Pagrindiniai ateities darbuotojo įgūdžiai: pandemija padiktavo naujas taisykles
Anot Personalo atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, pastaruoju metu darbo pasiūlymuose figūruoja tokie reikalavimai kandidatams kaip darbo patirtis, anglų kalbos žinios, aukštasis išsilavinimas, specifinės darbo srities žinios, kompiuterinis raštingumas, skaitmeniškumas, bendradarbiavimas, komandiškumas, laiko ir darbų planavimo įgūdžiai, komunikabilumas, lietuvių kalbos žinios ir analitiniai gebėjimai.
''Darbo patirties reikalavimas visuomet buvo pačiu svarbiausiu reikalavimu, o po juo slepiasi ir konkrečios darbo srities išmanymas, techniniai įgūdžiai. Ne ką mažiau svarbios asmeninės savybės tokios kaip atsakingumas, savarankiškumas, iniciatyvumas ir pan. Darbdaviams svarbu, kad būsimas darbuotojas gebėtų greitai perprasti darbo specifiką, gebėtų ir norėtų mokytis bei augtų kaip savo srities profesionalas. Galima sakyti, technologijas perprantantys, naujovių nebijantys ir nuolat tobulėjantys specialistai bene lengviausiai adaptuojasi dinamiškoje darbo rinkoje“, – pasakoja ekspertė.
Tuo tarpu įdarbinimo tarpininkavimo centro „ITC.lt“ personalo projektų vadovės Agnės Reklaitienės teigimu, pagrindiniai įgūdžiai ateities darbuotojui būtų gebėjimas mokytis, lankstumas ir savarankiškumas, mat rinkoje vis daugiau ieškoma universalių darbuotojų, kurie gebėtų atlikti ne vieną funkciją, taip pat prisitaikyti prie kintančių sąlygų:
„Paskutiniai du metai parodė, kad šiais laikais net per metus daug kas gali pasikeisti: tiek darbo vieta, tiek pobūdis, tiek įmonės veikla prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl ir darbuotojas neturėtų to bijoti. Dar vienas svarbus įgūdis – gebėjimas mokytis. Naujos technologijos, tobulėjantys darbo įrankiai, gebėjimas kalbėti ne viena užsienio kalba – kuo žmogus labiau linkęs išmokti kažko naujo – tuo geriau ir nesvarbu kokio jis amžiaus būtų“.
Gebėjimas persikvalifikuoti tampa raktu į ateities darbo rinkos vartus
Pandemija, sako A. Reklaitienė, išryškino ir darbuotojo savarankiškumo būtinybę, mat netikėtai gali tekti dirbti nebūtinai ofise, o vadovai ne visuomet galės tiesiogiai stebėti darbus, padėti darbuotojams. „Būtent nenuspėjami įvykiai pasaulyje ir parodo, kad žmogus turi būti lankstus, turi norėti mokytis, nes kartais gali tekti keisti ne tik tam tikrus įgūdžius, bet netgi sritį.“, – kalba A. Reklaitienė.
„Žvelgiant į ateitį, elementarius vykdytojus keičia savarankiški, vartotojų poreikius ir jų sprendimus gebantys sukurti adaptyvūs profesionalai. Matome, kad kvalifikacijos kėlimas ar persikvalifikavimas tampa itin aktualus. O tam reikia gebėjimo mokytis, žingeidumo, smalsumo, motyvacijos. Tikėtina, kad ateinančiai kartai teks ne kartą persikvalifikuoti“, – antrina R. Karavaitienė.
Kompetencijas nurungiančios asmeninės savybės: koją kiša ir etiketo nepaisymas, ir kraštutinumai
Manantiems, kad darbinė patirtis, kvalifikacija ir nepriekaištingas užsienio kalbos valdymas užgoš asmenines savybes, specialistės taip pat turi nuviliančių žinių – neretai būtent asmenybės bruožai tampa lemiami, pasirenkant, kuris iš kandidatų gaus darbą: štai, kad ir etiketo neišmanymas, anot „ITC.lt“ atstovės, gali stipriai pakišti koją net išskirtinių kompetencijų kandidatui:
„Būna kandidatų, kurie tikrai geri specialistai, bet tam tikrose situacijose nejaučia ribų – rašo žinutes „ką pasirinkote?“ 22 h vakaro, skambina sekmadienį ryte 7h ryto arba skambina kas porą valandų su klausimu „kada mane pasikviesite į pokalbį?“ Tokie kandidatai iš karto sudaro neigiamą įspūdį. Taip pat neigiamą įspūdį palieka žmonės, kurie tik susipažinę iškarto sako Tu, ne Jūs. Dar labai svarbi savybė gebėjimas klausytis, nes dažnai būna daug kalbančių, bet nesugebančių atsakyti į konkretų klausimą. Žinoma yra ir daugiau, bet šias galbūt dabar įvardinčiau, kaip šiais laikais madinga sakyti, „Red Flag“
Anot R. Karavaitienės, labiausiai darbą susirasti trukdo įvairūs kraštutinumai, pvz. nepasitikėjimas savimi arba, atvirkščiai, per didelis pasitikėjimas, pasipūtimas; abejingumas arba itin didelis entuziazmas; perdėtas domėjimasis viskuo arba nesidomėjimas niekuo, kovingumas arba neryžtingumas ir t.t.
