Šeimos gydytoja Vida Uzelienė atkreipė dėmesį, kad labiausia studentų sveikata yra kritiška pirmą pusmetį, nes ji išbandoma pasikeitusiu gyvenimo būdu.

„Nuo įgytų įgūdžių gyvenant su šeima namuose labai priklauso, koks gyvenimo būdas bus tęsiamas savarankiškai. Tačiau tendencinga, kad ryškėja sėslus laisvalaikio leidimo būdas, visiškas darbo, poilsio ir mitybos struktūros sutrikimas, formuojasi priklausomybės“, – sakė ji.

Anot šeimos gydytojos, aplinkos pasikeitimas neabejotinai sukelia sumaištį jauno žmogaus gyvenime – keičiasi buitis, draugai, bendravimo būdai, kamuoja namų ilgesys, vienatvės jausmas, dažnai prisideda ir psichologinio pobūdžio smurtas, o jaunuoliams pasikeitus gyvenimo sąlygoms dar tenka prisitaikyti ir prie didžiulio mokymosi krūvio.

„Vieni turi pakankamai neblogai suformuotus adaptacinius mechanizmus, tačiau dažnai naujos aplinkybės yra tarpusavyje sunkiai suderinamos. Tuomet pradedama mokytis nepaisant poilsio režimo, kurį lydi baimė būti pašalintam iš mokymosi įstaigos. Tyrimų duomenimis Europoje net apie pusė aukštųjų mokyklų studentų patiria nerimą, depresiją, valgymo sutrikimus ir įsitraukia į narkotinių medžiagų vartojimą. Apie 70 proc. studentų išgyvena įvairias emocines krizes.

Labai gaila, tačiau skaičiai rodo, kad trečdalis studentų patiria gilią depresiją, apribojančią net kasdieninę jų veiklą, net 20 proc. studenčių praneša apie seksualinę prievartą. Be to, aukštųjų mokyklų tarnybos pateikia, kad nuolat daugėja studentų, turinčių sunkių psichologinių problemų, o konsultavimo paslaugų paklausa išaugo bent 5 kartus nei vidutinis studentų skaičius. Nerimą kelia ir tai, kad tik 25 proc. studentų, turinčių psichikos sveikatos problemų, kreipiasi pagalbos“, – pasakojo pašnekovė.

Nors 18-mečius traktuojame kaip suaugusius, tačiau smegenys visiškai subręsta maždaug iki 26-erių. Nuo paauglystės iki dvidešimties metų vidurio jaunimą vis dar linkę valdyti jausmai, impulsai ir malonumų ieškojimas – tai tikrai apsunkina racionalių sprendimų priėmimą ir elgesį labai įtemptose situacijose.
Vida Uzelienė

Pasak medikės, Lietuvos studentų sąjungos 2021 metais atliktas tyrimas rodo panašius skaičius, tačiau psichikos sveikatos problemų sprendimų psichologo kabinete mūsų šalyje ieškotų tik apie 11 proc. studentų, o likusi dalis – tarp artimųjų, draugų ar internete.

„Tai, lyginant su užsienio studentais, yra labai bloga situacija, žinant, kad LSMU studentų apklausos duomenys rodo, jog net 52 proc. studentų yra galvoję apie savižudybę“, – pastebėjo V. Uzelienė.

Svarbu žinoti grėsmes

Kai kada jaunuolių emociniai sutrikimai įgyja somatinių arba fizinių negalavimų išraišką.

„Kai organizmui nepalankios sąlygos užsitęsia, paminėti emociniai sutrikimai įgyja kompleksinę išraišką: sutrinka miegas, svyruoja kraujospūdis, krenta svoris, sutrinka valgymo režimas. Visa tai palaipsniui pasireiškia panikos atakomis – galvos svaigimu, pykinimu, alpimais, širdies plakimu, kūno drebėjimu, pilvo, raumenų skausmais ir pan.

Laiku neišspręstos psichikos sveikatos problemos turi ilgalaikį žalojantį poveikį asmenybės formavimuisi. Gali vystytis priklausomybė nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Žvelgiant į ilgalaikes sunkias pasekmes nelieka nuošalyje infekcinės, lytiniu keliu perduodamos ligos, kepenų ir kasos pažeidimai, ypač virusiniai B ir C hepatitai, kurie diagnozuojami gana vėlai, jau esant ženkliems pakitimams organizme“, – aiškino šeimos gydytoja.

TV vakarienė
Foto: Shutterstock

Kaip nuo tėvų atsiskyrusiam ir savarankiškai pradėjusiam gyventi studentui ar studentei „nepaslysti“ ir apsisaugoti?

