Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) metų pradžioje atliktas tyrimas „Studentų studijų ir darbo derinimo analizė“, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti studentų darbo paplitimą studijų laikotarpiu bei įvertinti valstybės finansinės paramos sistemos patrauklumą.

Galėjo gyventi iš tėvų kišenės, bet...

Tėvų pastūmėta ir į teisės studijas įstojusi Gabrielė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) visiškai neturėjo laiko, nes dėl didelio krūvio nieko nebūtų spėjusi, tačiau po dvejų metų pakeitė mokslus ir nuo pirmo kurso įsidarbino su specialybe susijusiame darbe.

„Viena iš priežasčių – norėjau sau ir kitiems įrodyti, kad sugebu, kad ne šiaip pakeičiau profesiją. Šis varikliukas buvo stipriausias ir efektyviausias. Kita priežastis – jaučiausi taip, lyg praradau dvejus metus, reikia vytis, kažką suspėti, tobulėti, – dalijosi savo patirtimi studentė. – Mano galva, jei esi pilnametis ir studijuoji ne teisę ar mediciną, nes ten laiko nelieka – privalai dirbti. Aš galėjau sau leisti gyventi ir iš tėvų pinigų, bet nenorėjau.“

Paklausta, kaip sekėsi derinti darbą su studijomis ir kam teikė prioritetą, Gabrielė bedė pirštu – pirmiausiai buvo darbas: „Studijos svarbu, kiek galėjau, stengiausi, bet jei kas kentėjo nuo tų dviejų, tai buvo studijos. Pasisekė, kad susidūriau su draugiškais ir supratingais darbdaviais. Leido ieškoti kompromisų.“

Gabrielė pripažino, kad lengva nebuvo – sumažėjo socialinio gyvenimo, kentėjo sveikata. Kita vertus, gavusi diplomą ji galės sau nesukti galvos, kai grupiokai ims ieškoti, kur įsidarbinti.

Foto: Organizatorių nuotr.

Kaune studijuojanti Monika (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pasigyrė, kad jau po paskutinio mokyklinio egzamino įsidarbino kasininke ir dirbo visą vasarą.

„Tikslas buvo susitaupyti pinigų naujai pradžiai kitame mieste. Įstojus susiradau darbą, kurį galiu derinti su studijomis ir jaučiausi puikiai. Norėjau būti savarankiška, mokėti už mokslą pati, turėti savų pinigų būtinosioms išlaidoms ir pramogoms. Man tai buvo esminis dalykas“, – pasakojo studentė.

Studijuojant aukštesniuose kursuose atsirado iššūkių suderinti studijas su mokslu: „Mano vadovė žiūrėjo lanksčiai į mokslus sesijos metu, leisdavo apsikeisti grafikus ar pasiimti neapmokamų atostogų. Tuo tarpu dėstytojai labai aiškiai davė suprasti, kad tie, kurie dirba, gali nesitikėti gerų rezultatų. Net ir prašant duoti keletą papildomų dienų jokių išlygų nesulaukdavau.“

Monika teigė galiausiai supratusi, kad norint ir gerai mokytis, ir užsidirbti, siekti karjeros darbe, išsimiegoti, o dar ir turėti asmeninį gyvenimą, vienu metu nepavyks.

„Tad nusprendžiau mokslus ne dešimtukui „kalti“, o mokytis taip, kad aš suprasčiau ir įsiminčiau informaciją. Dingo stresas, šiek tiek atradau pusiausvyrą tarp mokslų ir darbo. Balai nukentėjo, bet negaliu pasakyti, kad žinau ar suprantu mažiau, – kalbėjo ji. – Turėti savų pinigų yra nuostabus jausmas. Tėvams rašydavau dėl pinigų tik kritiniu atveju. Bet iš dėstytojų ir kitų studentų, kurie buvo „pasišventę“ tik mokslams, jautėsi kitokia emocija, lyg nerimtai žiūrėčiau į mokslus. Tačiau esu įsitikinusi, kad būtent dėl to, kad ne tik studijavau, bet ir dirbau, išsiugdžiau asmenines savybes, kurios dabartinėje darbo rinkoje yra labai svarbios: savarankiškumas, lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti, kūrybiškumas ir daugelis kitų dalykų.“