„Tikra tiesa, kad darbdavys, rinkdamasis sau tinkamą darbuotoją, vertina ne tik jo techninius įgūdžius, bet ir asmenines savybes. Ir neretai asmeninės savybės arba kandidato atitikimas įmonės vertybėms, kultūrai, komandai turi lemiamą įtaką priimant sprendimą, kurį kandidatą pasirinkti.“
Pokyčius diktuoja ir jaunoji karta
Pasak R. Karavaitienės, darbe svarbiausios asmeninės savybės yra atsakingumas arba teisingas požiūris į darbą: „Žinoma, darbdaviai tikisi, kad darbuotojai gebės dirbti komandoje ir individualiai, turės analitinių gebėjimų ir problemų sprendimo įgūdžių, rodys iniciatyvą ir pan. tačiau be atsakingo požiūrio į darbą nelabai kur pajudėsi. Žinoma, reikia ir pasitikėjimo savimi, motyvacijos, noro dirbti bei įsitvirtinti darbo rinkoje.“
Jaunoji karta, anot specialistės, į darbo rinką žengia su šiek tiek kitokiu požiūriu į darbą: šiems žmonėms svarbu savirealizacija, saviraiška, laisvė, asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas. Iš darbo jie tikisi prasmės ir vertės. Todėl, anot pašnekovės svarbu ne tik, kokių savybių ateityje tikėsis darbdaviai, bet ir kokias sąlygas diktuos naujoji karta. Tikėtina, kad su laiku keisis ir pačio darbo samprata, turinys bei prasmė, tad ir reikalavimai darbuotojams gali kisti.
R. Karavaitienės teigimu, kinta ne tik požiūris į darbą ir darbuotoją, bet ir patys darbuotojų atrankos metodai: paieškos procesai greitėja ir trumpėja, juose naudojama daugiau technologinių sprendimų, todėl kandidatai turi būti pasiruošę greitai perprasti skirtingas kandidatavimo sistemas.
„Pastaruoju metu darbo pokalbiai vyksta nuotoliniu būdu, todėl ir čia reikia turėti tam reikalingų įrankių. Net įvedimas į darbą dažnai vyksta virtualiu būdu, todėl savarankiškumas, vidinė motyvacija ir procesų perpratimas per nuotolį tampa kaip niekad svarbus“, – sako „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
Požiūrį tenka keisti ir siūlantiems darbą: taisykles diktuoja nebe darbdavys, o darbuotojas?
Įdarbinimo tarpininkavimo centro personalo projektų vadovė tikina, jog darbuotojų atrankos metodai per paskutinius du metus pasikeitė iš esmės, nebėra tikslinga daryti kelių etapų atrankų, ypač jei kalbama apie žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, juos kalbintis rekomenduojama vieną kartą ir jei tinka iš karto pasirašyti darbo sutartį, nes kitu atveju jis gali nebeateiti.
„Apskritai, kalbant apie darbuotojus, per pandemiją žmonės persvarstė savo prioritetus ir daug kas pamatė, kad jie nori ne tik dirbti, bet ir turėti laiko sau, savo šeimai. Karo atvejai parodė, kad užgyventas turtas gali būti visai nebereikalingas, jei tokia situacija būtų ir mūsų šalyje. Todėl daug žmonių atsisako dirbti viršvalandžius, net ir apmokamus, nebenori tik dirbti, nori, kad darbas būtų tik dalis gyvenimo, bet ne visas gyvenimas.
Dėl šios priežasties sumažėjo darbuotojų kandidatavimo procentas, todėl personalo specialistai turi prie to prisitaikyti ir dažniau patys kreiptis į žmones su pasiūlymais, o ne laukti, kol žmogus kreipsis. Taip pat būti lankstesni su reikalavimais ir atsižvelgti į darbuotojo lūkesčius. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet šiuo metu darbo rinkoje ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas darbdavį“, – apie netikėtas naujas tendencijas pasakoja A. Reklaitienė.
Pagrindiniai patarimai ruošiantis darbo pokalbiui: kai kurių klausimų geriau vengti
Vis dėlto, pagrindiniai patarimai potencialiam kandidatui egzistuoja. A. Reklaitienės teigimu, ruošiantis darbo pokalbiui, reikia žinoti, į kokią įmonę einama, kuo įmonė užsiima, į kokią poziciją kandidatuojama.
Kandidatuoti specialistė pataria tik ten, kur tikrai norisi, o ne iš eilės į visus darbo skelbimus.
„Kandidatas turėtų būti pasiruošęs jam rūpimus klausimus, kad viskas būtų aišku ir lengviau tiek jam, tiek darbdaviui apsispręsti. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojams svarbu patiems pasižiūrėti koks autobusas važiuoja iki darbo vietos, nes dažnai ieškantys darbo šiuo metu to klausia darbdavio, tarsi ne jis ieško darbo, o darbdavys“, – šypsosi pašnekovė.