„Nors 18-mečius traktuojame kaip suaugusius, tačiau smegenys visiškai subręsta maždaug iki 26-erių. Nuo paauglystės iki dvidešimties metų vidurio jaunimą vis dar linkę valdyti jausmai, impulsai ir malonumų ieškojimas – tai tikrai apsunkina racionalių sprendimų priėmimą ir elgesį labai įtemptose situacijose. Turime tai įvertinti ir jau paauglystėje, esant reikalui, ieškoti pagalbos bei konsultuotis su psichikos sveikatos specialistais.

Vis dar vyrauja stigma, kad emocinė ir psichinė sveikata kaip nors savaime susitvarkys. Bijoma „žymos“ sveikatos įrašuose, taip pat – aplinkinių reakcijos. Deja, turiu pripažinti, bet kartu ir džiaugiuosi, kad emocinė ir psichologinė pagalba tik per pastaruosius keletą metų tapo labiau pasiekiama ir apie ją kalbama atviriau, kuriamos iniciatyvos, stovyklos, rengiami seminarai, viešinama informacija spaudoje.

Tačiau visada svarbu yra žinojimas apie grėsmes. Kuo daugiau apie tai kalbėsime šeimoje, mokysime savo teisingu pavyzdžiu, tuo tikėkimės geresnių rezultatų. Vis dėlto tikrai dar trūksta patikimos informacijos apie psichikos sutrikimų pobūdį, eigą ir gydymą. Dėl visų šių priežasčių pagalbos per mažai ieškoma“, – reziumavo V. Uzelienė.

Perdegimui atsirasti – dvi sąlygos

Psichologas Jonas Fugalis pastebi, kad didžiausia problema mokslo įstaigose yra taip vadinamas perdegimas. Įvairiuose universitetuose ir skirtingose specialybėse jo paplitimas kinta, tačiau pasaulyje tarp studentų šio reiškinio procentai svyruoja nuo 40 iki 80, o kai kur šie, anot pašnekovo, baisūs skaičiai, net viršijami.

„Tai didžiulė problema, kuri galiausiai pradeda reikštis tuo, kad veikla nusibosta, tampa nebeįdomi, darau kažką tik dėl to, kad reikia, nejaučiu pasitenkinimo. Tuomet sunkiau įdėti pastangas ir ateina prastesni rezultatai. Žmogus atsiriboja nuo kitų, jaučia depresinius simptomus, sunku būna iš to išeiti, ypač jei žmogus nesikreipia pagalbos“, – kalbėjo psichologas.

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje, šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė

Jis pabrėžė, kad perdegimas atsiranda esant dviem faktoriams. Jei vieno iš jų nėra, tuomet ir perdegimo nebus.

„Pirmas – didelis krūvis. Antras – į perdegimą linkusi asmenybė. Tai žmogus, neatlaidus savo klaidoms, savikritiškas, perfekcionistas, jam netinka viduriukas, jei kažką padaro netobulai, sau neatleidžia. Deja, šie bruožai ateina iš mūsų vaikystės, kurią mums padeda formuoti tėvai. Universitete įsijungia konkurencinė aplinka, kuri pati iš savęs prie didelio krūvio gali pridėti emocinio atspalvio – turiu padaryti gerai. Jei nepadarysiu gerai, vadinasi, su manimi kažkas negerai“, – pasakojo psichologas.

Pasak jo, tyrimai taip pat rodo, kad studentų perdegimas susijęs su akademiniu cinizmu. Tai pasireiškia, kai išnaudojami ar žeminami studentai, aplinka pakankamai nesąžininga, kyla neteisybės jausmas.

Iškrisite iš universiteto? Anokia čia bėda

J. Fugalis teigė, kad „perdegimas“ veikia žmogų ir fiziškai, ir emociškai.

„Emocinė pasekmė – nemiga ir nerimas, pastovus įtampos jutimas, kad kažko esu neatlikęs ir kažkas bus blogai, jei kalbame apie studijas. Žmogus sunkiau užmiega, rytais sunkiau pabunda, pradeda sapnuoti savo studijas, kad kažko nespėja, smegenys nepailsi ir nakties metu suka įvairiausius scenarijus galvoje.

Tai parodo, kad žmogaus galimybės ilsėtis labai sutrikusios, o nepailsėjęs žmogus negali būti produktyvus. Kai negalime padaryti geriau, pradedame daryti daugiau, o kai darome daugiau, tai iki perdegimo – vienas žingsnis. Fizinės pasekmės – gali kilti spaudimas. Taip pat fiksuojami stresiniai pakitimai, dirgliosios žarnos sindromas ir t.t. Tai rimtas reikalas ir būtina kreipti dėmesį“, – pasakojo psichologas.