Trūksta palankesnių sąlygų paskolai

Lietuvoje apmokamą darbą dirba beveik kas antras bakalauro ir daugiau nei pusė magistrantūros (73 proc.), doktorantūros (80 proc.) ir laipsnio nesuteikiančių studijų (69 proc.) studentų – vidutiniškai jam skiria 31 ir daugiau valandų per savaitę.

Remiantis LSS tyrimo rezultatais, nors nemaža dalis studentų darbą mato kaip galimybę realizuoti save (54 proc.) bei įgyti naudingos patirties (74 proc.), daugiau nei pusė (59 proc.) apklaustųjų be darbo negalėtų išgyventi. Tuo tarpu net 69 proc. apklaustųjų teigė dirbantys tam, kad galėtų įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Dar viena problema, kad darbą, susijusį su studijomis, dirba mažiau nei pusė apklaustųjų: dažniausiai pagal specialybę dirba studentai ugdymo (65 proc.), informatikos (67 proc.) bei menų (61 proc.) mokslų srityse, o studijuojantys gyvybės (38 proc.), veterinarijos (37 proc.) mokslus bei teisę (38 proc.) su specialybe susijusį darbą dirba beveik perpus rečiau.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Vytauto Kučinsko teigimu, studentams turi būti sudarytos sąlygos kokybiškai studijuoti, o ne ieškoti darbo, siekiant pragyventi: „Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė apklaustų studentų (59 proc.) be darbo negalėtų išgyventi. Ne paslaptis, kad dėl studentų darbo nukenčia jų studijų rezultatai, kyla papildomas stresas, nuovargis. Tokios tendencijos patvirtina, jog studentų paramos sistemoje reikalingos svarbios permainos.“

Foto: Organizatorių nuotr.

Studentų sąjungos vadovo nuomone, aukštosiose mokyklose teikiamos stipendijos turėtų tenkinti bazinius studentų poreikius: „Šiuo metu stipendijos dydis dažniausiai svyruoja nuo 51 iki 100 eurų, o daugiau nei pusės apklaustų studentų teigimu, jų vidutinės išlaidos per mėnesį viršija 257 eurų – skirtumas ženklus ir akivaizdus. Didesnės stipendijos padėtų sumažinti būtinybę dirbti studijų metu, tačiau svarbu, kad finansinė parama nebūtų didinama jos gavėjų kiekio sąskaita.“

Kita problema – valstybės remiamų paskolų studentams grąžinimo tvarka. V. Kučinskas įsitikinęs, kad studentui palankesnės sąlygos skatintų dažniau rinktis paskolą, kaip alternatyvą darbui studijų metu.

Jei galėtų rinktis dirbti studijų metu ar ne, 50 proc. dirbančių respondentų atsakė, kad vis tiek dirbtų, bet mažiau ir tik tai, kas jiems iš tikro patinka. 29 proc. respondentų nurodė, kad dirbtų ten pat ir tą patį, o likusieji – išvis nedirbtų.
Rita Karavaitienė

„2019 metų duomenimis tik maždaug 6 proc. studentų pasinaudoja galimybe skolintis iš bankų lengvatinėmis sąlygomis su valstybės garantija. Situacija keistųsi, jei faktinis paskolos grąžinimas būtų susietas su vidutinėmis asmens pajamomis. Tai reiškia, kad paskolos grąžinimas prasidėtų tik tada, kai tam tikrą laikotarpį gaunamas darbo užmokestis siektų vidutinį šalies atlyginimą.“

Tai patvirtina ir LSS tyrimo rezultatai: jei paskolos grąžinimo momentas būtų susietas su pajamomis, galimybe pasinaudoti valstybės remiama paskola pasinaudotų ketvirtadalis studentų.

