigu tu turi gerą matematinį, fizinį ar loginį mąstymą, iš karto tau yra žymiai lengviau gyvenime ir yra lengviau persikvalifikuoti, todėl tos žinios iš mokyklos gali padėti persikvalifikuoti“, – kalbėjo „Alliance for Recruitment“ partneris.

Paklausus ką daryti, jeigu žmogus nenori studijuoti inžinerinių mokslų A. Francas siūlo pasirinkti finansus.

„Aš juokauju, kad kompromisas yra finansai, jeigu tie inžineriniai mokslai nedomina, tai finansai yra ta sritis, kur tas proveržis irgi yra, be abejo humanitarams reikalingos kalbos, jeigu jau nuvažiavai į tą profilį, papildomai turi labai gerai išmokti ir studijuoti antrą Europos Sąjungos kalbą, ne bet kaip, o labai gerai. Anglų kalba yra gerai, ją mes visi mokame, bet be jos dar turi mokėti, arba skandinavų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, olandų kalbas, kurios gali tau atverti karjeros galimybes nebūnant inžinieriumi“, – kalbėjo A. Francas.

Viešasis interesas nesutampa su privačiu

Nors darbo rinka dėsto vienas tendencijas, tačiau studentų pasirinkimai neatliepia viešojo intereso. Pasak LAMA BPO prezidento pr. Prano Žiliuko, rezultatai yra skirtingi, nes asmeninis ir viešasis interesas niekada nesutampa ir jis nesutampa labai skirtingu masteliu atskirose studijų kryptyse.

„Jeigu paimsime mediciną ar odontologiją, tai norinčių ten yra 10 kartų daugiau, nei iš tikrųjų reikalingi rinkai. O kai kur yra atvirkščiai, jeigu imsime slaugą, ten specialistai yra reikalingi, bet traukos vargu ar sulauksime. Antras dalykas, lygiai tokia pati programa gali kažkur nepasiekti rentabilumo ribos, nes bus per mažai studentų, jeigu daryti apibendrinimus yra gana keblu. Per 5–8 metus mes matome tam tikrų pokyčių, kažkada iki 2011–2012 m. ryškiai augo socialiniai mokslai, paskui ta banga nusėdo. Paskutiniais metais ši banga vėl grįžo, bet praėjusiais metais susidarė konkursai inžinerijoje, užsipildė visos vietos IT studijų kryptyse, tokie nedideli poslinkiai yra, kurie patenkintų viešąjį interesą“, – kalbėjo profesorius.

Pranas Žiliukas

Pasak jo, užpernai, kai buvo paskelbti nemokamo bakalauro metai, išaugo norinčiųjų skaičius stoti į socialinius mokslus.

„Aišku, į tai įeina verslas, administravimas. Turėjome tokį rezultatą, kad nemokamas bakalauras prasčiau tenkino viešąjį interesą, nors prieinamumas išaugo“, – kalbėjo pr. P. Žiliukas.

Jis priduria, kad jeigu žmogus turi aukštąjį išsilavinimą, jis daugumoje atvejų sugebės adaptuotis ir prisitaikyti, o ateityje atsiras daug naujų profesijų: „Matome, kad medikai gali būti ir politikais, todėl neverta srities griežtai susieti su viena kryptimi“.

Jis taip pat pastebi ir kitų šalių patirtį, pasak jo, skandinavų šalyse pirmenybę teikia privačiam, o ne viešajam interesui.

„Negali visą laiką kritikuoti, kad žmogus dirba ne pagal tą profesiją. Gali būti, kad jis jau mokykloje daugiau mėgo tam tikrus dalykus ir jo svajonės su tuo susietos, o taip pat jis nesidairė kitur. Darbo rinkoje pokyčiai vyksta kas mėnesį, o žmogus mokosi 12 klasių mokykloje ir krūvą metų universitete, per tą laiką daug kas pasikeis. Gali būti, kad jo požiūris ir nuostatos nesikeis nei kiek. Kažkas mėgsta gamtą, kažkas žmones, komunikavimą, kažkam patinka tikslieji mokslai, matematika, robotika, o ar to reikia valstybei, tai yra kitas klausimas“, – kalbėjo LAMA BPO prezidentas.