Ką galima padaryti pirmiausiai, norint išvengti tokios situacijos – tai neužsidaryti savyje ir stengtis komunikuoti su artimais žmonėmis bei kokybiškai ilsėtis.

Jaunas žmogus jaučia spaudimą, kad visam gyvenimui – 50-čiai metų – turi žinoti, ką darys į priekį. Nė velnio. Gali pora metų daryti viena, o pora – kita. Tai visiškai normalu.
Jonas Fugalis

„Kad ir kaip juokingai skambėtų, ilsėtis reikia išmokti. Tai – ilgas ir sunkus darbas. Perdegęs žmogus nesiilsi, o suka mintis apie tą situaciją, kuri jam kelia nerimą. Visavertis poilsis – ne apie tai. Mokslo įrodyta, kad fizinė veikla, sportas gerina emocinę savijautą. Pagal tyrimus, sportinės veiklos reikia 1,5-3 val. per savaitę.

Kitas dalykas – neužsidaryti, reikšti savo jausmus, bendrauti su artimaisiais, nes ką uždarau – išlįs panikos atakomis. Dar svarbu darbas su savimi, kad būčiau sau atlaidesnis. Kai žmogus yra pernelyg perfekcionistiškas, jis sustingsta ir apskritai nieko negali daryti. Tuomet studijos nukeliamos, imamos akademinės atostogos ir galiausiai iškrentama iš universiteto“, – pastebi pašnekovas.

Ką galima padaryti tokiu atveju? Nueiti pas universiteto psichologą ar privačiai ir apie tai pasikalbėti.

„Reikia susidėlioti „savęs graužimo“ ribas – kur jau peržengiu, o kur man reikėtų pasistiebti ir išmokti būti sau atlaidesniam. Susiduriame ir su kitų žmonių lūkesčiais sau – turiu galvoje studentų tėvus, kurie būna suinteresuoti, kad jų vaikas baigtų universitetą ar nemestų. Šiuo atveju reikėtų pradėti atpažinti savo poreikius.

Jokia bėda, jei žmogus net iškris iš universiteto, pakeis kryptį – turiu pavyzdžių tarp savo kolegų, kurie specialybę keitė būdami 45-erių metų ir yra labai laimingi. Jaunas žmogus jaučia spaudimą, kad visam gyvenimui – 50-čiai metų – turi žinoti, ką darys į priekį. Nė velnio. Gali pora metų daryti viena, o pora – kita. Tai visiškai normalu“, – ramino J. Fugalis.

Kava su pienu – taip pat užkandis

Jauno žmogaus organizmui būtina gauti pilnaverčių maisto medžiagų, juolab, kad tiek emocinis, tiek protinis krūvis yra didelis, o organizmas dar yra bręstantis.

„Mitybos įpročiai suformuojami šeimoje. Taigi, kokius juos jaunas žmogus perkelia į savo kasdienybę, priklauso labai individualiai. Nėra atlikta statistinių tyrimų, tačiau, dauguma atveju, kaip žinome pagal asmenines patirtis ir aš pagal savo pacientus, studentų mitybos režimas yra netvarkingas, o maistas nekokybiškas (pusfabrikačiai, greito maisto restoranai), suvartojama mažai daržovių, vaisių. Taigi, neužtikrinamas minimalus kokybiškų maisto medžiagų baltymų, vitaminų, riebalų, angliavandenių gavimas normaliems organizmo fiziologiniams poreikiams patenkinti“, – atkreipė dėmesį šeimos gydytoja V. Uzelienė.

Sveikatai palankus maistas neretai yra net pigesnis nei daug cukraus ir riebalų turintys pusgaminiai. Tarkime užkandžiams reikėtų rinktis vaisius – bananus ar obuolius gali sau leisti bet kuris studentas, perkantis kavos ir šokolado porciją iš kavinės.
Artūras Sujeta

Mitybos specialistas Artūras Sujeta taip pat pastebi, kad jaunų žmonių mityba Lietuvoje yra gana toli nuo tinkamos.

„Todėl kalbant apie studentus, jiems kaip ir visiems kitiems jauniems žmonėms dažniausiai trūksta maistinių skaidulų, omega 3 riebiųjų rūgščių ir kai kurių svarbių vitaminų, pavyzdžiui D. Čia reikėtų kalbėti apie sėlenas, avižas, avokadus, tuną, alyvuogių aliejų, taip pat kokybišką mėsą, vaisius, riešutus, pieną, žuvį ir kitus maisto produktus, – kalbėjo A. Sujeta. – Iš esmės geriems protiniams-kognityviniams gebėjimams palaikyti reikia ir polifenolių. Pastarieji yra medžiagų grupė, kuri gausiai aptinkama uogose, vaisiuose.“

Į maisto racioną studentams A. Sujeta siūlo įtraukti daugiau mitybos bei sporto specialistų, mokslininkų sudarytame meniu naudojamų žmogaus sveikatai naudingų maisto produktų, tokių kaip obuoliai, brokoliai, graikiniai riešutai, avokadai, naudingieji džiovinti vaisiai, alyvuogių aliejus ir kiti.