Universitetai laimina vieną scenarijų

Vilniaus universitetas visada yra labiau suinteresuotas, kad studentai savo pagrindinį laiką skirtų studijoms ir su universitetu susijusioms veikloms. Tokia yra oficiali VU pozicija studijų ir darbo derinimo atžvilgiu.

„Mes taip pat suprantame ir egzistuojančią realybę, kai (ypač Vilniuje) gana aukštas pragyvenimo lygis ir gana ribotos stipendijų galimybės kartais verčia studentus ieškoti papildomų pragyvenimo šaltinių. Todėl universitetas ir jo Studentų atstovybė nuolat palaiko dialogą šiuo klausimu su ministerija dėl galimybių studentams praplėtimo. Be to, savo ruožtu, jau turime nemažą kiekį ir dar vis kartu su partneriais plečiame specializuotų stipendijų pasiūlą“, – pasakojo Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Jis pridūrė, kad Universiteto strateginiame plane yra numatyta plėsti galimybes studentams įsidarbinti Vilniaus universitete ir taip patogiau derinti darbą bei studijas, o siekiant padėti studentams iš socialiai pažeidžiamų grupių laisviau jaustis ir įsitvirtinti per pirmuosius studijų metus yra įsteigtos ir 450-ojo gimtadienio bei kitos panašios stipendijos.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Galimybės derinti mokslus ir darbus Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) atsiveria pradėjus magistrantūros studijas. Pavyzdžiui, nuo 2022 metų bus siūlomos hibridinės magistrantūros studijos.

„Suprantame, kad studentai, įsitvirtinę darbo rinkoje, nenori prarasti savo darbo vietos, todėl šių studijų metu kontaktinės studijos derinamos su nuotolinėmis. Tai leidžia tiek dirbti auditorijose su kitais, tiek ir mokytis nuotoliu. Šis būdas patogus dirbantiems įvairiuose Lietuvos regionuose ar net užsienyje, – pasakojo VILNIUS TECH studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. – Daug dirbantiems siūlome galimybę per metus studijuoti tiek dalykų, kiek jie tuo metu pajėgia. Tokiu būdu per semestrą išmokus kelis dalykus, per keletą metų galima surinkti visą studijų programą ir parašius baigiamąjį darbą įgyti magistro diplomą.“

Savo ruožtu jei kalba eina apie bakalauro studijas, pirmenybė teikiama studijoms.

„Atlikti tyrimai rodo, kad dėl didelio darbo krūvio nukenčia studijų rezultatai, studentai dažnai nebaigia visos studijų programos. Nuo 2022 m. kovo mėn. vidurio sugrąžinome visus bakalauro studijų studentus į universitetą – t.y. studijų procesas organizuojamas tik gyvai. Manome, kad tik toks studijų organizavimo būdas suteikia kokybiškas žinias ir leidžia išugdyti tinkamus gebėjimus.

Pažangumo analizė rodo, kad karantino metu nukentėjo studijų kokybė, itin padaugėjo studentų, vėluojančių atsiskaityti už tarpinius atsiskaitymus. Taip pat žinome, kad mūsų bakalauro studijų studentai jau pradeda įsilieti į darbo rinką studijų metu, nes darbdaviai neranda tinkamos kvalifikacijos specialistų, o studentams tai puiki galimybė užsidirbti studijoms. Tiesa, šioje pakopoje nuolaidų nedarome ir skatiname studijoms skirti didžiausią dėmesį“, – sakė pašnekovė.

Nuo praktikanto iki darbo vietos

Stambiausios Lietuvos įmonės, kaip potencialūs darbdaviai, teigiamai vertina galimybę pasiūlyti studentams praktikantų vietą, o vėliau galbūt ir darbo vietą.