Anot jo, sveikai mitybai labai svarbus ir pakankamas skaidulų vartojimas, tad reiktų nepamiršti vartoti būtent skaidulų turinčio maisto. Paprasčiausias būdas jų gauti – užkandžiams rinktis vaisius, daržoves ar sumuštinį su viso grūdo dalių duona. Būtent į užkandžius mitybos specialistas pataria atkreipti dėmesį.

„Jei, pavyzdžiui, geriate kavą su pienu ir cukrumi, organizmas traktuoja tai kaip užkandį, tad „suvalgius“ tokį užkandį (kaip ir kitus), reikėtų keletą valandų po to nevalgyti, kad susinormalizuotų gliukozės kiekis kraujyje“, – pastebi A.Sujeta.

Gydytojas psichiatras Jonas Fugalis
Foto: Įmonės archyvas

Anot jo, mokslininkai dabar atkreipia dėmesį ir į funkcionalųjį maistą – tai plataus vartojimo kasdien valgomas maistas, kuris, be mitybinės vertės, daro papildomą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.

Į tokius maisto produktus gamybos metu yra įdedama funkcionaliųjų maisto veikliųjų dalių (tokio maisto veikliosios dalys gali būti tokios kaip maistinės skaidulos, polidekstrinai, sėlenos, gerinančios virškinimo trakto veiklą ir daugelis kitų). Ekspertai tikina, kad funkcionalusis maistas ne tik palaiko optimalią žmonių sveikatą, užtikrina gerą savijautą, bet ir atitinka sveikos mitybos reikalavimus.

„Sveikatai palankus maistas neretai yra net pigesnis nei daug cukraus ir riebalų turintys pusgaminiai. Tarkime užkandžiams reikėtų rinktis vaisius – bananus ar obuolius gali sau leisti bet kuris studentas, perkantis kavos ir šokolado porciją iš kavinės“, – atrėmė argumentą apie galbūt sunkiau studentams įperkamą sveiką maistą A. Sujeta.

Trys A. Sujetos receptai, specialiai sudaryti iš imunitetą stiprinančių medžiagų:

  • Vištienos salotos: iki 400 kcal

100g vištienos filė, 40g besėklių vynuogių, 40g burokėlių lapų arba salotų mišinio, 20g sultenių, 20g graikinių riešutų, 15g morkų, 10g alyvuogių aliejaus, skiltelė česnako, šakelė čiobrelių, druskos.

Vynuoges supjaustykite puselėmis ir sudėkite į kepimo skardą kartu su čiobreliais ir aliejumi, kepkite apie 10 min. 180o C orkaitėje. Vištienos krūtinėlę įtrinkite druska ir česnaku, kepkite orkaitėje kartu su pjaustytomis morkomis apie 20 min. Žalumynus sumaišykite su padažu, sudėkite kitus ingredientus ir patiekite su iškepusia vištiena.

  • Vištiena su daržovėmis: iki 350 kcal

40 g bolivinės balandos (quinoa), 40g ridikėlių, 30g kviečių daigų, 25g cukinijos, 30g špinatų, 5g alyvuogių aliejaus, 100 g vištienos filė.

Išvirkite kruopas pagal instrukciją ant pakuotės. Išvirtas pakepinkite aliejuje su vištiena ir cukinijos griežinėliais. Sudėkite likusius ingredientus ir pagardinkite mėgstamais prieskoniais.

  • Vištienos troškinys: iki 700 kcal

100g rudųjų ryžių, 100g porų, 100g saldžiosios paprikos, 150g pievagrybių, 200g vištienos filė, 10g alyvuogių aliejaus, petražolės, ekologiško sultinio kubelis, druska, pipirai.

Puode su aliejumi (pusę nurodyto kiekio) pakepinkite pjaustytą porą. Berkite ryžius, truputėlį pakepinkite ir įpilkite puodelį vandens. Užvirus vandeniui įdėkite sultinio kubelį. Po kelių minučių sudėkite smulkiai pjaustytus pievagrybius ir papriką. Jei reikia, papildomai įpilkite šiek tiek vandens ir kaitinkite, kol ryžiai išvirs. Baigus ruošti įdėkite smulkintų petražolių ir prieskonių. Vištieną kepkite likusiame aliejuje.