Telia“ į praktikas žiūri kaip į galimybę užsiauginti talentus. Jei matome, kad padalinyje yra galimybė prisijungti ir mokytis, turime patyrusių kolegų, kurie norėtų ir galėtų dalintis patirtimi, kviečiame į praktiką. Jei kolegai sekasi gerai, kviečiame prisijungti prie komandos, – pasakojo „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Anot jo, įmonėje yra pozicijų, kuriose galima derinti darbą su studijomis, dirbti lankstesniu darbo grafiku. Į tokias pozicijas dažnai priimami studentai, jiems suteikiama galimybė visko išmokti jau darbo vietoje.

„Pernai „Telia“ priėmė 25 praktikantus, iš jų 14 buvo iš universitetų, 5 savanoriškos praktikos, o 6 – apmokamos praktikos po mūsų organizuotos IT akademijos. Per pastaruosius 2 metus vien Komunikacijos padalinyje turėjome 8 praktikantes“, – sakė A. Stasiulaitis

„Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun sako, kad priimant praktikantus įmonės gauna papildomai darbo rankų įgyvendinti projektams, kurie liktų nustumti į antra planą, bet dėka jaunų ir energingų kolegų išvysta dienos šviesą.

Indrė Bimbirytė-Yun

„Kita vertus, tai yra ir atsakomybė. Kaip priimant bet kokį naują komandos narį, reikia jį supažindinti su įmone, jos veiklos principais, darbo pobūdžiu ir komandos veikla. Praktikos metu atsiskleidžia savybės, kurių praktikantai kartais negalvojo turintys – jiems paprastai praktikos pabaigoje tampa aiškiau, kokie bus kiti jų karjeros žingsniai. Ar aplikuojant į tos pačios įmonės atviras pozicijas, o gal kaip tik į visai kitokią darbo sritį. Tad išbandyti jėgas yra labai svarbi bet kurio jauno žmogaus karjeros dalis. Tuo pačiu turėti praktikantus tikrai naudinga bet kuriai įmonei“, – teigė ji.

Ignitis grupės“ žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustaitienė pastebi, kad praktika, suteikianti galimybę atlikti kuo platesnio spektro profesinės srities užduočių, padeda studentams atsiskleisti, o įgytus įgūdžius vėliau pritaikyti tolimesniame profesiniame kelyje.

„Mūsų įmonėje praktikantai gali atlikti tiek savanorišką, tiek privalomąją praktiką. Priimame ir trumpam laikui ir ilgam – 2–6 mėnesių praktikai. Praktikantams siekiame parodyti ne tik profesinę darbo Grupėje pusę, bet būtinai supažindiname su vidine kultūra, darbo principais.

Be to, studentai turi galimybę savo akimis pamatyti energetikos srities transformacijos procesą, geriau suprasti kokia tai plati sritis“, – komentavo ji ir pridūrė, kad 2021 metais net trečdalis „Ignitis grupėje“ praktiką atlikusių studentų liko dirbti.

Kas, jei galėtų rinktis?

Karjeros portalas www.cvonline.lt 2021 lapkričio – 2022 sausio periodu vykdė studentų apklausą apie studijų ir darbo derinimą. Iš 1007 apklausoje dalyvavusių respondentų – 73 proc. studentų šiais mokslo metais dirbo/dirba.

Pusė tų, kurie studijų metu nedirba, nurodė, kad pirmenybę teikia studijoms, o trečdalis jų neranda tokios darbovietės, kuri suteiktų galimybę studijas derinti su darbu.

„Studentai pradeda dirbti jau nuo pirmo kurso. 64 proc. apklausoje dalyvavusių pirmakursių nurodė, kad jie dirba, o nedirbantys dažniausiai minėjo, kad pirmenybę teikia studijoms. Kuo aukštesnis kursas, tuo daugiau dirbančių studentų ir mažiau teikiančių pirmenybę studijoms, pvz. trečiame kurse dirba 82 proc. studentų“, – pastebi CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Anot jos, studentai dažniausiai renkasi darbus klientų aptarnavimo, prekybos, administravimo, medicinos/socialinės rūpybos, paslaugų sektoriaus, rinkodaros/reklamos, švietimo/mokslo/tyrimų, finansų/apskaitos, gamybos, meno/kultūros ir IT srityse, taip pat dirba nekvalifikuotus darbus.

Pirmuosiuose kursuose didžioji dauguma dirba klientų aptarnavimo ir prekybos srityse. Kuo aukštesnis kursas, tuo platesnis darbo sričių, kuriose dirba studentai spektras ir dažniau dirbama pilnai arba iš dalies su specialybe susijusius darbus.

„Bendrai paėmus, 47 proc. studentų dirba su studijomis nesusijusį darbą, iš dalies susijusį – 31 proc., o visiškai studijų kryptį atitinkantį darbą dirba 22 proc. respondentų. Daugiausiai dirbančių studentų yra tarp studijuojančių socialinius (80 proc.) ir technologijų mokslus (inžinerija, technologijos) (72 proc.), mažiausiai – pasirinkusių menų (dailė, dizainas, muzika, teatras) studijas (46 proc.). Su studijomis nesusijusius darbus dažniausiai dirba studijuojantys humanitarinius (istorija, kalbos, literatūra, filosofija, kultūra) 56 proc., menų – 50 proc., bei fizinius (gamtos mokslai, matematika ir kompiuterių mokslas) 50 proc. mokslus“, – sakė R. Karavaitienė.

Rita Karavaitienė

Pasak jos, bene tikslingiausiai darbus renkasi biomedicinos (medicina ir sveikata, gyvybės mokslai, veterinarija) mokslus pasirinkę studentai, 29 proc. jų dirba visiškai su specialybe susijusius darbus.

Tyrimas rodo, kad 34 proc. dirbančių studentų dirba pilnu etatu, 32 proc. – puse etato, 14 proc. – 0,75 etato, o 11 proc. apklaustųjų renkasi valandinius, trumpalaikius darbus. Likusieji dirba tik savaitgaliais arba 0,25 etato.

„Apklausos dalyvių paprašėme įvertinti įvairius studijų ir darbo derinimo aspektus. Studentai pripažįsta, kad stengiantis suderinti studijas su darbu labiau nukenčia studijų nei darbo rezultatai, t.y. studentai daugiau dėmesio ir laiko skiria darbui, nei studijoms, o nuo to kenčia mokslai.

Darbdaviai lanksčiai žiūri į dirbančių studentų darbo ir studijų derinimą, didžioji dauguma apklausos dalyvių nurodė, kad darbdaviai jiems suteikia galimybę darbines užduotis atlikti studentui tinkamu metu, esant reikalui išleidžia į atsiskaitymus, paskaitas. Nenuostabu, bet gerokai reiklesnės yra mokymo įstaigos, jos ne taip lanksčiai žiūri į studijas ir darbą derinančius studentus. Didelių nuolaidų dėl lankomumo ar atsiskaitymo terminų jiems nedaro.

Nors dirbantys studentai sulaukia darbdavių bei kolegų palaikymo, tačiau derinti studijas su darbu nėra taip lengva ir nuo to kenčia tiek socialinis gyvenimas, tiek fizinė sveikata bei emocinė studentų būklė. Studentai patiria nemažai streso, jaučia nuovargį ir neretai neturi laiko laisvalaikio veikloms bei susitikimams su draugais. Apskritai, apklausos dalyviai mano, kad jiems gan gerai sekasi suderinti studijas su darbu“, – pastebi CV-Online marketingo vadovė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad jei galėtų rinktis dirbti studijų metu ar ne, 50 proc. dirbančių respondentų atsakė, kad vis tiek dirbtų, bet mažiau ir tik tai, kas jiems iš tikro patinka. 29 proc. respondentų nurodė, kad dirbtų ten pat ir tą patį, o likusieji – išvis nedirbtų.